Sankcijos Rusijai: gyventojai liks be „Ikea“ baldų ir „iPhone“, JAV svarsto uždrausti rusiškos naftos importą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitro Kuleba išvardijo sąrašą sankcijų, kurios, jo teigimu, turėtų pribaigti Rusijos ekonomiką. Apie tai jis kalbėjo telemaratono metu.

Ministro teigimu, ES, Amerikos ir Didžiosios Britanijos taikomos sankcijos spaudžia Rusijos ekonomiką, ji jau pradeda byrėti.

„Aš įgarsinau konkretų sąrašą sankcijų, kurias dar reikia papildomai pritaikyti, kad užsidarytų žmonėms spragos įstatymuose, kad rusai negalėtų tų sankcijų apeiti. (…) Tos sankcijos, apie kurias kalbu, liečia prekyba nafta, Rusijos galimybes pasiekti kriptovaliutas, galimybes pardavinėti kam nors pasaulyje auksą, liestų ir tų žmonių, kurie dalyvauja priimant prezidento V.Putino sprendimus dėl agresijos Ukrainoje, šeimos narių galimybes gyventi ir mėgauti gyvenimu Vakarų šalyse“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Jis taip pat patarė Rusijos agresijos Ukrainoje šalininkams važinėti į kaimyninę Baltarusiją: „Prašom, Baltarusijoje gaivus oras, važiuokite ten atostogauti, pirkite ten sau namus, gyvenkite savo malonumui.“

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę uždrausti į šalį importuoti rusišką žaliavinę naftą.

Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, prezidento administracijoje ir JAV naftos bei dujų pramonės įmonėse vyksta pokalbiai apie tai, kokį poveikį toks žingsnis turėtų JAV vartotojams bei tiekimui pasaulyje, rašo „Bloomberg."

123RF.com nuotr./Baltieji rūmai

Šios savaitės pradžioje Baltieji rūmai viešai atmetė įstatymų leidėjų siūlymus JAV uždrausti rusišką naftą. Tačiau spaudimas įvesti šį draudimą išaugo kartu su JAV pasipiktinimu dėl Rusijos invazijos, tad įstatymų leidėjai leido suprasti, kad imsis veiksmų.

„Mes svarstome galimybes, kurių galime imtis jau dabar, jei norime sumažinti JAV suvartojamos rusiškos energijos kiekį. Tačiau iš tikrųjų svarbiausia, kad išlaikytume stabilų pasaulinį energijos tiekimą", – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkė Cecilia Rouse.

Ukrainoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai atsisako prekiauti „Coca-Cola“ produktais, šiai bendrovei pareiškus, kad ir toliau dirbs Rusijoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Tarp atsisakančių prekiauti šia produkcija yra prekybos tinklai „Silpo”, „Fora”, „FOZZY Cash&Carry”, „Thrash”, „Novus” ir „Varus.”

Pažymima, kad nuo šiandien iš „Silpo”, „Fora”, „FOZZY Cash&Carry” ir „Trash” parduotuvių lentynų bus pašalinti visi produktai ir sustabdytas jų tiekimas ateityje. Tarp tokių produktų yra gaivieji gėrimai „Coca-Cola”, „Fanta”, „Schweppes”, „Sprite”, „BonAqua”, „Rich” ir kiti.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./„Coca-Cola HBC Lietuva“ naujas biuras verslo centre „Duetto“

Lietuvių valdomas prekybos tinklas „Novus” taip pat nebedirbs su „Coca-Cola”.

„Mūsų prekybos tinklas nebendradarbiauja su „Coca-Cola”, kuri ir toliau veikia agresoriaus teritorijoje. Nuo šiol „Novus” parduotuvėse nematysite jokių „Coca-Cola” prekės ženklo produktų", – sakė „Novus“.

Prekybos centrų tinklas „Varus” taip pat nutraukė bendradarbiavimą su „Coca-Cola.” Tinklas pašalins „Coca-Cola”, „Cola-Cola Zero”, „Sprite”, „Fanta”, „Schweppes” gėrimus, mineralinį vandenį „BonAqua”, „FuzeTea”, „Rich” sultis, energinius gėrimus „Monster Energy Drink” ir „Burn.”

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka sako, kad Vakarų vyriausybės turi „sugriežtinti sankcijas Rusijai”.

Tokią žinią penktadienį iš neatskleistos vietos šalyje jis išsakė kalbėdamas su BBC.

„Nemanau, kad to pakanka”, – apie dabartines sankcijas sakė jis ir pridūrė, kad šią savaitę paprašė G7 lyderių jas sugriežtinti. 

„Mums tai ne tik žodžiai, laikas yra labai svarbus”, – pabrėžė jis.

Interviu metu A.Marčenka taip pat paragino investuotojus atsisakyti turto Rusijoje. Jis teigė, kad indeksų operatoriai taip pat turėtų pašalinti Rusijos turtą iš savo lyginamųjų indeksų.

Finansų ministras taip pat pavadino Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę „esminiu objektu mūsų šalyje” po to, kai ji buvo apšaudyta Rusijos pajėgų. 

Bendrovė „Google” pranešė stabdanti visą reklamą Rusijoje.

„Atsižvelgdami į ypatingas aplinkybes stabdome „Google” reklamą Rusijoje”, – sakoma bendrovės pareiškime.

