Liberalios lietuviškos laboratorijos
Vienas iš bendrovės įkūrėjų ir jos technikos direktorius Kristijonas Vizbaras su puslaidininkių technologijomis susipažino pradėjęs studijuoti fiziką Vilniaus universitete. Jis su broliu nuo antro kurso daug laiko praleisdavo laboratorijoje. Iš pradžių sąlygos pradedantiesiems mokslininkams buvo patenkinamos, tačiau rimčiau kibę į darbus, pastebėjo, kad sena įranga riboja jų fantaziją.
„Šiandien Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto laboratorijose yra modernių prietaisų, bet kai mokėmės mes, dirbome su ta pačia įranga, kuria studijų metais, taigi prieš ketvirtį amžiaus, naudojosi ir mūsų tėtis“, – pastebi mokslininkas.
Ieškodami geresnės studijų bazės Kristijonas ir Augustinas Vizbarai išvyko studijuoti į Švediją. Tačiau fizikos magistro studijos Karališkame technologijų institute ambicingų jaunuolių toli gražu nesužavėjo.
„Į užsienį važiavome tam, kad galėtumėme dirbti moderniose laboratorijose, tačiau švedai to neleidžia. Norintys dirbti laboratorijoje privalo turėti magistro diplomą. Taip yra todėl, kad didžioji dalis studentų nėra pakankamai pasirengę studijoms ir administracija bijo, kad jie gali sugadinti įrangą. Tiesos tame yra, tačiau dėl to nukenčia ir gabūs studentai. Tokia tvarka mums netiko“, – pastebi K. Vizbaras.
Karališkame technologijų institute dirbęs profesorius iš Lietuvos broliams patarė ieškoti galimybių studijuoti Vokietijoje arba JAV, mat šios šalys – puslaidininkių elektronikos ir optoelektronikos lyderės pasaulyje.
Lankydamiesi Miuncheno technikos universitete vaikinai aiškinosi, ar jiems bus leidžiama dirbti laboratorijose. Vokiečius tai sužavėjo ir jaunieji mokslininkai persikėlė į Vokietiją. Vėliau šiame universitete jie įgijo ir fizikos mokslų daktaro laipsnius.
Lietuvoje palanki verslo aplinka
Yra valstybių, kuriose projektams galima gauti daugiau lėšų, nei buvo gauta Lietuvoje, tačiau tuo ir žavus aukštųjų technologijų verslas – čia konkuruojama ne pinigais, o smegenimis bei idėjomis.
Baigę prestižinį universitetą broliai turėjo galimybių dirbti daugelyje pasaulio šalių. Esą yra valstybių, kuriose projektams galima gauti daugiau lėšų, nei buvo gauta Lietuvoje, tačiau tuo ir žavus aukštųjų technologijų verslas – čia konkuruojama ne pinigais, o smegenimis bei idėjomis.
„Iš Lietuvos išvykome ne ieškoti geresnio gyvenimo, o studijuoti to, ko Lietuvoje tuo metu nebuvo galimybių. Net ir šio metu, kai Lietuvoje aukštųjų technologijų verslui sukuriamos neblogos sąlygos, pravartu išvažiuoti ir pasidairyti po užsienio šalis. Vien tam, kad praplėstum akiratį, pasisemtum žinių“, – pasakoja. K. Vizbaras.
Prieš pradėdami verslą trys broliai galvojo, kur geriausia tai daryti. Variantai buvo trys: Vokietija, JAV ir Lietuva. Sprendimą vaikinai priėmė vedami pragmatiško mąstymo – tėvynėje verslo aplinka gerokai palankesnė.
Lietuvoje verslą kurti galima itin dideliais tempais, o kadangi Lietuva dar tik pradeda kurti aukštųjų technologijų sektorių, sąlygos tikrai geros.
„Lietuvoje verslą kurti galima itin dideliais tempais, o kadangi Lietuva dar tik pradeda kurti aukštųjų technologijų sektorių, sąlygos tikrai geros. Pavyzdžiui, Lietuvoje galime sau leisti patentuoti vieną ar kitą išradimą, kai visame pasaulyje tai labai brangus procesas“, – pabrėžia jaunas mokslininkas.
Pasinaudoję „LitCapital“ rizikos kapitalo fondo investicijomis bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kurių bendra suma siekia daugiau nei 4 mln. eurų, broliai šalia Vilniaus įkūrė vieną moderniausių laboratorijų visoje Rytų Europoje. Joje kuriamos pasaulyje precedento neturinčios technologijos.
Broliai tikisi, kad jų sukurta lazerių jutiklių technologija, naudota kuriant Marso robotą „Curiosity“, pasiektų kiekvieno iš mūsų kasdienybę – išmaniuoju telefonu diagnozuotų anginą, patikrintų alkoholio kiekį kraujyje ar pan.
Brolių įkurtos aukštųjų technologijų bendrovės „Brolis Semiconductors“ klientų sąrašą sudaro daugiau nei 160 pavadinimų bendrovės iš viso pasaulio
Brolių įkurtos aukštųjų technologijų bendrovės „Brolis Semiconductors“ klientų sąrašą sudaro daugiau nei 160 pavadinimų bendrovės iš viso pasaulio – nuo Japonijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų.
Beje, Kristijonas su broliu Dominyku yra ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Jie neabejoja, kad Lietuovje kuriamos technologijos gali būti pritaikytos ir karo pramonėje.
„Daug kas dabar skundžiasi, kad šauliai neturi net šautuvų, vos ne su medinėmis lazdom mokosi gynybos, tačiau mes turime pinigų ir turėsime, ko gero, geresnę techniką nei turi agresorius Rytuose. Mes patys savo kuriamas technologijas galime pritaikyti ir gynybai. Padarysime viską, kad tiek šauliai, tiek Lietuvos kariuomenė būtų technologiškai visa galva aukštesnė už bet kurį agresorių“, – žada broliai Vizbarai.
Renkuosi Lietuvą yra LR Vyriausybės finansuojamas projektas, kurį vykdo Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras. Konsultacijas centras teikia telefonu, skype, el.paštu. Taip pat visa reikiamą informaciją bei kontaktus galima rasti interneto svetainėje www.renkuosilietuva.lt arba Facebook paskyroje.
