„Mes turime būti realistai. Graikijos skola sudaro 175 proc. bendrojo vidaus produkto. Tik pažiūrėkite į Japoniją. Jos skola jau beveik siekia 300 proc. BVP. Vieną dieną susikaupusios skolos tiesiog sprogs. Jos niekada nebus grąžintos, kaip nebus grąžinta ir Graikijos skola“, – kalbėjo jis.
Dabartinė Atėnų su Europos kreditoriais vykdoma programa reikalauja sumažinti skolą iki 110 proc. BVP iki 2022 metų. Penktadienį ši programa buvo pratęsta dar keturiems mėnesiams.
„Dabartinis susitarimas praktiškai reikalauja, kad Graikija turėtų 4 proc. biudžeto perviršį artimiausius 10 metų. Nė viena valstybė su nesveikuojančia ekonomika negali to padaryti. Taigi mes manome, kad dabartinėmis sąlygomis terminai, nustatyti Graikijai, yra nerealistiški“, – sakė jis.
Nors A.Cipras nebereikalauja apkarpyti Graikijos skolų, Europos kreditoriai turi suvokti, kad kito kelio tiesiog nėra.
„Europa turi suprasti, kad Graikija yra nemoki ir jai reikia materialinės pagalbos. Tai turėjo būti padaryta 2010 metais, tačiau tuomet kreditoriai pasirinko duoti Graikijai daugiau paskolų“, – sakė „Eastspring Investments“ investicijų direktorius Nicholas Ferresas.
Tačiau veikiausiai Europos institucijos ir toliau atmes skolų apkarpymo galimybę, nes jos nori, kad Graikija susitvarkytų savo „fiskalinius namus“, aiškino IG rinkų strategas Evanas Lucasas.
„Morgan Stanley“ mano 25 proc. tikimybę, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos per artimiausius 3-6 mėnesius.
Nors penktadienio susitarimas įžiebė viltį, Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybė vis dar išlieka didelė.
„Jeigu žiūrėtume į penktadienio susitarimą, Graikija negavo nieko, o Vokietija gavo viską ir dabar mes žiūrime į Graikijos pasitraukimo iš Europos ekonominės ir pinigų sąjungos galimybę“, – sakė jis.
„Morgan Stanley“ mano 25 proc. tikimybę, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos per artimiausius 3-6 mėnesius.
