Naujokus sutinka šiltai
2014-aisiais studijas baigęs Mykolas Vilutis Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pasirinko neatsitiktinai. „Studijuodamas čia atlikau praktiką. Patiko veiklos pobūdis, atmosfera kolektyve, tad baigęs mokslus laukiau man tinkamo konkurso, jį laimėjau iš štai jau du mėnesius dirbu“, – pasakoja jis.
Pasak jaunojo tarnautojo, valstybės tarnyba yra labai palanki pradedančiajam specialistui: kolegos labai noriai dalijasi žiniomis, todėl nesunku adaptuotis. Taip pat čia puikios sąlygos tobulėti kaip specialistui, yra didelis įvairiausių mokymų pasirinkimas.
Jam pritaria ir Sandra Vilemaitė, prieš pusę metų įsidarbinusi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate vertėja. „Vertimo patirties turėjau, tačiau anksčiau nedaug teko versti žodžiu. O mūsų darbe, kai reikia versti nukentėjusių ar įtariamų nusikaltus užsieniečių parodymus, kiekvienas žodis yra svarbus. Tad suprantama, kad iš pradžių buvo nedrąsu, – darbo pradžią prisimena jaunoji specialistė. – Laimei, nebuvau palikta likimo valiai. Kurį laiką versti eidavau su kolege, stebėjau, kaip ji dirba, mokiausi ir tik vėliau pradėjau vertėjauti savarankiškai. Iš tikrųjų smagu, kad kolektyve nėra konkurencijos, kolegos yra pasiruošę pagelbėti, pamokyti naujoką.
Traukia galimybė pritaikyti universitete įgytas žinias ir socialinės garantijos
Lietuvos teismo ekspertizės centre Techninių ekspertizių skyriaus vyresniąja eksperte dirbanti Loreta Levulytė pasakojo, kad ją į dabartinę darbo vietą atvedė noras praktiškai pritaikyti universitete įgytas žinias. Sausumos transporto inžineriją studijavusi mergina studijų metu dirbo su specialybe nesusijusius darbus, o įstojusi į doktorantūrą suprato, kad reikia pasiieškoti darbo, susijusio su savo moksline veikla. Taip ji prieš dvejus metus atsidūrė Lietuvos teismo ekspertizės centre, kuris tuo metu ieškojo šios studijų krypties darbuotojų.
Beje, kaip tik tuo metu, kai įstojo į doktorantūrą, sužinojo, kad laimėjo konkursą dirbti Europos Komisijoje – Mobilumo ir transporto skyriuje. „Šiame konkurse dalyvavau prieš keletą mėnesių, bet labai nesitikėjau laimėti, nes pretendentų į tą darbo vietą buvo labai daug. Tad gavusi pakvietimą dirbti, tiesą sakant, buvau priblokšta. Tuo metu jau buvau pateikusi dokumentus dėl darbo Lietuvos teismo ekspertizės centre. Visgi didelių dvejonių dėl pasirinkimo nebuvo. Dėl specifinio inžinerinio ekspertinio darbo pobūdžio, kuris buvo siūlomas Lietuvos teismo ekspertizės centre, ir dėl ką tik prasidėjusių doktorantūros studijų nusprendžiau likti Lietuvoje. Dabar džiaugiuosi savo pasirinkimu – darbas yra artimas mokslinei veiklai, todėl jie vienas kitą puikiai papildo“, – sako ji.
Anksčiau privačiame vertimų biure dirbusi S. Vilemaitė sako, kad rinkdamasi valstybės tarnybą ji įvertino jos siūlomą stabilumą, socialines garantijas. „Darbo krūvis panašus ir komisariate, ir ankstesnėje privačioje bendrovėje. Dykos tikrai nesėdime, kavos valandų valandas negurkšnojame – vertimų srautas plūsta nesustodamas. Tačiau nesiskundžiu – man patinka mano darbas, nors jis ne visada lengvas. Bet draugiškame, jaunatviškame kolektyve visi iškilę sunkumai yra nesudėtingai įveikiami“, – tvirtina ji.
Jaunimas bendrųjų gebėjimų testo nebijo
Visi trys kalbinti pašnekovai sakė, kad Valstybės tarnybos departamente laikomo bendrųjų gebėjimų testo nebijojo ir jam kažkaip ypatingai nesiruošė.
M. Vilutis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sakėsi testui praktiškai nesiruošęs: „Internete radau nemažai komentarų, jog daug ruoštis nelabai verta, nes tikrinamos ne žinios, o gebėjimas apdoroti informaciją. Šį testą išlaikiau iš pirmo karto. Nors galvą pasukti tikrai reikėjo, bet jis man nepasirodė labai sunkus. Kur kas labiau jaudinausi ir ruošiausi antrajam atrankos etapui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje – teko įsigilinti į gana solidų kiekį teisės aktų.“
„Prisipažinsiu – į testą ėjau praktiškai ekspromtu, – sako vertėja S. Vilemaitė. – Testas skirtas patikrinti bendruosius gebėjimus, loginį mąstymą, mokėjimą kelis žingsnius numatyti į priekį. Man atrodė, kad mano savybių šiam minimaliam gebėjimų patikrinimui turėtų pakakti. Taip ir buvo – testą išlaikiau. Tiesa, kelias dienas prieš testą peržiūrėjau Valstybės tarnybos departamente pateiktus pavyzdinius klausimus ir šiek tiek pasitreniravau spręsti skaičių sekos užduotis – pamaniau, kad mano, kaip filologės, tai galėtų būti silpniausia vieta.“
Jos nuomone, šis testas į valstybės tarnautojų atranką įnešė nemažai skaidrumo. „Juk žinote, kaip kartais kalbama apie tarnautojų konkursus – kad juos laimi giminės ir draugai. O dabar viskas aišku – nesugebi išlaikyti testo, jokie giminės nepadės, į valstybės tarnybą nepateksi“, – konstatuoja ji.
L. Levulytė prieš testą taip pat šiek tiek pasipraktikavo spręsdama logikos ir mąstymo uždavinius, tačiau, jos nuomone, kažkokio specialaus pasiruošimo jam tikrai nereikia, testas nėra lengvas, tačiau tikrai įveikiamas. „Man patiko tai, kad testas tikrina ne iškaltas žinias, o mąstymą, gebėjimą čia ir dabar spręsti problemas, priimti sprendimus. Juk to labiausiai ir reikia valstybės tarnautojams“, – svarsto mergina.
Šiek tiek statistikos
2014 m. bendrųjų gebėjimų testą laikė 7621 pretendentas į valstybės tarnautojus. Testą išlaikė 5791 asmuo (76 proc.).Valstybės tarnybos departamento atliekamos anoniminės testą laikiusių asmenų apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų yra patenkinti arba labai patenkinti dabartine valstybės tarnautojų atrankos sistema, 26 proc. – nei patenkinti, nei nepatenkinti, 11 proc. – nepatenkinti.
Praėjusiais metais buvo paskelbti 2779 konkursai bei pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos į valstybės tarnybą. Juose pareiškė norą dalyvauti 26664 asmenų – vidutiniškai 9,59 į vieną vietą. Apie 20 proc. konkursųbei atrankų neįvyksta, nes pretendentai neatitinkabendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, nesurenka reikiamobalų skaičiaus pokalbio metu įstaigoje ar dėl kitų priežasčių. 2014 m. į darbą buvo priimti 2259 tarnautojai, iš kurių 1260 pirmą kartą įsidarbino valstybės tarnyboje.
Iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema sukurta įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002).