Sprendimas taikomas visoms „Google“ reklamos paslaugoms Rusijoje, įskaitant reklamą „YouTube.“

Imago / Scanpix nuotr./„Google“ logotipas

Šis „Google” žingsnis žengtas tuo metu, kai Rusija, regis, yra pasirengusi imtis griežtų priemonių prieš pagrindines technologijų platformas. Šalies ryšių reguliavimo institucija „Google” ir „YouTube” bei kitoms Vakarų technologijų bendrovėms išsiuntė keletą laiškų, kuriuose skundžiamasi dėl apribojimų, taikomų Rusijos valstybinei žiniasklaidai.

Neseniai priimtame įstatyme taip pat reikalaujama, kad užsienio technologijų platformos, norėdamos toliau vykdyti veiklą Rusijoje, atidarytų čia savo biurus. 

Rusijos parlamentas penktadienį priėmė teisės aktų paketą, turintį sušvelninti didžiulio masto Vakarų sankcijų, įvestų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, poveikį šalies ekonomikai.

Priemonių paketas turi „apsaugoti ekonomiką ir piliečius užsienio sankcijų akivaizdoje“, sakoma pranešime, paskelbtame parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – tinklalapyje.

„Ekonomika veikiama itin agresyvios aplinkos, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Mums reikia sušvelninti, sumažinti atakas, dabar nukreiptas prieš mūsų ekonomiką.“

Vakarų šalys įvedė Rusijai beprecedenčių sankcijų, atsakydamos į šios šalies prezidento Vladimiro Putino sprendimą pradėti brutalų karą Ukrainoje. Dėl šių priemonių nusmuko Rusijos rublio kursas, o užsienio bendrovės ėmėsi trauktis iš šalies.

Penktadienį priimti teisės aktai leidžia vyriausybei padidinti pensinį amžių ir minimalų atlyginimą.

Šiais metais taip pat gali būti taikomas smulkių ir vidutinių įmonių tikrinimo moratoriumas. IT bendrovėms jis gali būti pratęstas iki 2024 metų pabaigos.

Naujieji įstatymai numato išplėsti vyriausybės perkamų vaistų sąrašą ir supaprastinti įsigijimo procedūrą.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ stabdo Rusijos įmonių grupei „Metalloinvest“ priklausančių bendrovių produkcijos gabenimą į Klaipėdos jūrų uostą.

„ES šią savaitę paskelbus naujas sankcijas, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas Rusijos oligarchas Ališeris Usmanovas, turintis reikšmingą „Metalloinvest“ akcijų dalį. „Metalloinvest“ kroviniai būdavo gabenami geležinkeliu į Klaipėdos uostą“, – pranešė bendrovė.

„LTG Cargo“ tiesioginių produkcijos gabenimo sutarčių su įmonių grupe „Metalloinvest“ neturi. Jai priklausančių bendrovių produkcija geležinkeliais Lietuvoje iki šiol buvo gabenama per ekspeditorius. Išanalizavusi sankcijų reikalavimus „LTG Cargo“ priėmė sprendimą šios produkcijos nebevežti.

Įmonės teigimu, taip pat bus vertinamos kitų užsakovų galimos sąsajos su ES sankcionuojamais asmenimis. Nustačius tokius ryšius, bus atsisakyta vežti tokius krovinius.

„Gaunamas paraiškas vežti krovinius „LTG Cargo“ vertina savo iniciatyva, taip pat konsultuojasi su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis“, – patikino įmonė.

Ketvirtadienį Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos miestų gyventojai šturmavo vietines „Ikea“ parduotuves, norėdami spėti apsipirkti. Švedų kapitalo įmonė prisidėjo prie daugelio kitų užsienio įmonių ir paskelbė nuo penktadienio sustabdanti veiklą Baltarusijoje ir Rusijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eilės „IKEA“ prekybos centre

Baltarusijoje ir Rusijoje „Ikea“ iš viso turi 17 parduotuvių. Rusijoje dar stovi trys kompanijos gamyklos. Iš viso Švedijos baldų milžinė šiose dviejose šalyse turi 15 tūkst. darbuotojų.

„Kaip ir visas pasaulis, mes su siaubu stebime karą Ukrainoje ir griežčiausiai smerkiame invaziją. Toks nežmoniškas ir nepateisinamas poelgis yra demokratijos ir žmonijos puolimas. Jo pasekmes jaučiame mes visi. Ekonominės sankcijos Rusijai yra svarbus mechanizmas siekiant atkurti taiką. Atsižvelgdami į sankcijas, mes sustabdėme savo verslą Rusijoje, o taip pat ir visų SAP paslaugų bei produktų pardavimą Rusijos rinkoje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas SAP bendrovės vadovas Christianas Kleinas.

Bendrovės vadovas taip pat patvirtino, kad įmonė skiria milijoną eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai, o taip pat suteikia savo sprendimus Raudonajam kryžiui, Jungtinių tautų pabėgėlių agentūrai (UNHCR) ir kitoms organizacijoms.

Teigiama, kad SAP programinės įrangos sprendimai gali padėti pagalbą teikiančioms organizacijoms bei institucijoms registruoti pabėgėlius, koordinuoti savanorių veiklą bei kitus išteklius. Kai kuriose Europos šalyse SAP humanitarinės pagalbos reikmėms taip pat suteikia savo turimas patalpas, kurios gali būti pritaikytos sandėliavimui ir karo pabėgėlių apgyvendinimui.

