„Mokykloje nė minties neturėjau, kad mokyčiausi technologijų – tai atrodė skirta tik genijams. Dabar jau savo patirtimi galiu patvirtinti, kad technologijų sritis nėra tik technologinės profesijos. Didelė dalis technologijose dirbančių žmonių net neturi IT išsilavinimo: tai rinkodaros specialistai, teisininkai, finansininkai, pardavėjai, verslo vystytojai ir pan. Jei turi tikslą, vidinės motyvacijos ir stengiesi, visko galima išmokti – tačiau tie, kurie parodo iniciatyvą problemą išspręsti, išskiria iškart“, – pastebi G. Montvilė.
Karjeros kelią pradėjusi nuo administracinio darbo viename sostinės restoranų, patirtį kaupusi pasaulinėse technologijų korporacijose, ji grįžo į Lietuvą ir šiuo metu yra interneto duomenų rinkimo platformos „Oxylabs“ verslo klientų vadovė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos narė, programos „Women Go Tech“ mentorė.
– Tavo istorija – vienas pavyzdžių, kokių talentų šalyje mums trūksta: dirbai įmonėse, kurias galima vadinti technologijų lyderėmis, grįžai į Lietuvą ir pasaulinę praktiką atnešei čia. Papasakok plačiau apie savo karjeros kelią – koks jis?
– Baigiau mokyklą Vilniuje ir, kai kone visi mano aplinkoje stojo mokytis toliau, aš supratau, kad vis dėlto noriu turėti metus sprendimą apgalvoti. Neįsivaizdavau, ką noriu veikti toliau, todėl nusprendžiau tiesiog padirbti padavėja, prisijungiau prie tuo metu tik besikuriančio restorano „Stebuklai“.
Praėjo gal savaitė, kai vadovas pasiūlė tapti administratore – 19-os jau rūpinausi nemaža komanda, administraciniais darbais, kurie buvo svarbūs. Tai gal ir buvo pirma svarbi pamoka: „Sakyti „TAIP“ net tada, kai galvoji, kad greičiausiai negali“.
Nusprendžiau toliau mokytis verslo vadybos. Išvažiavau į Jungtinę Karalystę, įstojau į Warwick Business School. Jei Lietuvoje verslo iššūkis yra rasti gerų darbuotojų, tai Jungtinėje Karalystėje – darbuotojus atsirinkti, kai į 1 darbo vietą kandidatų kartais – ir 600.
Suprasdama, kokia konkurencinga darbo rinkoje aplinka, prisijungiau prie įvairių asociacijų, pavyzdžiui, „Warwick Business School Society“, „TED x Warwick“. Tai padėjo vystyti lyderystės įgūdžius už akademinės aplinkos ribų, įgauti patirties. Kai baigiau studijas, daug bendrakursių pirmojo darbo ieškojo bankuose, finansų srityje, konsultacinėse įmonėse, tačiau mane patraukė technologijos. Pirmasis mano darbas po studijų ir buvo „Microsoft“.
– Kaip įsidarbinti „Microsoft“? Kaip viskas atrodo iš vidaus? Ką iš viso reiškia dirbti tokiose įmonėse kaip „Microsoft“ ar „Salesforce“ – čia tavo karjera tęsėsi toliau.
– Nėra jokios įspūdingos istorijos – aplikavau, dalyvavau daugybėje darbo pokalbių ir buvau pakviesta prisijungti prie komandos. Kai dar neturi daug įgūdžių ir patirties, tokio tipo įmonės tave paskiria į vieną ar kitą skyrių – „Microsoft“ dirbau su pardavimais, klientais ir verslo sprendimų paslaugomis Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Daug keliavau, padėjau vietos verslui efektyviai taikyti „Microsoft“ sprendimus.
Ilgainiui pradėjau pastebėti, kad būtent „Salesforce“ buvo rinkos lyderiai santykių su klientais valdymo srityje (CRM), aplikavau ir galiausiai buvau pakviesta dirbti. Persikrausčiau į Londoną, dirbau su svarbiais verslo klientais Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Vienas įsimintiniausių momentų – kai už gerus rezultatus keliese buvome apdovanoti kelione į Havajus su aukščiausio lygio vadovais, kur vyko strateginis tikslų planavimas, tuomet asmeniškai susipažinau ir su „Salesforce“ vadovu Marc Benioff.
Darbo įmonėse, kurios laikomos technologijų lyderėmis, patirtis tikrai turi daug pliusų – esi apsuptas geriausių talentų, vyrauja aukšta lyderystės kultūra, stiprus vertybinis pagrindas, labai sveikas ir pagarbus požiūris į darbuotoją. Tai lydi ir pažangios bei inovatyvios naudos darbuotojams: nuo puikaus biuro, technologinių sprendimų iki papildomų galimybių augimui. Vis dėlto, lyginant su darbu startuolyje, tavo atsakomybės sritys yra siauresnės, turi mažiau įtakos, procesai ilgesni, o pokytis sudėtingesnis – tad ir karjeros augimas lėtesnis.
– Kokios buvo pagrindinės tavo grįžimo į Lietuvą priežastys? Gal atsakymas galėtų padėti mums pritraukti daugiau sėkmingų talentų iš užsienio į Lietuvą – kas veikia?
– Jungtinėje Karalystė iš viso gyvenau apie 7-erius metus, 3-ejus iš jų – Londone. Tiesą pasakius, ilgainiui tiesiog pajutau, kad pavargau nuo didelio miesto, užterštumo, tempo, kai laiko yra tik darbui, blogėjo ir artimųjų sveikata – norėjau būti arčiau šeimos, tebesitęsė koronos pandemija.
Kuo daugiau keliauji, tuo labiau įvertini Lietuvą ir jos privalumus – švarą, klimatą, optimalų dydį, balansą tarp miesto ir gamtos. Grįždama bijojau, kad nerasiu įdomaus darbo, nepažinojau rinkos, bet greitai įsitikinau kad čia yra nemažai su globaliomis rinkomis dirbančių technologinių įmonių, todėl labai vertinama užsienio patirtis: galėjau ne tik pritaikyti savo žinias, bet ir daug greičiau kilti karjeros laiptais, nei likusi Londone. Šiuo metu vadovauju 40 žmonių komandai, 2-iems departamentams – galimybių atsivėrė daug.
– Ko startuoliai, pradedantys verslai ar jų vadovai gali iš didžiųjų lyderių pasimokyti?
– Tokios įmonės kaip „Salesforce“ ir „Microsoft“ išsiskiria dėmesiu klientams. Klientų sėkmė (angl. customer centricity) turi išlikti pagrindiniu prioritetu bet kuriame versle. Kaip bebūtų, būtent klientai moka pinigus ir jei teikiamos paslaugos ir produktai nekurs pridėtinės vertės ir poreikiai nebus atliepti, jie išeis – o tai susiję ir su įmonės pelningumu, ir su augimo galimybėmis.
Minimos įmonės sprendimus ir technologijas kuria bei tobulina atsižvelgdamos į klientų poreikius, atsiliepimus, grįžtamąjį ryšį. Tai tapo mano DNR dalimi ir mano nuomone, turi tapti ir bet kurio Lietuvoje veikiančio verslo DNR dalimi.
Ko tikrai trūksta Lietuvoje, tai vadovavimo praktikos brandos – empatijos, komunikacinių įgūdžių ir pan. Rezultatus pasiekiame, tačiau kitu keliu eidami.
Vakarietiška darbo praktika padeda darbuotojams jaustis pamatytiems, įvertintiems, įtrauktiems. Sakyčiau, tai lėmė šalies istorija ir kultūra – apie emocijas nebūdavo įprasta kalbėti net namuose, ką jau versle: dirbame, pasiekiame rezultatus, taip ir turi būti.
Ko tikrai trūksta Lietuvoje, tai vadovavimo praktikos brandos – empatijos, komunikacinių įgūdžių.
Per pastaruosius metus situacija greitai keičiasi – ypač startuolių sektoriuje, tačiau, žvelgiant į verslo įmonių visumą Lietuvoje, dar turime, kur tobulėti.
– Grįžusi į Lietuvą prisijungei prie „Telesofto“, o tuomet – „Oxylabs“, tiesa? Kuo, vadovaujantis tavo patirtimi, skiriasi darbas technologijų įmonėse ir startuoliuose?
– Savo pavyzdžiu paneigiau mitą, kad Lietuvoje nėra globalių įmonių ir galimybių augti. Grįžusi į Lietuvą gana greitai pradėjau dirbti „Telesofte“ svarbių klientų vadybininke (angl. Key Account Manager).
Po maždaug metų „Oxylabs“ mane pakvietė prisijungti prie komandos ir tapti verslo klientų komandos vadove (ang. Head of Account Management) – dalyvavau gal 5-iuose darbo interviu, daug klausimų turėjau ir pati: jie įžvelgė mano potencialą iš specialistės tapti vadove.
Jaudinausi, buvo daug nežinios, bet po 1,5 m. buvau paaukštinta iki verslo klientų vadovės (Chief Commercial Officer) – mano karjeros trajektorija pakrypo nuo tiesioginio darbo su kasdienėmis užduotimis iki strategijų ir komandų formavimo, rinkos tendencijų stebėsenos, produkto pritaikymo klientų poreikiams, konkurencingumo išlaikymo.
Sakyčiau, norintys dirbti startuoliuose turi būti pasiruošę greitai besikeičiančiai aplinkai, įvairioms užduotims ir intensyviam darbui. Tai reikalauja lankstumo, atsidavimo ir noro nuolat tobulėti. Neišvengiamas yra greitas tempas, daugiafunkciškumas, startuoliuose vertinama iniciatyva ir savarankiškumas, atsparumas stresui ir neapibrėžtumui, komandinio darbo įgūdžiai, gebėjimas mokytis iš klaidų, technologinis išprusimas.
Galiausiai – aistra produktui ar įmonės misijai, lydima orientacijos į rezultatus. Aš pati į komandas, kurioms vadovauju, be kitų savybių taip pat ieškau žmonių, kurie turi „galiu padaryti“ mentalitetą, yra atsakingi, pozityviai priima pokyčius, laikosi profesionalumo, bei aukštų standartų.
– Pastaruosius beveik trejus metus dirbi „Oxylabs“. Sakyki, kur link juda duomenų sritis? Darbas su duomenimis turi ir iššūkių, ir galimybių – kokie tavo atradimai čia?
– Šiandien „Oxylabs“ įmonių grupė padeda verslui spręsti pagrindinius viešųjų duomenų rinkimo iššūkius. Lietuvoje sukurtais, patentuotais sprendimais jau naudojasi daugiau nei 3,5 tūkst. klientų iš 80-ies pasaulio valstybių, dešimtys jų patenka į didžiausių pasaulio kompanijų „Fortune Global 500“ sąrašą. Pastaruosius trejus metus iš eilės „Oxylabs“ patenka į „Financial Times“ sudaromą sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, o įmonės patentų portfelį sudaro jau per 100 patentų registruotų JAV ir Europos rinkose.
Duomenų šiuo metu reikia praktiškai kiekvienam verslui – pavyzdžiui, atlikti rinkos analizes, užtikrinti konkurencingumą, kurti produktus ir pan., tačiau tikiu, kad ilgainiui visose industrijose duomenys bus pagrindinis sėkmės variklis. Matome, kad poreikis tam vis auga.
Pavyzdžiui, jeigu iki šiol daugiausiai dirbome su el. prekybos, kelionių, rinkodaros ar kibernetinio saugumo įmonėmis, pastaruoju metu daugėja užklausų iš dirbtinio intelekto (DI) industrijos. Norint sukurti ar apmokyti kokybišką DI modelį, visų pirma, reikia išanalizuoti milžiniškus kiekius duomenų – mūsų techninės galimybės leidžia tai atlikti. Kita auganti rinka – nekilnojamojo turto (NT). Viešųjų duomenų rinkimas yra naudingas NT rinkos analizei: nuomos ar pardavimų katalogų sudarymui; privataus kapitalo ir turto valdymo fondams ir pan. Kitos įdomios man galimybės: prekės ženklo apsaugos pramonė, sauganti intelektinę nuosavybę ir reputaciją internete, suklastotų svetainių identifikavimas, kova su sukčiavimu.
– Gal pasidalintum ir keliais profesiniais patarimais, kaip efektyviai dirbti su klientais?
– Pirma, niekada nemąstykite tik vietinės rinkos mastu – viskas prasideda nuo požiūrio. Žinoma, be galo svarbu turėti kokybišką ir patikimą produktą. Gali daryti bet ką, bet, jei neturėsi patikimo, veikiančio ir stabilaus produkto, nepavyks.
Trečia, tai lankstumas – ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie įvairių kultūrų, bendravimo stilių. Išskirčiau ir asmeninį santykį – kol nepažįsti kliento, esi vienas iš daugelio, todėl tikrai verta investuoti į susitikimus, keliones ir renginius – mums „Oxylabs“ tai tikrai pasiteisina. Toliau – taktiniai žingsniai: suformuoti vieningus, aukštus klientų aptarnavimo, komunikacinius standartus, sekti progresą ir pan.
– O kokie yra asmeniniai tavo principai kasdienybėje ir darbe, kuriais vadovaujiesi?
– Turbūt, kad vienas svarbiausių principų, kuriuo vadovaujuosi, yra greitis plačiąja prasme: nuo greitos reakcijos į problemas iki greitai priimamų sprendimų. Ir mano karjeros kelias buvo greitas, šuoliai – staigūs.
Nors tai labai tinka mano asmenybei ir augina, buvo tikrai ir daug vargo – nuolat esi veiksme, kovoji su iššūkiais. Kitas principas, kurį norėčiau išskirti, tai jau minėtas lankstumas – viskas keičiasi, todėl turi gebėti prisitaikyti ir už daug triukšmo matyti esmę, prisiimti atsakomybę bei išspręsti problemą.
Taip pat, stengiuosi komandas auginti savo pavyzdžiu, visada nueiti papildomą žingsnį. Pamatai galimybę kažką pagerinti? Komandos nariai turi laisvę prisiimti iniciatyvą į savo rankas ir įgyvendinti pokyčius.
– Kaip manai, ką turėtume daryti, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančių talentų, startuolių turėtume daugiau? Pavasarį buvai išrinkta ir į Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybą – kam skirsi didžiausią dėmesį?
– Jei norime įgalinti technologijų sektorių ir paskatinti inovacijas, turime akseleruoti startuolių ekosistemos augimą. Pirma, burti technologijų bendruomenę, kuriant platformą greitesniam augimui ir bendrų problemų sprendimui, antra, gerinti verslo aplinką.
Ilgalaikis siekis – ir globaliai konkurencingos švietimo sistemos kūrimas: stiprinti STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) dalykų mokymą, mažinti nesėkmių baimę, integruoti verslumo ir inovacijų mokymus, remti mentorystes ir tinklaveiką.
Didžiausias dėmesys šioje valdybos kadencijoje bus skiriamas pokyčiams, kurie paspartintų technologijų sektoriaus augimą ir konkurencingumą, bei sukurtų palankias sąlygas būsimų vienaragių atsiradimui Lietuvoje.
– Nuolat bendrauji su įvairiais startuoliais, investuotojais, geriausiais IT talentais – kaip startuolių aplinką matai 2025-aisiais? O kokios yra ilgalaikės tendencijos?
– Pastebiu, kad investicijų rinkos po truputį stabilizuojasi ir pradeda augti, o tai reiškia vėl didėjančias galimybes startuoliams pritraukti investicijų ir auginti savo verslus.
Kita vertus, investuotojai dabar žvalgosi nebe idėjinių startuolių, bet gebančių mažomis išlaidomis pasiekti pelningumą, produkto finansinę grąžą. Kartu, vis daugiau verslų renkasi augti iš pajamų – atitikdami klientų, o ne investuotojų lūkesčius. Tai dažnu atveju reiškia lėtesnį, tačiau stabilesnį augimą, kurio sėkmės pagrindas – inovacijos, atliepiant klientų poreikius.
Turbūt ne paslaptis, kad šiuo metu investuotojų dėmesys labiausiai krypsta į DI startuolius. Dabar pagrindinis klausimas yra kaip teisingai išnaudoti DI galimybes realioms situacijoms – medicina, edukacija, klimato kaitos technologijos ir kita. Panašus principas matyti ir talentų rinkoje. DI nepakeis darbuotojų, tačiau tampa svarbiu pagalbininku kasdienėje veikloje. Sakyčiau, augs tokių įgūdžių kaip sprendimų priėmimas, komunikacija, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, kolaboracija ir t.t. svarba. Didelėms įmonėms šie įgūdžiai yra nepakeičiami ir neišsprendžiami net su neribotais DI resursais.
