Ekonomistai siūlo žiūrėti ne tik į algas, bet ir į kainų lygį. Pasak jų, norintys uždirbti daugiau turi susitaikyti su infliacija. Tuo tarpu darbuotojų atstovai piktinasi, kad Lietuvoje darbo užmokesčio dydį lemia tik darbo jėgos pasiūla, o pretenzijas į didesnį atlyginimą reiškiantys darbuotojai gali būti nesunkiai pakeisti naujais.
Atotrūkis didėja
Lietuvoje paslaugų kainos mažesnės, todėl mažesnės ir gyventojų pajamos, – teigė N.Mačiulis.
Antrojo šių metų ketvirčio duomenys rodo nelinksmą tendenciją Lietuvai. Latvijoje per metus vidutinis atlyginimas padidėjo 6,9 proc. ir siekė 815 eurų prieš mokesčius. Estijoje per tą patį laikotarpį vidutinis atlyginimas augo 7,3 proc. ir birželio mėnesį siekė 1054 eurus. Lietuvoje augimas siekė vos 4,6 proc. ir siekė 714 eurų neatskaičius mokesčių.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje atlyginimų dinamika taip skiriasi nuo kaimynių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt siūlė lyginant darbo užmokestį matyti platesnį kontekstą.
„Vienas iš pagrindinių dalykų lyginant Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlyginimus yra kainų lygis. Estijoje jis yra penktadaliu didesnis. Šie skirtumai ypač gerai matomi žiūrint į paslaugų kainas. Slaugytojų, auklių, šaltkalvių, statybininkų, santechnikų paslaugos ten kainuoja daugiau.
Tai tiesiogiai koreliuoja su gyventojų atlyginimais. Lietuvoje paslaugų kainos mažesnės, todėl mažesnės ir gyventojų pajamos. Didžioji dalis Lietuvos ekonomikos yra paslaugų sektorius, o pramonė sudaro tik penktadalį“, – teigė N.Mačiulis.
Gajus mitas
Tai, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius yra kiek mažiau nei 720 eurų, o Estijoje jis viršija tūkstantį eurų, dar nereiškia, kad taip skiriasi ir žmonių pragyvenimo lygis. Tai gajus mitas, – minėjo ekonomistas.
Pasak jo, kitas svarbus aspektas lyginant yra tai, kad Lietuvoje nemaža dalis darbo užmokesčio yra šešėliniai arba pusiau šešėliniai pinigai. Sukurta daug veiklos formų, kurios leidžia gauti pajamų ir naudotis mokestinėmis lengvatomis.
Pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą yra teikiamos statybos ar kitos paslaugos. Tokių asmenų pajamos gali būti didelės, tačiau jos oficialioje statistikoje neatsispindi ir vidutinio darbo užmokesčio lygio nekelia.
„Tokios legalios veiklos formos leidžia susimažinti mokestinę naštą. Tai, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius yra kiek mažiau nei 720 eurų, o Estijoje jis viršija tūkstantį eurų, dar nereiškia, kad taip skiriasi ir žmonių pragyvenimo lygis. Tai gajus mitas.
Šiuo metu Estijos ekonomika pradeda patirti problemų dėl to, kad darbo užmokestis dėl darbo jėgos trūkumo augo sparčiau negu darbo našumas. Taip mažėja valstybės išorinis konkurencingumas ir prasideda ekonominių problemų virtinė“, – minėjo N.Mačiulis.
