Juridinių asmenų aukos kandidatams į prezidentus yra uždraustos, tačiau niekas nedraudžia verslininkams aukoti savo vardu.
Nepartinis kandidatas G.Nausėda didžiausią paramos dalį gavo iš fizinių asmenų, tarp kurių – nemažai žinomų verslininkų, o TS-LKD priklausanti I.Šimonytė – iš partijos.
Pirmajame rinkimų ture G.Nausėda surinko 43,95 proc. balsų, o I.Šimonytė – 20,05 proc. balsų.
Prieš antrąjį rinkimų turą „Rokiškio sūrio“ akcininkai Antanas (5000 eurų) ir Dalius Trumpos (6990 eurų) G.Nausėdos rinkimų kampanijai skyrė beveik 12 tūkst. eurų. Juos galima laikyti dosniausiais prezidento rėmėjais – šeimyninis duetas pirmame rate G.Nausėdai jau buvo skyręs 19,5 tūkst. eurų.
„Teltonika IoT Group“ viceprezidentas pelno centrų verslo vystymui Marius Derenčius po I rinkimų turo paaukojo 10 tūkst. eurų, tokia pačia suma prie kampanijos prisidėjo ir „Vikondos grupės“ savininkė Jolanta Blažytė.
Tai – ne vienintelės šių įmonių atstovų kontribucijos. Pirmajame etape 17,99 tūkst. eurų G.Nausėdą parėmė „Teltonikos“ grupės valdybos pirmininkas Arvydas Paukštys, o analogiška „Vikondos“ auka buvo skirta generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio vardu.
Verslininkas ir politikas Vidmantas Martikonis G.Nausėdos kampanijai po I rinkimų turo davė 9999 eurus.
Įmonės „SDG“ vadovas Eduardas Jasas skyrė 2500 eurų, baldus gaminančios bendrovės „Freda“ valdybos pirmininkas ir akcininkas Rimas Varanauskas – 2000 eurų. Tiek pat skyrė verslininkas, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
Taip pat yra fiksuota keletas smulkesnių aukų iki 500 eurų. Iš viso po pirmojo rinkimų turo G.Nausėdos kampanijai buvo pervesta šiek tiek daugiau nei 50,4 tūkst. eurų.
Premjerė, kuriai apklausos prognozuoja pralaimėjimą antrame ture, gavo mažesnių aukų, o partija jos papildomai finansiškai iki šiol neparėmė. Deklaruota bendra I.Šimonytės kampanijos 115 eurų parama po I rinkimų turo atėjo iš trijų neįvardintų fizinių asmenų.
Anksčiau kandidatės politinės kampanijos vadovas Mindaugas Lingė 15min yra minėjęs, kad partija galbūt dar parems I.Šimonytę finansiškai, tačiau bendra parama bus gerokai mažesnė nei per 2019 m. rinkimus. Tais metais visas I.Šimonytės biudžetas siekė 690 tūkst. eurų.
Kaip jau minėjome, iki pirmojo balsavimo Prezidento rinkimuose, abu kandidatai savo kampanijoms buvo surinkę apie 450 tūkst. eurų, tačiau G.Nausėda, tvirtai laimėjęs I rinkimų ratą, turi dvigubai mažesnį biudžetą nei I.Šimonytė. Premjerės surinkta suma iki I rinkimų turo buvo 307 tūkst. eurų, o G.Nausėdos kampanijos metu surinkta suma iki gegužės 12 d. buvo šiek tiek virš 150 tūkst. eurų.
Didžiausi G.Nausėdos rėmėjai iki pirmojo turo taip pat buvo verslininkai, o I.Šimonytės – konservatorių partija, per du kartus pervedusi po 150 tūkst. eurų. Tuo tarpu fizinių asmenų mažos aukos sudaro apie 10 tūkst. eurų.
