„Ars libri“ ekspertų nuomone, dauguma gamintojų per mažai dėmesio skiria kokybiškiems maisto produktų etikečių tekstams – tekstai rašomi be lietuviškų raidžių, su gramatinėmis ir skyrybos klaidomis, importuotų produktų etikečių tekstai ne visada atitinka originalų tekstą.
Europos Sąjunga griežtai reglamentuoja informacijos pateikimą maisto produktų etiketėse. Europos Parlamentas netgi nustatė mažiausią leistiną šriftą, kuriuo galima pateikti informaciją maisto produkto etiketėje tam, kad informacija būtų įskaitoma. Vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentais, maisto produkto etiketėje privaloma nurodyti maisto produkto pavadinimą, jo svorį, sudedamąsias dalis, maistinę vertę, informaciją apie alergenus ir suvartojimo laikotarpį. Tačiau maisto etiketėse pateikiamos informacijos kiekį riboja vietos ant maisto pakuotės trūkumas, nes dažnai informacija yra pateikiama keliomis kalbomis. Todėl gamintojams ir pardavėjams tenka spręsti dilemą, kaip versti specifinius patiekalų pavadinimus, pvz., ar vyno etiketėje nurodant, kad patiekalas dera prie ispaniško patiekalo paella, pavadinimą versti tik kaip paelija ar dar ir nurodyti, kad tai mėsos ir daržovių troškinys. Kitais atvejais galvą tenka sukti dėl dar nepatvirtintų maisto produktų pavadinimų, pvz., glass noodles, kurie verčiami ir kaip „stikliniai“ makaronai, dažnai nurodant, kodėl taip vadinami ir kaip yra paruošiami.
Pavyzdžiui, „organic food“ ne visada verčiamas kaip „ekologiškas maistas“
Maisto etiketėse vartotojai ieško informacijos ne tik apie produkto maistinę vertę, bet ir apie jo ekologiškumą, jo sudėtyje esančius konservantus, genetiškai modifikuotus organizmus, nanomedžiagas ir alergenus. Tačiau lygindami importuotų maisto produktų etikečių vertimus su originaliu tekstu, „Ars libri“ ekspertai pastebi neatitikimų. Pavyzdžiui, „organic food“ ne visada verčiamas kaip „ekologiškas maistas“, kaip siūlo Vyriausioji lietuvių kalbos komisija, greičiausiai todėl, kad termino „ekologiškas“ vartojimas yra griežtai reglamentuojamas – gamintojui neužtenka nurodyti, kad produktas yra ekologiškas, tą reikia atitinkamai patvirtinti sertifikatais ir pažymėti maisto produkto etiketėje. Kartais pasitaiko, kad platintojai praleidžia dažnam vartotojui aktualią informaciją, pvz., kad produkte nėra GMO (genetiškai modifikuotų organizmų), konservantų arba kad produktas yra grynas ar liesas.
„Ars libri“ specialistai pastebi, kad dažnai maisto produktų etikečių vertimuose pasitaiko įvairių netikslumų ir korektūros klaidų. Turbūt dažniausiai pasitaikančios klaidos yra ne lietuviškų kabučių naudojimas rašant gaminio pavadinimą arba jo perteklinis išskyrimas ir kabutėmis ir, pvz., pastorintu šriftu ir kursyvu. Taip pat dažnos ir skyrybos klaidos, pvz., nededamas tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo ar laipsnių, nurodant temperatūrą. Vartojant terminus dažniausiai klystama „energinę vertę“ vadinant „energetine verte“ bei verčiant anglišką terminą „store“ kaip „saugoti“ (turėtų būti „laikyti“). Vis dar pasitaiko tekstų, kurie atrodo išversti ar surinkti tarsi paskubomis be lietuviškų raidžių, ir su gramatinėmis klaidomis ar nesuderinus linksnių, pvz., esame aptikę ir „stambių rupių miltų“ ir „ruginių dziuvesiu“ bei „sulčių iš vynuogė koncentratas“. Tai stebina, nes daugumai vartotojų etiketėse pateikiama informacija yra svarbi ir skaitoma, todėl lietuvių kalbos taisyklių neatitinkantys maisto produktų etikečių tekstai gali neigiamai paveikti vartotojo nuomonę ir požiūrį į produktą.