Bendrovė remia visus savo darbuotojus Ukrainoje suteikdama finansinę ir logistinę pagalbą norintiems išvykti iš šalies.

Europoje ir JK dujų kainos penktadienį pasiekė istorines aukštumas, rinkai baiminantis dėl tiekimo sutrikimų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Nyderlandų skirstymo centre TTF dujų kaina penktadienio popietę pasiekė 213,895 euro už megavatvalandę.

JK dujų kainos pasiekė 508,80 penso už termą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kylančios dujų kainos

Garsusis restoranų gidas, kulinarijos biblija vadinamas „Michelin Guide“ penktadienį paskelbė, kad po invazijos į Ukrainą stabdo restoranų Rusijoje rekomendacijas.

„Atsižvelgdami į dabartinės krizės sunkumą <...> nusprendėme nereklamuoti Maskvos kaip lankytinos vietos“, – sakoma „Michelin“ grupės pranešime.

Jame priduriama, kad šiais metais rekomendacijos dėl Maskvoje veikiančių restoranų nebus atnaujinamos, o „plėtros projektai Rusijoje kol kas įšaldomi“.

Grupė taip pat sustabdė publikacijas apie Rusijos restoranus savo socialiniuose tinkluose, svetainėje ir programėlėje.

„Šie sprendimai jokiu būdu nereiškia, kad kyla kokių nors abejonių dėl 69-ių praėjusį spalį pagerbtų restoranų komandų ir šefų talento“, – sakoma pranešime. 

Prancūzijos prabangos prekių grupė „Hermes“ nusprendė laikinai uždaryti savo parduotuves Rusijoje ir pristabdyti komercinę veiklą, pranešė įmonė.

Grupė valdo tris parduotuves Rusijoje, iš kurių viena yra garsiojoje Centrinėje universalinėje parduotuvėje Raudonojoje aikštėje. Bendrovė šalyje turi 60 darbuotojų.

„Susirūpinę dėl padėties Europoje šiuo metu, apgailestaujame, bet priėmėme sprendimą laikinai uždaryti savo parduotuves Rusijoje ir nuo kovo 4 dienos vakaro sustabdyti visą savo komercinę veiklą“, – savo paskyroje tinklalapyje „LinkedIn“ parašė „Hermes“.

„Mes ir toliau palaikysime savo vietos komandas“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį paskelbus savo finansinius rezultatus, „Hermes“ teigė šiemet planuojanti atidaryti parduotuvę Sankt Peterburge, tačiau penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo, jog planai „nukeliami iki tolesnio pranešimo“.

Virtinė tarptautinių įmonių jau paskelbė apie savo veiklos Rusijoje sustabdymą, įskaitant Švedijos baldų milžinę IKEA.

IT milžinė „Microsoft“ stabdo savo produktų ir paslaugų naujus pardavimus Rusijoje, penktadienį pranešė bendrovė, plečiantis atsiribojančių nuo Maskvos invazijos Ukrainoje įmonių sąrašui.

Vakarų vyriausybės, sporto organizacijos ir didžiosios kompanijos izoliavo Rusiją ar įvedė jai skaudžių sankcijų dėl tarptautinės bendrijos pasmerkto Ukrainos užpuolimo.

JAV įsikūrusi kompanija, kurios programinė įranga įdiegta daugiau kaip milijarde įrenginių, sakė, kad „sustabdys visus naujus „Microsoft“ produktų ir paslaugų pardavimus“ Rusijoje, bet daugiau detalių nepateikė.

„Kaip ir likęs pasaulis, esame pašiurpę, įpykę ir nuliūdę dėl vaizdų ir naujienų, ateinančių iš karo Ukrainoje, ir smerkiame šią nepagrįstą, neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – sakoma „Microsoft“ prezidento Brado Smitho tinklaraščio pranešime.

123RF.com nuotr./Microsoft teams

„Apple“ jau ėmėsi veiksmų sustabdyti savo produktų pardavimą Rusijoje, o tokios JAV įsikūrusios socialinės žiniasklaidos platformos kaip „Facebook“ ir „Twitter“ reaguodamos į invaziją ėmėsi žingsnių prieš žiniasklaidos, susijusios su Rusijos valstybe, sklaidą.

„Microsoft“ nurodė, kad taip pat ėmėsi veiksmų dėl žalingų kibernetinių atakų prieš Ukrainos valstybę.

„Nuo karo pradžios veikėme prieš Rusijos... ardomąsias ar trukdančias priemones, nukreiptas prieš daugiau kaip 20 Ukrainos vyriausybės, IT ir finansų sektoriaus organizacijų“, – sakoma B. Smitho įraše.

„Taip pat veikėme prieš kibernetines atakas, nukreiptas prieš kelias papildomas civilines vietas“, – pridūrė jis.

Rusijos puolamoje Ukrainoje dirbantys verslininkai papasakojo, kaip šiuo metu dirba prekybos ir gamybos sektoriai. 

Kaip 15min teigė „Consul Trade House“, Ukrainoje valdančios prekybos tinklą „Novus“, vadovas Gintautas Pavalkis, nors situacija su logistika ir komplikuota, šiuo metu veikia apie 70 iš 90 parduotuvių. 

PLAČIAU SKAITYKITE:  Per karą Ukrainoje dirbančių parduotuvių, degalinių ir gamyklų vadovai: „Esame įpratę bėgti į slėptuvę“

Paklausiausios šiuo metu, pasak jo, yra ilgo galiojimo, vaikams skirtos prekės, taip pat duona. 

O kai kurios įmonės sugeba ne tik tęsti gamybą, bet ir savanoriauti, užtikrinti humanitarinę pagalbą. 

Po Lietuvos ir Ukrainos inicijuoto kreipimosi, kurį parėmė Latvija, Estija ir Lenkija, Europos loterijų asociacija suspendavo dviejų režimų – Rusijos ir Baltarusijos – loterijų organizatorių narystę, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

„Tai dar vienas žingsnis, kuris apsunkina režimo kontroliuojamų bendrovių veiklą. Daug mažų laimėjimų veda į dideles pergales. Kartu su kitų šalių loterijų asociacijomis galvojame, kokių dar žingsnių galime imtis, šalia tiesioginės paramos Ukrainai ir jos žmonėms“, – sako Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.

Šią savaitę Lietuvos loterijų organizatoriai, kartu su Ukrainos atstovai inicijavo kreipimąsi, reikalaudami pašalinti Rusijos ir Baltarusijos verslus iš Europos loterijų asociacijos.

Kreipimesi nurodoma, kad režimo kontroliuojami verslai savo pelnais tiesiogiai prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą.

Bendrovės „Carlsberg Grupp“, „Carlsberg Fond“ ir „Tuborg Fond“ skirs 75 mln. Danijos kronų (10,1 mln. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai.

Apie tai pranešimu spaudai paskelbė patronuojančios įmonės „Carlsberg Family“ vadovybė, pažymėdama, kad  „Carlsberg Fond“ ir „Tuborg Fond“ šiam tikslui paauks 50 mln. kronų, o „Carlsberg Grupp“ – 25 mln. kronų.

Parama skiriama humanitarinei pagalbai teikti ir bus nukreipta organizacijoms, remiančioms tuos, kuriems jos reikia Ukrainoje.

Pranešime taip pat pažymima, kad bus imasi veiksmų užtikrinti grupės darbuotojų Ukrainoje bei jų šeimų saugumą ir gerovę.

Savo ruožtu savo pasirengimą prisidėti prie pagalbos Ukrainai pademonstravo „Carlsberg“ ir darbuotojai per Raudonąjį Kryžių.

Nuo pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos „Carlsberg“ valdomos įmonės Baltijos šalyse – „Saku Olletehas“, „Aldaris“ ir „Švyturys-Utenos alus“ ir „Aldaris“ – nutraukė importą  iš Rusijos ir Baltarusijos, o šią savaitę sustabdė eksportą į šias dvi valstybes.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ antrinė įmonė „LTG Cargo Ukraine“ dėl Rusijos kariuomenės invazijos laikinai stabdo veiklą Ukrainoje.

Apie tai bendrovė jau informavo partnerius, klientus ir darbuotojus – joje dirbantys Lietuvos piliečiai dar iki karo pradžios grįžo į Lietuvą, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.
 
„Veiklos vykdymas tampa neįmanomas, todėl visi susitarimai sustabdyti nuo kovo 1 dienos. Sieksime atnaujinti veiklą, kai tik tai bus saugu mūsų darbuotojams“, – pranešime sakė „LTG Cargo Ukraine“ vadovas Saulius Stasiūnas.

„LTG Cargo“ bendrovę Ukrainoje įsteigė 2021-ųjų sausį. Ji siūlė riedmenų nuomos, ekspedijavimo ir kitas krovinių pervežimo paslaugas, o ilgainiui įmonė ketino tapti tarptautine krovinių vežėja Ukrainoje, kur metinės krovinių apimtys siekia apie 300 mln. tonų – šešis kartus daugiau nei Lietuvoje.

2020 metų vasarą „LTG Cargo“ įsteigė antrinę bendrovę Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. 

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rokantiškių piliavietė, LTG, Lietuvos geležinkeliai, traukinys

Europos ir Azijos akcijų rinkos penktadienį smunka, Rusijai apšaudžius Ukrainoje esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Pagrindinėse Europos akcijų rinkose smukimas vidurdienį siekė daugiau nei 3 procentus.

Euro kursas penktadienį sumenko iki žemiausio lygio per dvejus metus žemiau, pasiekdamas 1,10 JAV dolerio už eurą ribą, karui Ukrainoje ir toliau temdant euro zonos ekonomikos atsigavimo po pandemijos perspektyvas.

Euro zonos valiutos kursas vėlyvuosiuose ryto sandoriuose nukrito iki 1,0992 JAV dolerio už eurą – žemiausio lygio nuo 2020 metų gegužės mėnesio, amerikiečių valiutai pelnantis iš savo kaip saugios investicijos statuso.

„Investuotojus sukrėtė kovų posūkis Ukrainoje, kai buvo užpulta atominė elektrinė. Tai padidino nerimą dėl galimo krizės eskalavimo“, – pažymėjo „Hargreaves Lansdown“ analitikė Susannah Streeter.

Naftos kainos toliau auga, nors ir nesiekia ketvirtadienį fiksuoto beveik 120 JAV dolerio už barelį lygį.

Pasak analitikų, viltys dėl Irano branduolinio susitarimo, kuris leistų Teheranui atnaujinti naftos eksportą į pasaulinę rinką, riboja kainų augimą.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo dar griežtesnių sankcijų Maskvai, kai Rusijos pajėgos užpuolė ir užėmė Zaporižios atominę elektrinę, tačiau Kijevas nurodė, kad radiacijos nuotėkio nefiksuota.

