Seimas trečiadienį neeilinio posėdžio metu ėmėsi dar vienos socialinio modelio dalies – pensijų reformos.
Tačiau pritarti reformai taip iš pirmo karto nesugebėjo. Mat balsuoti užsiregistravo vos 61 parlamentaras. Iš jų 59 balsavo už pensijų reformą, balsuojant pastraipsniui taip pat ginčų nekilo. Tačiau to nepakako, kad įstatymas būtų priimtas.
Todėl Seimo nariai, užuot ginčijęsi dėl pertvarkos pensijų sistemoje, pyko dėl mažo posėdžių lankomumo. Posėdžio pirmininkė Loreta Graužinienė net priminė kolegoms, kad už posėdžių nelankymą gresia nuobaudos, liepė kolegoms pakviesti Seimo narius iš rūkomojo.
Pagaliau, susirinkimus kvorumui, pensijų reforma buvo priimta – 62 balsavo už, 6 – susilaikė, trys buvo prieš.
Kokius pakeitimus numato pensijų reforma?
Pamažu vėlinamas išėjimas į pensiją
Lietuvai, kaip ir visai Europai, susiduriant su visuomenės senėjimo problema, didėja našta dirbantiems, kurių mokesčiais yra išlaikomi pensininkai. Todėl pamažu tenka vėlinti išėjimą į pensiją.
2026 metų sausio pirmąją į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeis tuomet, kai sulauks 65 metų.
Numatoma, kad po kiek mažiau nei dešimties metų, tai yra, 2026 metų sausio pirmąją, į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeis tuomet, kai sulauks 65 metų.
Išėjimas į pensiją bus vėlinamas palaipsniui. Tarkime, įstatymas numato, kad po dviejų metų, tai yra, nuo 2018 metų sausio pirmosios, į pensiją išeis 62 metų ir 4 mėn. sulaukusios moterys ir 63 metų ir 8 mėn. sulaukę vyrai.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks 65 metus.
2016 metais į pensiją išeina 63 metų ir 4 mėnesių sulaukę vyrai ir 61 metų 8 mėn. sulaukusios moterys.
Reikės didesnio stažo
Iki šiol būtinasis stažas senatvės pensijai buvo 30 metų. Tačiau palaipsniui jis bus ilginamas, kol pasieks 35 metus.
Įstatymas numato, kad 2018 m. sausio 1 d. būtinasis stažas senatvės pensijai jau bus 30,5 metų. Nuo 2019 metų pradžios jis kasmet bus didinamas po 6 mėnesius.
35 metų stažą jau privalės turėti tie, kurie į pensiją išeis 2027 metais.
Pensijos augs kartu su atlyginimais
Pensininkai galės nebesibaiminti, kad, į Lietuvą atėjus naujai krizei, jų pensijos bus mažinamos – jos tiesiogiai priklausys nuo dirbančiųjų Lietuvoje skaičiaus ir jų atlyginimo augimo.
Pensijos iki šiol smarkiai priklausė nuo politikų valios. Pavyzdžiui, ekonomikos pakilimo metu jos taip pat buvo smarkiai pakeltos, o vėliau dėl krizės teko jas sumažinti.
Dabar siūloma pensiją sieti su darbo užmokesčio fondo augimu – tai yra, pensija priklausytų nuo Lietuvos darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimo.
Dabar siūloma pensiją sieti su darbo užmokesčio fondo augimu – tai yra, pensija priklausytų nuo Lietuvos darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimo.
Bazinė pensija kasmet bus indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama, remiantis septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkiu – skaičiuojamas praėjusių trejų metų ir einančių metų darbo užmokesčio fondo augimas, taip pat įtraukiamos artimiausių trejų metų prognozės.
Jeigu indeksas bus mažesnis nei 1,01, indeksavimas tais metais nebus atliekamas. Tai yra, bazinė pensija nebus mažinama.
Bazinė pensija, kuri ir bus indeksuojama, veikiausiai bus mokama nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto.
Našta guls ant valstybės biudžeto
Dabar pensiją sudaro trys dalys – bazinė pensija, priemoka turintiems didesnį nei 30 metų stažą ir priemoka, priklausanti nuo buvusių įmokų į „Sodrą“.
Naujas socialinis modelis numato, kad bazinė pensija būtų mokama iš biudžeto. Tai yra, valstybė bazinei pensijai skirtą sumą pervestų „Sodrai“. Tai reiškia, kad pensininkai išmokas ir toliau gautų iš „Sodros“ biudžeto, tačiau fondas joms reikalingus pinigus pasiimtų jau ne iš darbdavių, o iš valstybės.
Individualią pensijos dalį, taip pat ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtų jau pati „Sodra“.
