Apie susiklosčiusią situaciją ir „Achemos“ perspektyvas – pokalbis su „Achemos“ gamyklos generaliniu direktoriumi Ramūnu Miliausku ir energetikos ministru Roku Masiuliu.
– Ministre, šiuo metu „Achema“ neperka dujų iš Suskystintų gamtinių dujų terminalo, o moka milijonus tik už „galimybę“ tai daryti. Paaiškinkite, kas vyksta?
– „Achema“ kaip ir bet kuris dujų vartotojas turi pareigą mokėti SGD terminalo dedamąją, kaip ir visas tarifo dedamąsias. Išimčių Lietuvoje nedaroma niekam.
– Pone Miliauskai, Jūs norite, kad situacija būtų pakeista?
– Taip. Praėjusius metus baigėme turėdami 25 milijonus eurų nuostolių. Pagrindinė priežastis – aukštos gamtinių dujų kainos, trąšų kainų kritimas. 2014 metais pagaminome daugiau produkcijos ir pajamų gavome daugiau, bet nuostolių dėl anksčiau išvardintų priežasčių neišvengėme.
– Ar tai yra grėsmė gamyklos gyvavimui?
– Šiemet, kaip ir pernai dar prisideda SGD terminalo saugumo dedamosios mokestis, kuris esamą situaciją tik blogina.
– Kiek per metus Jūs planuojate sumokėti saugumo mokesčio dedamosios?
– Pagal šiuo metu galiojančią tvarką tai sieks apie 30 milijonų eurų.
– Visas SGD terminalas kainuoja apie 180 milijonų litų per metus. Taigi daugiau nei pusė sumos tektų „Achemai“?
R. Masiulis: Taip, bet viskas skaičiuojama pagal dujų kubinius metrus. Kas vartoja daugiausiai dujų, tas daugiausiai ir moka. Lietuvoje visi turi prievolę mokėti mokesčius. Jei yra įstatymas, jį reikia vykdyti. Taip, mes pasiruošę diskutuoti, ieškoti kompromisų. Manau, situacija gali būti keičiama, reikia ieškoti racionalių pasiūlymų. Negalima sakyti, kad aš nemoku mokesčių ir viskas.
R. Miliauskas: Mes taip nesakom, mes tik norime atkreipti dėmesį. Šiuo metu mes imame pusę visų Lietuvoje suvartojamų dujų. Jei atsižvelgsime į perspektyvas, kad bendras dujų suvartojimas Lietuvoje mažės, o mūsų liks toks pats, 2019 metais mes jau suvartosime 76 procentus visų dujų. Ir mokesčiai mums bus jau ne 30, o 50 milijonų eurų. Galima sakyti, kad visas SGD terminalo mokestis guls ant vienos bendrovės pečių.
– Pone Masiuli, ką apie tai manote?
– Nereikia taip niūriai piešti dujų vartojimo ateities. Kaip bus, matysime.
Būkime atviri – šiuo metu didžiausi dujų vartotojai yra Vilnius, Kaunas ir „Achema“. Jeigu šie miestai kažkiek investuos į biokurą, dujų vartojimas mažės.
Būkime atviri – šiuo metu didžiausi dujų vartotojai yra Vilnius, Kaunas ir „Achema“. Jeigu šie miestai kažkiek investuos į biokurą, dujų vartojimas mažės. „Achema“ dujas vartoja kaip žaliavą ir jei nemažins gamybos apimčių, vartos tiek pat. Bet bendrai dujų vartojimas turi mažėti?
Taip, jis mažės, bet ne tiek, kiek direktorius sako. Be to, SGD terminalas suteikia „Achemai“ tas pačias privilegijas kaip ir visai Lietuvai. Tačiau visa Lietuva moka, o „Achema“ ne. Direktorius sako: mokėsime tiek ir tiek. Tačiau jokių mokėjimų nebuvo ir nėra. Net ir 2013-2014 metų mokestis Vyriausybės pastangomis buvo perkeltas į ateitį, nes nebuvo sumokėtas.
– Pone Miliauskai, kodėl taip yra?
– Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai neprieštarauja įstatymui, dabar byla žemesnės instancijos teisme. Mūsų teisininkai dirba , kad būtų priimtas abiems pusėms naudingas sprendimas.
– Jūs esate apskundę tą mokestį?
– Taip, yra apskųstas 2013 metų mokestis. Kol šis klausimas neišspręstas, tai liečia ir kitų metų mokesčius. Kol kas kalbame apie apskaitą – tai įtraukta į mūsų sąnaudas, dėl to didėja ir nuostoliai.
„Achema“ pateikė gana riboto turinio finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra galimybės išsamiai susipažinti su bendrovės finansine ataskaita. Tačiau yra nurodytas 350 milijonų litų atidėjimas. Kas tai yra? Jei nebūtų to atidėjimo, turėtumėte apie 70 milijonų eurų pelno?