Vakarų šalių sankcijos smarkiai paveikė Rusijos ekonomiką, įskaitant uždarytą oro erdvę, aktyvų įšaldymą ir septynių bankų pašalinimą iš tarpbankinio pranešimų sistemos SWIFT.

Šių sankcijų poveikis jau nelydžia Rusijos centriniam bankui  stiprinti rublį ir finansuoti importą.

Rusijos invazija į kaimynę Ukrainą sukėlė pasaulinių akcijų rinkų nuosmukį šią savaitę, tuo metu žaliavų, įskaitant kviečius, metalus ir ypač naftą, kainos smarkiai išaugo.

Tai pakurstė nerimą, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas po COVID-19 sustos, ypač dėl kylančių kainų, didinančių nerimą dėl tolesnio infliacijos, ir taip siekiančios kelių dešimtmečių aukštumas, tolesnio augimo.

JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome‘as Powellas šią savaitę pareiškė, kad centrinis bankas šį mėnesį padidins palūkanų normas, siekdamas kovoti su infliacija, tačiau nuramino, kad padidinimas nesieks pusės procentinio punkto.

„Šio karo ekonominis kertinis akmuo yra prekių kainos“, – pažymėjo prekybos bendrovės „City Index“ analitikė Fiona Cincotta.

„Didesnės energijos kainos, lėtėjantis augimas ir sparčiai auganti infliacija nesuteikia pagrindo geroms perspektyvoms,“ – pridūrė ji.

13.30 val Lietuvos laiku Londono indeksas FTSE 100 buvo netekęs 3,1 proc., Frankfurto DAX – 3,2 proc., Paryžiaus CAC 40 – 3,1 proc., o EURO STOXX 50 – 3,2 procento.

Euro kursas penktadienį nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus žemiau, pasiekdamas 1,10 JAV dolerio už eurą ribą, karui Ukrainoje ir toliau temdant euro zonos ekonomikos atsigavimo po pandemijos perspektyvas.

Euro zonos valiutos kursas vėlyvuosiuose ryto sandoriuose nukrito iki 1,0992 JAV dolerio už eurą – žemiausio lygio nuo 2020 metų gegužės mėnesio, amerikiečių valiutai pelnantis iš savo kaip saugios investicijos statuso.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministerija pasiūlė vyriausybei pasirašyti tarpvalstybinį susitarimą su Suomija dėl abipusio aprūpinimo gamtinėmis dujomis užtikrinimo, jei tiekimas sutriktų.

„Rekordinį dujų kainų augimą lėmė tiek pasaulio ekonomikos atsigavimas po koronaviruso sukeltos krizės, tiek ir dabartinė saugumo situacija. Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Estijos dujų atsargos būtų išnaudotos nepasibaigus šildymo sezonui, tačiau bet kuriuo atveju turime būti pasirengę įvairiems scenarijams“, – pareiškė ekonomikos ir  infrastruktūros ministras Taavis Aasas.

Sutartyje būtų išvardintos sąlygos, kuriomis kaimyninės valstybės gali prašyti viena kitos pagalbą sutrikus dujų tiekimui, pavyzdžiui, jeigu dujų tiekimo nepakanka buitinių vartotojų ir regionų, kuriuose centralizuotai tiekiama šilumos energija, paklausai patenkinti.

Panaši sutartis tarp Latvijos ir Estijos įsigaliojo vasarį.

„Tiek Estija, tiek Latvija, tiek ir Suomija atidžiai stebi situaciją rinkose ir yra pasirengusios veikti, jei reikės“, – pabrėžė ministras. 

Viena didžiausių pasaulio tarptautinės nuomos platformų „Airbnb“ paskelbė prisijungsianti prie vis gausėjančio būrio sankcijas Rusijos rinkai taikančių kompanijų.

Po praėjusią savaitę įvykusios karinės invazijos į kaimyninę Ukrainą „Airbnb“ pranešė, kad sustabdys visas operacijas Rusijoje ir Baltarusijoje.

Rinkos tyrimų bendrovės „AirDNA“ duomenimis, Rusijoje šiuo metu yra 90 000 aktyvių trumpalaikės nuomos pasiūlymų „Airbnb“ platformoje.

123rf.com /„Airbnb“ sąraše galima rasti nuomojamų būstų daugelyje pasaulio šalių

Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Brianas Chesky anksčiau šią savaitę sakė, kad bendrovė padės apgyvendinti 100 tūkst. ukrainiečių, kurie dėl kovų buvo priversti palikti savo namus, ir pridūrė, kad atsisakys visų mokesčių už užsakymus šalyje.

Muitinės departamentas pranešė, jog nuo penktadienio įsigaliojo nauji apribojimai baltarusiškų prekių eksportui į Europos Sąjungą.

Naujausias ES Tarybos reglamentas numato, kad iš Baltarusijos į ES uždrausta įvežti medieną ir jos gaminius, medžio anglis, cementą ir dirbinius iš jo bei betono, geležį ir plieną bei jų gaminius, kaučiuko gaminius, tarp jų padangas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Muitinės departamento antsiuvas su logotipu

Departamento teigimu, šių prekių eksportas į ES galimas tik pagal iki kovo 4 dienos sudarytas sutartis, jos galios iki birželio 2 dienos. Iki to laiko verslininkai turėtų užbaigti sandorius.   

