Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų. Šiuo metu, įvertinus visų elektros jungčių galias bei gamybos pajėgumus šalyje, elektros perviršis siekia 4,7 tūkst. megavatų.
R.Masiulis aiškina, kad 2030 metais elektros poreikis Lietuvoje išaugs 500 MW iki 2450 MW. Tačiau sumažės jungčių pajėgumai, tad mažiau bus galima importuoti elektros. Anot ministro, patikima yra tik jungtis su Švedija „NordBalt“.
1,3 tūkst. MW galios jungtys su Baltarusija turės būti uždarytos, nes kaimyninė valstybė stato nesaugią Astravo AE, taigi, elektra iš šios šalies nebus importuojama.
„Neturėsime kitų išeičių kaip tik nenaudoti šių jungčių“, – konferencijoje antradienį sakė R.Masiulis. Jis tikino, kad Rusijos taip pat negalima laikyti patikima partnere, tad planuoti, kad bus galima importuoti elektrą iš Karaliaučiaus 600 MW jungtimi taip pat negalima.
Be to, anot jo, Estija svarsto galimybes tapti elektrą importuojančia šalimi, tad tai reikštų, kad elektra iš Suomijos per Estiją ir Latviją nebepasiektų Lietuvos.
„Jeigu estai taps importuojančia šalimi, galime laikyti, kad jungtis su Latvija – dar 1300 MW iškrenta, nes jeigu estai nusiurbia suomišką elektrą, Latvija yra deficitinė šalis ir elektra mūsų nepasieks“, – tikino ministras.
Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje kol kas negalima teigiamai vertinti ir jungties su Lenkija „LitPol Link“. Pasak ministro, jos įskaičiuoti ateityje negalima, nes kol kas nesuprantama, kaip toliau bus elgiamasi ribojant jungtį.
„Dar iki galo nesuprantame, kas darosi Lenkijoje, buvo didelė mįslė, kodėl lenkai neįleidžia energijos arba patys neišleidžia. Iš pradžių manėme, kad lenkai gudrauja, paima pigią pikinę elektrą iš mūsų, o po to uždaro, kad nekristų žemiau jų bazinės gamybos elektros. Dabar matome, kad šiaurėje trūksta elektros, tad priežastys yra kitos. (...) Mes išspręsime klausimus su Lenkija, bet įskaičiuoti jungties kol kas negalime“, – aiškino R.Masiulis.
Anot R.Masiulio, dabar maksimaliai 2253 MW siekiantys Lietuvos elektros gamybos pajėgumai sumažės iki 1,2 tūkst. MW, jeigu nebus planuojami nauji projektai. Taigi, Lietuvoje susidarys 500 MW siekiantis elektros deficitas.
Taigi, anot jo, patikimas elektros importas bus įmanomas tik iš Švedijos 700 megavatų jungtimi.
Tačiau, anot R.Masiulio, dabar maksimaliai 2253 MW siekiantys Lietuvos elektros gamybos pajėgumai sumažės iki 1,2 tūkst. MW, jeigu nebus planuojami nauji projektai. Taigi, Lietuvoje susidarys 500 MW siekiantis elektros deficitas.
Jis teigė, kad dėl to reikia svarstyti dėl tolimesnės dujinių elektrinių arba branduolinių jėgainių plėtros. Tačiau pabrėžė, kad apie branduolinės jėgainės statybas reikia svarstyti tik tuomet, kai rinka siųs aiškų signalą, kad toks projektas yra konkurencinga ir įmanomas.
Tai, kad Lietuvoje, siekiant apsirūpinti elektra, vien tik elektros jungčių su kitomis šalimis nepakaks, tad būtina svarstyti apie elektros gamybos pajėgumų didinimą, kalba ir elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ atstovas. Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis konferencijoje teigė, kad po dešimties metų elektros importo jungčių nepakaks, kad elektros sistema būtų saugi.
„Tam būtina galvoti apie generacijos vystymą. (...) Sistemos adekvatumui būtinas balansas tarp generacijos ir importo“, – antradienį konferencijoje teigė K.Sankovskis.
Anot jo, Baltijos regione matoma tendencija, kad senos elektrinės yra uždaromos greičiau negu statomos naujos.
Lietuva atskirais laikotarpiais importuoja iki 80 proc. elektros energijos. „Litgrid“ duomenimis, pernai vidutiniškai šalis importavo 66 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros.
