Žinoma, retas radijo eteryje užsimezgęs ryšys išauga į draugystę, tačiau maždaug 2,5 mln. trumpabangininkų visame pasaulyje tikrai yra išskirtiniai žmonės, vieni kitus suprantantys vos iš kelių raidžių ir skaičių, iš kurių sudaryti jų šaukiniai.
Pasiekia ir Antarktidą
Vos tik prisėdęs prie savo mėgėjiškos radijo stoties, įrengtos nuosavo namo Aleksote antrajame aukšte, B.Sriubas tą pačią dieną susisiekia ir su Antarktidoje veikiančiomis mėgėjiškomis radijo stotimis, ir su trumpabangininku iš Norvegijos, taip pat su kolega iš JAV.
Per metus jis užmezga ryšį su daugiau kaip 12 tūkst. trumpabangininkų iš įvairiausių pasaulio šalių, o šiuo hobiu užsiima jau 46 metus – nuo tada, kai būdamas 14-kos tuo susidomėjo.
Tai – kaip užkratas, dažniausiai visam gyvenimui.
„Tai – kaip užkratas, dažniausiai visam gyvenimui,“ – šypsosi B.Sriubas ir kuklinasi sakydamas, kad jo, kaip trumpabangininko stažas, nėra kažkoks ypatingas. Štai prieš kelis metus Anapilin išėjęs vienas seniausių amžiumi ir darbo eteryje stažu Lietuvos radijo mėgėjas kaunietis Vladas Nikolskis savo pirmąjį šaukinį buvo gavęs dar 1938 metais, o eteryje dirbo net sulaukęs 90-mečio.
„Iš tiesų, šiais laikais, norint su kuo nors susisiekti, yra įvairiausių ryšio priemonių. Bet bendraudamas mobiliuoju telefonu ar per „skype“, nežinai, kaip realiai visa tai veikia. Tuo tarpu, mes žinome, kaip tas signalas gimsta, kaip nukeliauja iš taško A į tašką B. O smagiausia tai, kad viską padarai savo galva ir rankomis“, – kuo žavus šis laisvalaikio užsiėmimas aiškina B.Sriubas.
Elektromagnetinės šiukšlės
Beje, jis pastebi, kad šiais technologijų bumo laikais, radijo ryšiui trumposiomis bangomis gerokai trukdo elektromagnetinės šiukšlės, kurias skleidžia įvairūs pigūs ir nekokybiški aparatai. Pavyzdžiui, elektromagnetinių trukdžių šaltiniu gali būti prastos kokybės mobiliojo telefono kroviklis ar nekokybiškos gatvių apšvietimo lempos, kompiuterio ar televizoriaus maitinimo blokas.
Apdovanojimai žymi svarbias datas
B.Sriubas, kaip ir kiekvienas trumpabangininkas, turi savo šaukinius. Šiuo metu jis naudojasi LY5O ir LY1CM šaukiniais. Pirmąjį savo šaukinį jis gavo dar sovietmečiu. Nelengvai, nes jo senelis prieš Antrąjį pasaulinį karą Amerikoje dirbo anglių kasyklose.
B.Sriubas, kaip ir kiekvienas trumpabangininkas, turi savo šaukinius.
„Tais laikais sovietų valdžiai buvome įtartini. Ir ne veltui. Juk būtent radijo mėgėjai 1991 metais sausio įvykių metu, kai kito ryšio nebuvo, palaikė ryšį su pasauliu ir skelbė apie tai, kas vyksta Lietuvoje“, – sako B.Sriubas.
Daugybė radijo mėgėjų varžybose laimėtų taurių, diplomų ir medalių žymi jo pasiekimus šioje srityje. Kaunietis yra du kartus tapęs ir Lietuvos radijo ryšio trumposiomis bangomis čempionu.
Namų sienas puošia diplomai už ryšius su užsienio lietuviais trumpabangininkais, taip pat diplomai, žymintys ypatingas Lietuvai datas, kai kartu su kitais šalies trumpabangininkais B.Sriubas skelbė žinią pasauliui apie mūsų šalies įstojimą į Europos Sąjungą, Lietuvos nepriklausomybės 20-metį, Žalgirio mūšio 600-tąsias metines ir kitomis svarbiomis progomis.
Kas lemia trumpabangininko meistriškumą?
„Sugebėjimas per tam tikrą laiką užmegzti ryšį su kuo didesniu kiekiu korespondentų iš skirtingų šalių. Reikia tiesiog atsidurti tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje eteryje, ir tam reikalingi neprasti įgūdžiai, įgauti dirbant varžybose, pastovus radijo bangų sklidimo analizavimas ir savo radijo stoties techninės dalies nenutrūkstantis tobulinimas. Ištisą parą tam tikru laiku ir tam tikru bangų ruožu galima susisiekti praktiškai su visu pasauliu“, – sako radijo ryšio mėgėjas.
Mariose mato savo darbo vaisius
Radiotechnikos ir elektrotechnikos žinios, įgytos dar jaunystėje besidomint radijo pasauliu, B.Sriubui kasdien praverčia ir vyriausiojo energetiko darbe. „Kauno vandenyse“ jis jau dirba 21 metus ir yra atsakingas už visą bendrovės energetinį ūkį.
Vyras žavisi švyturiais ir radijo mėgėjams yra įsteigęs Lietuvos švyturių diplomą. Šiuo metu jis jau skaičiuoja daugiau nei 700 kontaktų su trumpabangininkais, kurie signalus siuntė iš visuose pasaulio kontinentuose esančių švyturių.
Jis ir pats beveik kasmet važiuoja į Ventės rago ir kitus švyturius ir iš ten siunčia signalus į visą pasaulį. Ilgametis „Kauno vandenų“ darbuotojas prisimena, kad sovietmečiu Kuršių marių putos, kaip toje pasakoje „Apie Eglę – žalčių karalienę“, buvusios ir raudonos, ir baltos, ir žalios. Ir tik Kaune pastačius efektyvius mechaninio ir biologinio nuotekų valymo įrenginius, kuriuos eksploatuoja „Kauno vandenys“, vanduo Kuršių mariose tapo nepalyginamai švaresnis.