Europos Sąjunga sankcijas kai kuriems svarbiems Baltarusijos eksporto produktams, įskaitant kalio trąšas, pirmą kartą įvedė pernai birželį, reaguojant į režimo susidorojimą su oponentais ir priverstinį į Vilnių skridusio keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske.  

Didžiausia pasaulyje alkoholio gamintoja „Diageo“ stabdo eksportą į Rusiją ir Ukrainą, pranešė agentūra „Reuters“.

Tokį sprendimą bendrovė aiškina Rusijos invazija į Ukrainą.

„Mūsų prioritetas yra mūsų žmonių saugumas Ukrainoje ir visame regione“, – pabrėžė „Diageo“.

Ukrainos naujienų „Unian“ nurodo, kad daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, šios savaitės pradžioje buvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais. 

Centrinę būstinę Londone turinti „Diageo“ valdo tokius alkoholinių gėrimų prekės ženklus kaip „Johnnie Walker“, J&B, „White Horse“, „Crown Royal“, „Smirnoff“, „Baileys“, „Captain Morgan“, „Gordon's“, „Guinness“.

Rusų technologijų bendrovė „Yandex“ įspėjo akcininkus apie įsipareigojimų nevykdymo riziką po to, kai buvo sustabdyta prekyba jos vertybiniais popieriais, skelbia unian.net. 

„Pagal mūsų 0,75 proc. konvertuojamųjų obligacijų iki 2025 m. sąlygas, jei prekyba mūsų A klasės akcijomis bus sustabdyta ilgiau nei penkioms prekybos dienoms, šių obligacijų savininkai turės teisę reikalauti, kad atpirktume jų obligacijas už nominalią vertę ir sukauptas palūkanas. Dabartinė negrąžinta pagrindinė suma yra 1,25 mlrd. dolerių. „Yandex Group“ kol kas neturi pakankamai išteklių, kad galėtų visiškai išpirkti šias obligacijas“, – sakoma pranešime.

Antradienį tarptautiniu mastu veikianti „Uber Technologies“ pranešė, kad yra pasiryžusi spartinti pasitraukimą iš bendros įmonės su rusų „Yandex.Taxi“, skelbia „The New York Times“, remdamasis JAV bendrovės spaudos tarnyba.

Viena didžiausių Italijos draudimo kompanijų „Generali“ pareiškė, kad po Kremliaus invazijos į Ukrainą traukiasi iš Rusijos rinkos ir uždarys savo biurą Maskvoje.

Pastarosiomis dienomis kilo Vakarų verslo traukimosi iš Rusijos banga, palietusi beveik visus ekonomikos sektorius.

Savo pranešime „Generali“ nurodė, kad ji nebebus atstovaujama Rusijos draudikės „Ingosstrach“, į kurią yra solidžiai investavusi, valdyboje, o „Generali“ grupei priklausanti ir Rusijoje veikianti „Europ Assistance“ bus uždaryta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Generali group“

„Generali“ gana kukli investicijų ir draudimo veiklos dalis Rusijos rinkoje yra nuolat vertinama, atsižvelgiant į plečiamas sankcijas“, – teigiama pranešime.

Italijos draudikė pridūrė, kad skiria 3 mln. eurų Ukrainos pabėgėlių programoms remti, įskaitant paramą Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) humanitarinei pagalbai Ukrainoje finansuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.

„Bendrovės iš viso pasaulio masiškai traukiasi iš didžiulį karą sukėlusių valstybių ir aš kviečiu Lietuvos verslus, kurie dar to nepadarė, pasitraukti. Suprantu, kad tai paties verslo sprendimas ir atsakomybė, tačiau turime suvokti, kad dirbdami Rusijoje ir Baltarusijoje užsienio verslai tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoja šiuo metu vykdomą agresyvią politiką ir žmonių žudymą Ukrainoje. Mes pasirengę padėti visiems Lietuvos verslams ieškoti naujų rinkų, klientų, partnerių visame pasaulyje, turime jau veikiančias pagalbos priemones. Padarykime viską, kad nefinansuotume karo ir agresijos“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Pasak A.Armonaitės, ir toliau tęsiant veiklą kaimyninėse valstybėse Lietuvos verslo įmonės gali susidurti su reputacine rizika, o stiprėjant užsienio sankcijoms ateityje gali smarkiai nukentėti finansiškai.

Tos įmonės, kurios visgi nuspręs tęsti veiklą šiose valstybėse, turi įsivertinti visą galimą tokio apsisprendimo riziką ir tolesnes pasekmes.

Londono vertybinių popierių biržos operatorė (LSEG) ketvirtadienį paskelbė sustabdžiusi 27-ių su Rusija susijusių įmonių listingavimą, kai buvo įvestos sankcijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Operatorė jau praėjusią savaitę blokavo prekybą Rusijos banko VTB padalinio akcijomis, įsigaliojus sankcijoms.

„LSEG sustabdė prekybą 28-ių su Rusija susijusių įmonių vertybiniais popieriais“, – sakoma generalinio direktoriaus Davido Schwimmerio pranešime, kuriame nurodomas bendras paveiktų įmonių skaičius.

„Sprendimas pagrįstas sankcijomis ir būtinybe valdyti tvarkingą biržą,“ – pridūrė jis.

„Tuo atvejų, jei sankcijos palies kitų įmonių vertybinius popierius, bus vykdomi panašūs veiksmai,“ – priduriama pranešime.

