„Sklandžiai ir atkakliai siekiame savo pagrindinio tikslo – kad nuo 2016 m. sausio pirmos dienos turėtume tiesioginį priėjimą prie didžiausios Europos Šiaurės šalių elektros rinkos. Lietuva importuoja apie du trečdalius elektros energijos, tad galimybė pirkti daugiau elektros iš hidroresursų turtingos Skandinavijos sudarys prielaidas mažėti didmeninei elektros kainai.
Ši jungtis taps galimybių rinktis, konkurencijos ir bendradarbiavimo elektros energetikos srityje sinonimu“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Daivis Virbickas.
Paskutiniai du aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio klojimo kilometrai šalia Švedijos krantų buvo technologiškai sudėtingi, mat Baltijos jūros dugnas toje vietoje yra akmenuotas. Dar balandį ten pradėta kasti tranšėja, į kurią paguldytas kabelis. Priekrantėje jis taip pat bus apsaugotas betoninėmis plokštėmis nuo žiemą užšąlančios jūros. Jūrinio kabelio galas Švedijos pakrantėje šiuo metu yra specialia mova sujungiamas su sausumos kabeliu, kurio 40 kilometrų po žeme driekiasi iki Nybru transformatorių pastotės.
Nuo gegužės darbą jūroje pradėjo ir kitas laivas „Grand Canyon II“, kurio užduotis yra apsaugoti kabelį įgilinant jį į jūros dugną aukšto slėgio vandens srove. Šie darbai truks dar visą vasarą. Tose vietose, kuriose kabelis neapsaugotas, budi laivai, įspėjantys kitus laivus apie nutiestą kabelį. Šiuo metu Baltijos jūroje patruliuoja septyni tokie laivai, du iš jų yra Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Kabelio klojimo darbai buvo atnaujinti šių metų balandžio mėnesį. Pernai buvo paklota 250 kilometrų „NordBalt“ jūrinio kabelio. Iš viso „NordBalt“ projektui buvo pagaminta 900 km kabelio. Į jūros dugną ir po žeme lygiagrečiai buvo guldomi dvi aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio atkarpos ir optinio ryšio kabelis.
„NordBalt“ – tai pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija. 453 kilometrų ilgio kabelis jungia Klaipėdos ir Nybru transformatorių pastotes. 700 megavatų galios povandeninė jungtis „NordBalt“ sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o Baltijos šalių galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų.