Giria dėl drąsos
A.Kaušpėdas prisipažino, kad tai, jog laimėtoju buvo paskelbtas D.Libeskindo pasiūlytas projektas, jo nenustebino ir teigė, kad jis buvęs vienu iš kelių jo favoritų.
„Projektas drąsus ir veržlus – šūkis siekti neįmanomo, šis pastatas kaip svajonė. Tiesa, man jo mastelis kelia abejonę – aš jį statyčiau didesnį, kad lyderiautų iš tiesų“, – projektui pagyras žarstė A.Kaušpėdas.
Suprasti akimirksniu
- A.Kaušpėdas D.Libeskindo projektą giria, bet mano, kad pastatui trūksta dydžio
- Garsi architekto pavardė turėjo įtaką konkurso rezultatui
- A.Ambrasas kritikuoja laimėtoją ir skelbtą architektūrinį konkursą
- Garsūs architektai dažnai savo darbais siekia pasipuikuoti
„Kompozicija teisingai įrašyta į panoramą, nes „Europos“ bokštas ir kiti pastatai įsipiešia pakankamai gerai. Labai svarbi yra Baltojo tilto perspektyva – ji matoma iš kairiojo Neries kranto. Tos perspektyvos labai svarbios ir mus visą laiką lydi gyvenant mieste“, – pasakojo architektas, pridūręs, kad pastatas pasiteisins tik tuomet, jeigu save įprasmins tapdamas svarbia viešąja vieta.
Paklaustas, kokią įtaką laimėtojo paskelbimui turėjo ne tiek pats projektas, kiek jį suprojektavusio architekto garsi pavardė, A.Kaušpėdas neneigė pastarojo veiksnio įtakos.
„Kiekvienas miestas siekia turėti tarptautinių architektų kūrinių. Kai nuvažiuoji kur nors į kitą šalį, tai netgi taksistai paaiškina, kad kažkas yra vieno ar kito garsaus architekto darbas“, – tvirtino „Anties“ lyderis.
Anot jo, anonimine architektūra garsėjančioje Lietuvoje architektūra dar tik atranda savo autorinę vertę.
Ne konkursas, bet parodija?
Kitam žymiam Lietuvos architektui Audriui Ambrasui D.Libeskindo projektas kelia visiškai priešingas emocijas.
„Man šis projektas vienareikšmiškai sukelia atmetimo reakciją. Bet pabus ir žmonės pripras, bet čia kaip su fejerverkais – smagu kartą per metus, bet jei kas naktį prasidėtų, tai išvarytų iš proto“, – paprašytas pakomentuoti išrinktą k18B komplekso projektą rėžia A.Ambrasas.
Be to, architektas negailėjo kritikos ir vykusiam architektūros darbų konkursui.
„Konkursu tai aš nelabai pavadinčiau, greičiau gerai organizuota viešųjų ryšių akcija siekiant pasistatyti kuo didesnį pastatą. Kodėl tai sakau? Dar iki vakar galvojau, kad tai konkursas, bet, dabar, žinant rezultatus, jie stipriai nuvylė“, – apmaudo neslėpė A.Ambrasas.
„Išrinktas darbas konkursą pavertė tuo, kad yra pora architektūrinių žvaigždūnų ir vietinių architektų padažas, pigūs statistai aplink. Nebegalima kalbėti apie skonį, santūrumą, kontekstą. Sunku surasti žodžių apibūdinti tam tvariniui“, – tikino architektas, suprojektavęs šalia būsimojo multifunkcinio centro esantį „Swedbank“ dangoraižį.
Anot A.Ambraso, Lietuvos architektų pasiūlymuose buvo matoma, kad projektai kuriami miestui, o kviestinės žvaigždės tokių sentimentų neturi ir dažnai tik siekia pasipuikuoti.
„Yra toks metodas šalyse labiau į Rytus – jeigu tam tikram projektui yra vietinių profesionalų pasipriešinimas, kad jis per didelis ar pernelyg agresyvus, paimamos kviestinės žvaigždės, jos papildomai papiarinamos.Tuomet miesto politikai pritaria bet kokiam jų sprendimui, nes tai žvaigždė, tarsi tai būtų savaiminis gėris“, – aiškino vilnietis architektas.