Prekybos vertybiniais popieriais sustabdymas apima energetikos milžines „Gazprom“, „Rosneft“ ir „Lukoil“.

Sąraše taip pat yra didžiausias Rusijos skolintojas „Sberbank“, kuris trečiadienį paskelbė apie pasitraukimą iš Europos dėl griežtų sankcijų poveikio.

LSEG ketvirtadienį pridūrė, kad atidžiai stebi konflikto pasekmes ir konsultuojasi su reguliavimo institucijomis.

„Tai labai sudėtinga ir greitai besikeičianti situacija, todėl glaudžiai bendradarbiaujame su reguliavimo institucijomis visose mūsų verslo srityse“, – pridūrė D.Schwimmeris.

Visgi prekyba kitų Rusijos įmonių, įskaitant plieno gamintoją „Evraz“ ir aukso kasyklą „Polymetal“, kurios atitinka „JK subjekto“ statuso prekybos tikslais kriterijus, vertybiniais popieriais toliau prekiaujama Didžiosios Britanijos sostinės akcijų rinkoje, nepaisant politikų pasipiktinimo.

LSEG trečiadienį paskelbė, kad abi „Evraz“ ir a„Polymetal“ šalinamos iš FTSE 100 indekso, nes jų vertė krito Rusijai pradėjus ataką prieš Ukrainą.

„Evraz“ ir „Polymetal“ iš didžiausių įmonių indekso FTSE 100 bus perkeltos į indeksą FTSE 250.

Pakeitimai, kurie bus įtraukti į ketvirtinę FTSE 100 peržvalgą ir įsigalios nuo kovo 21 dienos. 

Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ pastebi augantį Ukrainos piliečių susidomėjimą sąskaitomis Europos Sąjungoje. Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios bendrovė sulaukė daugiau nei 500 ukrainiečių paraiškų atidaryti sąskaitą.

„Šiuo metu į mus daugiausia kreipiasi ukrainiečiai, kurie likus kelioms dienoms ar savaitei iki Rusijos invazijos atvyko į ES dirbti arba iš anksto saugodamiesi agresijos. Žmonių, kurie paliko Ukrainą prasidėjus Rusijos agresijai, kol kas mažuma. Visgi, nėra abejonės, kad sąskaitų poreikis bėgantiems nuo karo augs, kai į Lenkiją, Lietuvą ar Rumuniją atvykę žmonės ateis į migracijos tarnybas gauti leidimo gyventi ES“, – sako Gintautas Mežetis, „Paysera“ generalinis direktorius. 

„Paysera“ primena Ukrainos piliečiams ir verslui netaikanti mokėjimo kortelės išdavimo mokesčio (kortelė siunčiama į ES/EEE valstybes) ir kompensuojanti pervedimus į Ukrainą. Sąskaita atidaroma nemokamai. Kad atsidarytų „Paysera“ sąskaitą klientams nereikia vykti į aptarnavimo centrą – tai galima atlikti, naudojantis programėle.

Tarptautinė reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta patikimumo reitingą iki „CCC-", reiškiantį gresiantį nemokumą.

Naujam reitingui suteikta neigiama perspektyva.

Agentūros analitikai pareiškė, jog naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.

„Reitingas sumažintas dėl priemonių, kurios, mūsų manymu, veikiausiai gerokai padidins įsipareigojimų nevykdymo riziką“, – teigiama „S&P Global Ratings“ pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“

Prieš parą Rusijos reitingus iki „šlamšto“ statuso apkarpė kitos dvi tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“ ir „Moody's Investors Service“, akcentuodamos dėl Maskvos sukelto karo Ukrainos įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų griaunantį poveikį Rusijos ekonomikai ir jos finansų sistemai.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga į Rusijos invaziją į Ukrainą reagavo įnirtingai, pritaikydamos sankcijas Rusijos centriniam bankui, o kol kas septynis didžiuosius jos komercinius bankus atjungdamos nuo tarptautinės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Karas Ukrainoje yra katastrofa pasauliui, dėl kurios sumažės pasaulio ekonomikos augimas, BBC teigė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.

„Karas Ukrainoje prasidėjo netinkamu metu pasauliui dėl ir taip aukštos infliacijos“, – teigė jis ir pabrėžė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia „žmonių gyvybių praradimas“.

D.Malpasas teigė, kad ekonominis karo poveikis peržengia Ukrainos sienas, o pasaulinių energijos kainų kilimas, kaip ir infliacija, „ypač smogia nepasiturintiems“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Davidas Malpassas

PLAČIAU SKAITYKITE ČIA. 

Baltarusijos Mogiliovo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain“ stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių.

„Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Per visą beveik dešimtmetį trukusį jos veiklos laikotarpį įmonėje diegėme vakarietiškus valdymo ir organizacinės kultūros standartus, tad „Mebelain“ jos darbuotojams buvo tarsi langas į Europą. Esame širdimi su savo atsidavusiais kolegomis. Turime viltį, kad ilgainiui visa situacija išsispręs teigiama linkme“, – sako SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Apie tai, kad stabdo Baltarusijoje gamyklą pranešė ir kita Lietuvos įmonė – VMG („Vakarų medienos grupė“).

Plačiau skaitykite ČIA.

Po to, kai Zaporižės atominėje elektrinėje kilo gaisras, akcijų vertė Azijoje krito, praneša BBC. Japonijos pagrindinis indeksas „Nikkei“ buvo 2,5 proc, žemesnis, o Honkongo „Hang Seng“ - 2,6 proc. žemesnis. Azijos rytinėje prekyboje naftos kainos kilo, o „Brent“ rūšies naftos kaina viršijo 112 JAV dolerių už barelį.

Penktadienio rytą Zaporižios atominė elektrinė buvo apšaudoma, joje kilo gaisras, į pirmąjį elektrinės bloką įsiveržė Rusijos pajėgos. Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba oficialiame feisbuko puslapyje parašė, kad po Rusijos išpuolio Zaporižios AE kilęs gaisras buvo užgesintas. Vietos pareigūnai patikino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad „būtinoji“ elektrinės įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis yra normalus, todėl kai kurių investuotojų susirūpinimas sumažėjo.

Lenkija dar kartą paragino nuo pasaulinės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungti  visus Rusijos bankus, skelbia Lenkijos radijas.

Lenkijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Andrzejus Sadosis sakė, jog šią temą jis kelia kiekviename kolegų iš ES susitikime, kuriame aptariamos sankcijoms Rusijai dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą. 

„Mes dirbame dėl sankcijų sąrašų pildymo, ruošiame argumentus ir motyvus, jei kalbame apie Rusijos oligarchus ir bankus, aptarinėjame bankų atjungimą nuo SWIFT“, – paaiškino Lenkijos diplomatas.

Pasak jo, Lenkija mano, kad pirmiausia iš šios tarptautinės sistemos turi būti pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, taip pat „Gazprombank“.

Kaip jau buvo skelbta, ES trečiadienį nuo SWIFT atjungė septynis Rusijos bankus – antrą pagal dydį VTB, taip pat VEB, „Otkrytye“, „Novikombank“, „Promsviazbank“, „Rossija“, ir „Sovkombank“.

Į šį „juodąjį“ sąrašą nebuvo įtraukti – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kuriems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas bei naftą.

Rusijos žiniasklaidos prievaizdas penktadienį paskelbė apribojęs prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto svetainių, Maskvai griežtinant interneto kontrolę, rusų pajėgų invazijai į Ukrainą įžengus į antrą savaitę.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad gavusi atitinkamą prašymą iš prokurorų „apribojo“ prieigą prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.

Pasak agentūros, kiekvienu atveju prokurorų prašymas buvo pateiktas vasario 24-ąją – dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Rusijoje nuo praėjusių metų vyksta beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškais balsais. Prasidėjus įsiveržimui, ši persekiojimo kampanija tik suintensyvėjo.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“, kurio didžiąją dalį akcijų valdo rusų energetikos milžinė „Gazprom“, ketvirtadienį pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

Teisėsauga pirmadienį užblokavo radijo stoties tinklapį ir nutraukė jos transliacijas kaip bausmę už „tyčia melagingos informacijos“ apie konfliktą skleidimą.

Vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį „Echo Moskvy“ kanale platformoje „Telegram“ paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti radiją.

Stotis buvo įkurta 1990 metais, paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis ir buvo laikoma naujai atrastos žiniasklaidos laisvės posovietinėje Rusijoje simboliu.

Šalies žiniasklaidai praėjusią savaitę buvo nurodyta skelbti tik informaciją iš oficialių šaltinių, vadinančių invaziją „specialiąja operacija“.

Tuo metu valstybės kontroliuojami televizijos kanalai dar atkakliau ėmė skleisti Kremliaus naratyvą apie „specialiąją operaciją“, kurios tikslas – „denacifikuoti“ Ukrainą, ir kaltinti Kyjivą naudojantis civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, neigia Vakarų žiniasklaidos pranešimus, jog ji ketina skelbtis bankrotą, praneša Lenkijos radijas, cituodamas „Nord Stream AG“.

Agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais, šios savaitės skelbė, jog ši Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme. Savo ruožtu Vokietijos transliuotoja „Welt“ pridūrė, „Nord Stream AG“ nutraukia darbo sutartis su darbuotojais centrinėje būstinėje Šveicarijoje, kurių ten turi per 140.

„Šiuo metu bendrovė tik informavo vietos valdžios institucijas apie priverstinį sutarčių su personalu nutraukimą dėl sankcijų, kurias „Nord Stream 2 AG“ pritaikė taikė Jungtinės Valstijos“, – bendrovės pranešimą cituoja Lenkijos radijas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“

Kiek daugiau nei prieš savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sustabdė šio dujotiekio sertifikavimo procesą, būtino jo įjungimui, ir įpareigojo Ekonomikos ministeriją atšaukti ataskaitą, kuri buvo pateikta sertifikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.

Netrukus po to, Rusijai pradėjus karinę invaziją į kaimyninę valstybę, JAV įvedė sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavęs vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, turėjo padviginti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

 Rusijoje anksti penktadienį sutruko socialinio tinklo „Facebook“ ir daugelio žiniasklaidos priemonių svetainių darbas, valdžiai stengiantis nuslopinti kritikos balsus, vystantis karui su Ukraina.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai Maskvoje negalėjo prieiti prie „Facebook“, taip pat žiniasklaidos priemonių „Meduza“, „Deutsche Welle“, „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) ir britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba.

Interneto stebėsenos grupė „GlobalCheck“ taip pat patvirtino, kad šių svetainių veikla sutrikusi.