Tas atidėjimas ir yra SGD terminalo saugumo mokestis bei ginčytina suma su „Gazprom“. Kadangi su „Gazprom“ jokio raštiško susitarimo dėl kainodaros 2014 -2015 metams neturime, negalime pasakyti, kad tie pinigai yra mūsų.
„Achema“ skolų neturi, jos sąskaitoje yra 420 milijonų litų, pinigų suma auga ir sakoma, kad įmonė ant bankroto ribos. Tai yra netiesa, mano manymu, įmonės padėtis puiki .
R. Masiulis: „Achema“ skolų neturi, jos sąskaitoje yra 420 milijonų litų, pinigų suma auga ir sakoma, kad įmonė ant bankroto ribos. Tai yra netiesa, mano manymu, įmonės padėtis puiki . O su „Gazprom“ Achema gali derėtis, SGD terminalas visiems suteikia tas pačias galimybes. Man sunku patikėti, kad visa Lietuva mokės mažiau už dujas negu „Achema“, ji visais laikais mokėjo mažiau negu kiti.
– Bet šiuo metu kitaip?
R. Miliauskas: Kaip minėjau, raštiško susitarimo su „Gazprom“ nėra. Taip, visa Lietuva dabar moka mažiau už dujas dėl terminalo, kitų priežasčių, bet vistiek mūsų šalis yra brangiausiai mokanti už dujas. Lyginant su Latvija, Estija mokame 15 proc daugiau, o su Vokietija – net 39 procentus. Mes visaip bandome dėlioti savo planus, kad šiuos metus baigtume su kuo mažesniu nuostoliu. Mes nesakome, kad mes bankrutuojame dabar. Dabar mes dar galime dirbti, bet pernai patirti nuostoliai, SGD mokestis menkina mūsų rezultatus ir mažina bendrovės konkurencingumą.
– Pone Masiuli, susiklosčiusi situacija spręstina?
– Taip. Vyriausybė vertina „Achemos“ dydį ir reikšmę Jonavos miestui, tai yra pagrindinis darbdavys. Bet negali būti, kad viena įmonė turėtų tiek išimčių. Pavyzdžiui, „Achema“ yra nesumokėjusi elektros VIAP mokesčio, skolos siekia apie 8,8 milijonus eurų.
Tačiau „Achema“ pati gaminosi elektrą savo elektrinėje ir dar turėjo mokėti viešųjų paslaugų mokestį. Tai tikrai ginčytina situacija.
Jei bendrovė elektrą tik sau gamintų, galėtų atsijungti nuo tinko, tačiau taip nepadarė,nes iš tinko gauna visas paslaugas – rezervaciją, dažnio palaikymą. Naudojosi visos Lietuvos tinklu, o mokėti už tai nenori. Be to, „Achema“ turi 50 procentų nuolaidą dujų transportavimui ir taip sutaupo apie 8 milijonus eurų. Išimčių nemažai. Jeigu kitos įmonės pradės klausinėti, ar aš galiu mokėti mokesčius ar ne, kvies valstybę derėtis dėl nuolaidų, tai kas tada?
– Bet gal yra normalu ūkiškai spręsti iškilusius ginčus žinant kai kurių įmonių dydį ir svarbą Lietuvos ekonomikai?
– Aš neneigiu – diskutuoti, ieškoti sprendimų galima, bet negalima atsisakyti mokėti mokesčio, kuris teisėtas ir įtvirtintas įstatymu. Jeigu visi staiga sakytų – sėdam derėtis? Juk ir daugeliui žmonių sąskaitos už šildymą didelės, bet jie moka. O čia įmonės sąskaitoje yra per 400 milijonų litų ir ji nemoka mokesčių. Mano nuomone, tai nepriimtina.
Mes siekiame, kad Lietuvoje ir toliau gyvuotų pramonė, kad žmonės galėtų užsidirbti ir visi būtų laimingi.
– Ministras sako, kad siekiate būti lygesni už kitus. Ką galite atsakyti?
R. Miliauskas: Ne, mes siekiame, kad Lietuvoje ir toliau gyvuotų pramonė, kad žmonės galėtų užsidirbti ir visi būtų laimingi. Norėtume, kad rengiant įstatymus būtų atsižvelgiama ir į pramonės šakas, diskutuojama.
R. Masiulis: Pramonė gauna tą pačią naudą iš SGD terminalo. „Achema“ dėl to gali sutvirtinti savo poziciją derybose su „Gazprom“ , gali galvoti apie arbitražą ir kitus dalykus savo kaštų kompensavimui. Ir „Achema“, ir visa Lietuva yra stipresnėje pozicijoje, mes esam visi kartu.
– Pone Miliauskai, sutinkate su tuo?
– Taip, terminalas yra alternatyva gauti dujas. Bet oficiali statistika rodo, kad Lietuvos SGD terminalo dujos yra daug brangesnės lyginant su Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos terminalais. Tai rodo, kad per SGD terminalą perkamos dujos nėra konkurencingos lyginant su dujomis, tiekiamomis į kitus terminalus.
