Lietuvos banko vadovas G.Šimkus – apie tai, ar tikėtis tolesnio palūkanų mažinimo

Visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos ketvirtadienį buvo sumažintos 25 baziniais punktais.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis sumažintos iki atitinkamai 4,25, 4,50 ir 3,75 procento.

Nors gegužę metinė infliacija euro zonoje padidėjo 0,2 proc.p. (iki 2,6 proc.), G.Šimkus tvirtina, jog nepaisant pasitaikančių pasvyravimų, svarbu matyti bendrą tendenciją.

„Žinojome, kad kelias bus duobėtas, bus pakritimų, atšokimų, bet labai svarbu pro medžius matyti mišką – yra labai aiški dezinfliacinė (infliacijos lėtėjimo) tendencija“, – pabrėžė jis.

Lietuvos banko vadovas primena, kad 2022 metų spalį infliacija euro zonoje viršijo 10 proc., 2023 metų rugsėjį siekė 8,5 proc., pernai rugpjūtį – 5,2 proc., o dabar – 2,6 proc.

„Nepaisant to, kad infliacijos prognozės dabar peržiūrėtos šiek tiek aukštyn, pamatykime toliau negu kiekvieno prognozavimo raundo infliacijos susvyravimai. <...> ECB kontroliuoja infliaciją ir grąžina ją ten, kur turi būti – 2025 metų antroje pusėje bus 2 proc.“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko vadovas.

Apie ateitį kalbėjo atsargiai

Vis tik G.Šimkus atsargiai kalbėjo apie tai, kokį sprendimą dėl palūkanų mažinimo ECB gali priimti liepą, tačiau paklaustas, ar galima tikėtis šiemet daugiau mažinimų, tokius ketinimus patvirtino.

„Jei pildysis ekonominės raidos scenarijus, manau, kad taip“, – tvirtino Lietuvos banko vadovas, pridūręs, kad gegužės mėnesio infliacijos duomenys parodė, jog kelias nėra lygus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gediminas Šimkus

„Suvaldant infliaciją ir, jei nebus juodųjų gulbių, mes turėsime tolesnį palūkanų normų mažėjimą. Mūsų darbas yra priimti teisingus sprendimus, įvertinti įvairias rizikas ir surasti jų tinkamą balansą“, – pridūrė jis.

Tiesa, jis nenorėjo prognozuoti, kiek kartų ECB dar šiemet gali nuspręsti sumažinti palūkanų normas. Balandį Lietuvos banko vadovas teigė, kad tokių mažinimų šiemet ECB galėtų atlikti daugiau nei tris.

Kaip vieną iš rizikos faktorių, galinčių paskatinti infliaciją artimiausiais mėnesiais, G.Šimkus įvardijo ir darbo rinką.

„Atlyginimai augo, darbo rinka aktyvi, jei vėl susiklostytų situacija, kad tai gali kaskaduotis į galutines prekių kainas, yra rizika, kad kainų augimas gali būti didesnis negu numatyta. Ir, be jokios abejonės, geopolitinės rizikos, kurias labai sunku nuspėti – energijos kainos gali būti didesnės, gabenimo kainos, nes buvo daug nuogąstavimų dėl Vidurio Rytų konflikto, ačiū Dievui, jis ekonomine prasme buvo pervertintas. Bet tokios rizikos pasikartoja ir veikia rinką“, – sakė G.Šimkus.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Padavėja

Birželį ECB palūkanas sumažino 25 baziniais punktais, ar tolesni mažinimai galėtų būti didesni? G.Šimkus tvirtino, kad poreikio mažinti didesne apimtimi jis nematantis, nes infliacija dar nenugalėta, todėl vis dar yra poreikis varžančiajai pinigų politikai.

Jis priminė Tarptautinio valiutos fondo atliktą 100-to infliacijos šokų analizę. 60-čia atvejų infliacija buvo suvaldyta per penkerius metus, o dauguma tų atvejų, kai infliacijos suvaldymas užtruko, tai nutiko dėl to, jog per anksti buvo paskelbta pergalė.