Uosto saugumui reikšmingos net smulkmenos
Kaip saugomas SGD terminalas, ko trūksta ir kas planuojama, diskutuota už uždarų durų. Apie Klaipėdos uosto, o kartu ir dujų terminalo saugumą atsakingi pareigūnai nelinkę atvirauti. Po pasitarimo pateikta keletas pavyzdžių, kaip, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingos smulkmenos gali nulemti incidentų stebėjimą ir kontrolę Klaipėdos uoste.
Kad užtikrintų uosto saugumą, statutinėms organizacijoms turimų įgaliojimų ne visada pakanka.
„Yra aplinkos ministro įsakymas dėl apželdinimo. Jį įgyvendinant kyla uosto matomumo problema. Greičiausiai tokį įsakymą rašęs aplinkos ministras neįsivaizdavo uosto poreikių ir būtinumo stebėti, kas dabar yra daroma“, – apie trikdžius uosto saugumui pasakojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Maža to, prisimintas pavasarį nutikęs incidentas, kuomet iš uosto savavališkai į Daniją išplaukė naujutėlaitis, bendrovėje „Vakarų Baltijos statykla“ pastatytas žvejybinis laivas. Jo kapitonas ignoravo visų atsakingų institucijų reikalavimus be leidimo neišplaukti pro uosto vartus.
„Laivas nepakluso nei uosto administracijos, nei pasienio, nei muitinės reikalavimams sustoti ir išplaukė iš akvatorijos. Paaiškėjo, kad trūksta įgaliojimų stabdyti tokį laivą. Tam reikia pasiruošti, pakeisti teisinę bazę, suteikti įgaliojimą pasieniečiams panaudoti ginklą", – pasakojo A.Paulauskas.
SGD terminalą saugo 30 pareigūnų
Dabar, kuomet pietinėje uosto dalyje prišvartuota dujų saugykla „Independence“, galimybė bet kokiam laivui perplaukti uosto akvatoriją be leidimo, atrodo, turėtų būti neįmanoma. Tačiau tam būtina sutelkti ir daugiau žmogiškųjų išteklių, ir technologijų. Dar šiemet iki pusšimčio ketinama padidinti SGD terminalą saugančių apsaugininkų skaičių, įdiegti informacinį ir kibernetinį saugumą garantuojančias priemones, apie kurias atsakingi pareigūnai detaliau nepasakoja.
Šiuo metu SGD terminalą pamainomis saugo 30 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Tarnybos padalinys pajūryje dislokuotas prieš pat „Independence“ sutiktuves. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos išlaikymas metams atsieina beveik 0,5 mln. eurų.
Grėsmė saugumui – nedraugiškų šalių kapitalas
Aptarti saugumo Klaipėdos uoste pakviesti ir didžiųjų krovos kompanijų vadovai. Jie, be išorinės agresijos ar galimų išpuolių tikimybės, akcentavo uosto žemę kaip įrankį Lietuvai nedraugiškai nusitekusioms šalims. Europos Komisija pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pradėjo pažeidimo procedūrą dėl žemės nuomos.
Uosto žemę išsinuomojusios Lietuvai nedraugiškų šalių kapitalo turinčios bedrovės gali sąmoningai nevykdyti jokios veiklos ir kenkti visos šalies transporto sistemai.
Nuo pat veiklos pradžios Klaipėdos uosto žemė, pasibaigus nuomos sutarčiai, toliau pirmumo teisėmis būdavo išnuomojama prieš tai čia dirbusiai ir infrastruktūrą kūrusiai bendrovei.
Sulaukus Europos Komisijos kritikos dėl iškreiptų konkurencinių sąlygų, šis straipsnis buvo išbrauktas iš uosto įstatymo. Tačiau Komisijai vis dar neįtinka įstatymo nuostata, kad po pastatais esanti žemė nuomojama ne konkurso būdu. Jei ir tai teks pakeisti, krovos kompanijos sako galinčios susidurti su rimta grėsme ne tik uostui, o ir visam šalies transporto srautui.
„Kipro, Vokietijos ar Austrijos kompanijos gali turėti mums nepalankių šalių, tokių kaip Rusija, kapitalo kilmę. Laimėdamos žemės nuomos konkursus jos gali nevystyti uosto veiklos ir daryti žingsnius, kurie stabdytų tranzitą, nevystytų terminalų, nekrautų krovinių. Taip Lietuvos tranzito sistema gali labai nukentėti. Uostas, kaip didžiausias Lietuvos transporto mazgas, gali turėti tam tikrų nuostolių“, – svarstė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
