Langų keitimas – toli gražu ne smulkmena
Renovacijos vadybininkas Marius Stračinskij, dirbantis vienoje pastatų administravimo įmonių, prižiūrinčių daugiabučių modernizaciją sostinėje, pastebi, jog neretai gyventojai priima tam tikrus sprendimus jau įsibėgėjus atnaujinimui, o tai gali sulėtinti viso namo modernizacijos tempą.
„Pavyzdžiui, iš 100 name esančių butų, 10 butų savininkai derinant investicijų planą nusprendžia nekeisti turimų langų. Tačiau po metų, atėjus modernizacijos darbų laikui, jie persigalvoja ir naujų langų vis tik prireikia. Iškyla rimta problema, nes suderintame investicijų plane tokia individuali priemonė tiems butams nebuvo numatyta.
Išspręsti šį klausimą galima dviem būdais. Arba per vėlai apsisprendę gyventojai turi mokėti už naujus langus iš savo lėšų, arba turi būti atlikta investicijų plano korektūra, o tai reiškia, kad visus dokumentus reikės vėl iš naujo tvirtinti. Atrodytų, vienas ar keli langai dideliame name – smulkmena, tačiau taip nėra. Investicijų plane viskas detaliai numatyta ir jokių „paklaidų“ būti negali.
Jeigu gyventojai apsisprendžia koreguoti investicijų planą, viskas prasideda iš naujo – vėl reikia šaukti gyventojų susirinkimą, vėl turi įvykti balsavimas, investicijų planą reikia pateikti rengėjui, po to – Būsto energijos taupymo agentūrai, ir kreiptis į finansinę instituciją dėl korekcijos. Žodžiu, tai didelis, kruopštus ir tikrai ilgai užtrunkantis darbas“, – pasakoja M. Stračinskij.
Svarbi net balkonų spalva
Specialistas pažymi, kad kartais gyventojai priima tam tikrus sprendimus, susijusius su savo būstu, ne per vėlai, bet... per anksti.
„Puikus to pavyzdys viena komiška istorija. Daugiabučio namo gyventojas, kuriam akivaizdžiai nepatiko balkonų spalva, dėl kurios sutarė visas namas, atnaujinimo darbams dar nepasibaigus, savo balkoną pats persidažė kita spalva. Be abejo, statybininkams, atliekantiems atnaujinimo darbus, teko balkoną perdažyti iš naujo – tokia spalva, dėl kurios sutarė visi gyventojai.
Tai, ką gyventojai nusprendžia keisti modernizacijai pasibaigus – jų pačių reikalas. Tačiau kol vyksta modernizacija, jokios saviveiklos negali būti – namas turi būti „priduotas“ įgyvendinus viską kaip planuota“, – sako M. Stračinskij.
Kita problema, susijusi su balkonais, yra jų apdaila: „Vykdant balkonų apšiltinimo darbus, pasitaiko atvejų, kai žmonės tam priešinasi, nes būna neseniai savo balkoną „pasipuošę“ – pavyzdžiui, apkalę medžio lentelėmis. Tuomet tenka priminti, jog pirmoje vietoje yra energinis efektyvumas, o ne grožis, ir namas turi pasiekti tam tikrą šilumos energijos sutaupymą, todėl ir jų balkoną būtina apšiltinti, o su medžio lentelėmis – bent jau iki modernizacijos pabaigos – teks atsisveikinti.“
Pirmasis žingsnis – pats svarbiausias
Siekiant išvengti panašių nesusipratimų, modernizacijos specialistas rekomenduoja gyventojams įsigilinti į visą informaciją apie atnaujinimą, kuri pateikiama projekto derinimo pradžioje.
„Pradinis žingsnis yra pats atsakingiausias. Pačioje pradžioje gyventojams suteikiama visa informacija apie modernizaciją, kokios priemonės ir kaip bus įgyvendinamos, ir t. t. Tad gyventojai turi gerai pagalvoti ir tvirtai nuspręsti, kurias priemones renkasi, o kurių – ne, ir savo nuomonės nebekeisti. Suprantama, jog norisi pasitarti su kaimynais, pasižiūrėti, kokius sprendimus priima kiti žmonės, tačiau visa tai turi būti nuspręsta dar derinant investicijų planą, o ne prasidėjus modernizacijos darbams“, – pažymi M. Stračinskij.
