Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų – apie 2,9 mln. megavatvalandžių (MWh) – šiemet pirks iš Rusijos, o didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ – maždaug 9 mln. MWh, arba du trečdalius jos suvartojamų dujų.
Apie tai, kad susitarė su „Gazprom“, BNS patvirtino ir vienas mažiausių dujų tiekėjų Lietuvoje „Haupas“.
Tačiau įmonės neatskleidžia sutarties su „Gazprom“ sąlygų – nei perkamų dujų kiekių, nei kainos, nei sutarčių trukmės. „Lietuvos energija“ tik atskleidė, kad sutartis sudaryta vieneriems metams, o „Achema“ ir „Haupas“ tai laiko paslaptyje.
BNS skaičiavimais, „Gazprom“ dalis Lietuvos rinkoje padidės nuo trečdalio pernai iki maždaug 55 proc. šiemet, tačiau ji nepasieks 2015 metų dalies, kuri siekė daugiau nei 80 proc.
R.Švedas: „Gazprom“ priverstas konkuruoti
Energetikos ekspertas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas mano, kad po to, kai pernai Lietuva didžiąją dalį dujų įsigijo per SGD terminalą, „Gazprom“ buvo priverstas pergalvoti savo strategiją ir pasiūlyti konkurencingesnę kainą.
Mano vertinimu, taip ir svyruos rinka. Jeigu pernai daugiau buvo iš terminalo, tai „Gazprom“ nori padidinti pardavimus ir šiemet iš „Gazprom“ gali būti daugiau. Jeigu šiemet daugiau iš „Gazprom“, kitąmet kitas tiekėjas norės daugiau rinkos ir tai bus svertas kalbėti su kitu tiekėju, – svarstė R.Švedas.
R.Švedas teigia, kad ateityje Lietuvos dujų rinkos pagrindiniai žaidėjai dėl itin aršios konkurencijos gali keistis kasmet.
„Mano vertinimu, taip ir svyruos rinka. Jeigu pernai daugiau buvo iš terminalo, tai „Gazprom“ nori padidinti pardavimus ir šiemet iš „Gazprom“ gali būti daugiau. Jeigu šiemet daugiau iš „Gazprom“, kitąmet kitas tiekėjas norės daugiau rinkos ir tai bus svertas kalbėti su kitu tiekėju“, – BNS sakė R.Švedas.
Anot jo, pradėjus pirkti daugiau dujų per terminalą, Lietuvos įmonės įgavo svertų derybose su „Gazprom“, o tai rodo, kad dujų rinka pradėjo veikti.
„Gazprom“ priverstas taikytis prie sąlygų. Viena medalio pusė yra, kad mes skaičiuojame, kiek pirksime iš terminalo, kiek iš „Gazprom“. Kitas faktorius ir veiksnys, kad visa Lietuvos ekonomika laimi, nes krenta kainos“, – aiškino R.Švedas.
Ž.Vaičiūnas: „Gazprom“ ir „Statoil“ konkuruoja rinkoje
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad situacija, kai pernai didžiąją dalį dujų Lietuva pirko iš „Statoil“, o šiemet apie pusę dujų pirks iš „Gazprom“, rodo, kad rinkoje egzistuoja konkurencija.
„Mūsų tikslas visuomet buvo turėti konkurencijos įrankį, kad galėtume gauti pačią geriausią kainą vartotojams. Būtent SGD terminalas leidžia užtikrinti. Yra tam tikri sezoniniai kainos svyravimai, kuomet tokie kontraktai ekonomiškai naudingesni. Planuojant dujų portfelį, reikia įvertinti ir sezoniškumą“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, šiemet SGD terminalas gali būti mažiau išnaudojamas, tačiau tai nereiškia, kad jo išlaikymas brangs vartotojams.
„Kainų komisija pirmam pusmečiui yra patvirtinusi dujų kainą, o priežasčių dėl to kainai augti kol kas nematau“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
„Lietuvos energija“ SGD pirks vasarą, rusiškas gamtines dujas – žiemą
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad rusiškos dujos yra konkurencingos šaltuoju metu laiku. Anot jo, į SGD orientuojamasi šiltuoju sezonu, kai jų kainos gerokai nukrenta.
„Pasirinkome rudenį konkurse JAV „Koch“ bendrovę, iš kurios pirksime SGD, orientuodamiesi į vasarą, kai jos yra pigiausios. „Gazprom“ kaip pigiausia alternatyva yra šaltuoju metu, nes tuo metu SGD kainos pakyla“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Anot jo, SGD kainos rinkoje kyla, nes auga jų vartojimas. Tačiau D.Misiūnas nemano, kad „Gazprom“ ateityje vis daugiau dujų parduos Lietuvoje.
„Aš manau, kad sąsajos padaryti negalima, nes skiriasi SGD ir vamzdinių dujų dinamika. SGD rinka vadovaujasi paklausa-pasiūla ir jeigu šaltuoju laikotarpiu išauga vartojimas, pakyla ir kainos. Vamzdinės dujos pririštos prie naftos kainos ir čia neįžvelgiame sezoniškumo, čia būna ilgalaikės tendencijos“, – sakė jis.
Visgi D.Misiūnas pripažino, kad SGD terminalas buvo stiprus svertas derybose dėl kainos, bet su „Gazprom“ tartis nebuvo lengva.
„Ir užtruko ilgai, ir nelengvos buvo. Turėjome diskusijų dėl atskirų sutarties nuostatų. Europos Komisijos antimonopolinis tyrimas, Konkurencijos tarybos išvada – tai irgi prisidėjo prie bendro konteksto“, – BNS teigė D.Misiūnas.
Pernai „Lietuvos energijos“ grupė dujas iš „Gazprom Export“ pirko aukcione, be to, turėjo dujų likutį pagal ankstesnę 10 metų sutartį. Tačiau, pasak D.Misiūno, negalima teigti, kad grįžtama prie ankstesnio sutarčių modelio, nes jos nebesudaromos ilgam laikui.
„Haupas“: „Gazprom“ dujos pigesnės nei „Statoil“
Druskininkams dujas tiekiančios ir jomis prekiaujančios įmonės „Haupas“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas BNS teigė, kad „Gazprom“ dujos yra pigesnės nei SGD, todėl, jeigu Lietuvoje nebūtų skatinama naudotis terminalu, greičiausiai visą rinką užimtų Rusijos įmonė.
„Importuojami SGD kiekiai į Lietuvą priklauso tiesiogiai nuo valstybės politikos, kiek palaikoma SGD, tiek importuojama, nes natūraliai rinkos sąlygomis turbūt visai nebūtų SGD importuojamos“, – BNS aiškino D.Motiejūnas.
Jis teigė negalintis atskleisti sutarties su „Gazprom“ trukmės ir perkamo dujų kiekio: „Panašu, kad „Gazprom Export“ pasibandė parduoti tam tikrus fiksuotus kiekius ir šiai dienai grįžtama prie tų sutarčių, kurios buvo anksčiau“.
Šiemet – trys dujų tiekėjai
Dujų suvartojimas Lietuvoje kasmet mažėja: šiemet šalis suvartos apie 22 mln. MWh, pernai – apie 24 mln. MWh, o 2015 metais – apie 27,6 mln. MWh.
Pernai didžiąją dalį dujų – 60 proc., arba 14,3 mln. MWh – Lietuvai patiekė „Statoil“: „Litgas“ pirko 3,6 mln. MWh, „Lietuvos dujų tiekimas“ – apie 3,2 mln. MWh, „Achema“ – 7,5 mln. MWh.
2015 metais, kai pradėjo veikti SGD terminalas, „Statoil“ dujos sudarė 16,5 proc. rinkos, arba 4,5 mln. MWh. Didžiausias dujų tiekėjas dar išliko „Gazprom“, kurio dalis 2016-aisiais smuko nuo 84 proc. iki trečdalio.
Su „Gazprom“ 2016 metais nė viena Lietuvos įmonė nebuvo pasirašiusi sutarties, nepaisant to, kad 2015 metų pabaigoje baigėsi ilgalaikės sutartys su koncernu. Tačiau nedaug dujų įmonės pirko kovą „Gazprom“ surengtame aukcione, kuriame jis pasiūlė apie 5,1 mln. MWh dujų, bet jų įsigyta mažiau – tikslus kiekis nebuvo skelbiamas. Be to, „Lietuvos dujų tiekimas“ pernai iš „Gazprom“ įsigijo apie 2,2 mln. MWh dujų likutį pagal 2015 metais pasibaigusią sutartį.
Šiemet „Litgas“ ir „Achema“ iš „Statoil“ įsigis 8 mln. MWh SGD. Dar 2 mln. MWh SGD „Lietuvos dujų tiekimas“ įsigis iš JAV bendrovės „Koch Supply & Trading“. Iš „Gazprom“ visos Lietuvos bendrovės įsigis apie 12 mln. MWh dujų.
Pernai gegužę skelbta, kad Statoil“ dujų kaina buvo 16-20 eurų, o rusiškų dujų – 17-18 eurų už MWh. Spalį „Litgas“ prognozavo, kad 2017 metais vidutinė „Statoil“ dujų kaina sieks 22,74 euro už MWh, nors dar metų viduryje ši prognozė buvo apie 20 eurų.
