Kas nutiko su Europos skalūnų bumu?

Nyderlandai uždraudė hidraulinį ardymą iki 2020 metų. Per pastaruosius kelerius metus kai kurios kitos šalys nusprendė uždrausti skalūnų sluoksniuose esančių angliavandenilių gavybą. Kas nutiko su Europos skalūnų bumu, bando atsakyti „Deutsche Welle“.
Vilniaus centrinėse gatvėse praeiviams buvo dalijamas „Skalūnų vanduo“
Kas nutiko su Europos skalūnų bumu? / Lietuvos žaliųjų partijos nuotr.

Dar viena vyriausybė nusprendė neleisti eksploatuoti skalūnuose esančių dujų išteklių. Praėjusią savaitę Nyderlandų vyriausybė uždraudė penkerius metus naudoti hidraulinį ardymą komerciniams tikslams.

Hidraulinis ardymas arba plėšymas yra atliekamas į skalūnų uolieną leidžiant vandens ir chemikalų mišinį (jie sudaro apie 0,5–1 proc. mišinio).

Technologija yra žinoma jau dešimtmečius, tačiau bendrovės nori angliavandenilių ieškoti dar neišžvalgytuose žemės sluoksniuose.

JAV išgyvena skalūnų bumą, nors dėl žemų naftos kainų šiame sektoriuje ir vyksta konsolidacija.

Prieš penkerius metus skalūnų bumas prasidėjo ir Europoje. Daug valstybių, ypač Rytų Europoje, tikėjosi, kad skalūnų dujos bus vienas iš faktorių, padėsiančių atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos. Tačiau šiandien tokios viltys jau yra išblėsusios.

Aplinkosaugininkų nerimas

Kai yra ardomas skalūnų sluoksnis, vanduo aukštu slėgiu yra pumpuojamas į 1–5 kilometrų gylį. Į skalūnus leidžiamas ir smėlis, kuris užkiša įtrūkius, kad jie neužsivertų ir leistų iš skalūnų išbėgti dujoms.

Kadangi vandenį su smėliu sumaišyti yra sunku, kompanijos įmaišo tam tikrų cheminių medžiagų. Žalieji tai vadina cheminiu kokteiliu, kuris teršia vandenį. 2010 metais buvo paviešintas propagandinis filmas, rodantis, kad šis kokteilis ir dujos taip užteršia vandenį, kad jį galima uždegti.

Taip pat bijoma, kad hidraulinis ardymas gali sukelti žemės drebėjimus. JAV ir Šiaurės Vokietijoje keli pastarųjų metų drebėjimai yra siejami su gamtinių dujų gręžiniais.

Aplinkosaugininkai ir kiti visuomenės veikėjai Europoje smarkiai priešinosi vyriausybių ir įmonių pastangoms tirti skalūnų sluoksnius.

Prancūzija yra viena iš valstybių, kuri turi didžiausią potencialą skalūnų dujų gavybai. Tačiau hidrauliniam ardymui 2011 metais buvo paskelbtas moratoriumas.

Bulgarija, Čekija ir kitos valstybės pasekė Prancūzijos pavyzdžiu.

Netgi tose valstybėse, kur hidraulinis ardymas nėra uždraustas, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje, kai kuriose šalių teritorijose (Škotijoje, Velse, Katalonijoje) regioninė valdžia uždraudė tokį angliavandenilių gavybos metodą.

Vokietija greičiausiai jau rudenį priims naują įstatymą, kuris hidraulinio ardymo neuždraus, tačiau tikrai smarkiai jį apribos. Šalis ketina leisti tik bandomuosius mokslininkų gręžinius.

DW sukurtas žemėlapis rodo, kur hidrauliniam ardymui yra paskelbtas moratoriumas (raudona spalva), kur jis smarkiai ribojamas (tamsi oranžinė), kur leidžiamas (žalia) ir kur jis yra neapsimokantis (šviesiai oranžinė).

Rytų Europoje išgręžta jau nemažai gręžinių, ypač Lenkijoje, kuri buvo didžiausia Europos skalūnų bumo entuziastė. Tačiau ir Lenkijoje bumas baigėsi dar neprasidėjęs.

Bandomieji gręžiniai parodė, kad Lenkijoje dujų yra mažiau, nei manyta, todėl užsienio investuotojai pasitraukė, o aplinkosaugininkų protestai dar labiau apsunkino planus. Tas pats nutiko ir Rumunijoje.

Kitos valstybės nusprendė, kad net neverta prasidėti. Norvegija ir Švedija nusprendė, kad skalūnų sluoksnių išnaudojamas ekonomiškai yra nenaudingas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis