27 profesijų specialistams iš trečiųjų šalių Lietuva žada plačiau atverti duris, palengvinti ukrainiečių, baltarusių, rusų įdarbinimą.
„Mano profesija – 26 eilutėje“, – perskaitęs dokumentą lietuvių kalba tuoj pat išpoškino ukrainietis, kuris jau neblogai supranta lietuviškai.
Tačiau I.Pakhomovas ir ukrainiečius dirbti Lietuvoje kviečiantis verslininkas Marius Pareščius mano, kad Vyriausybei reiktų labiau pasistengti, o ne tik skelbti paklausiausių profesijų sąrašą.
Siūlė darbą ir praeivis
Lietuviu netapsi, bet komfortišką aplinką gali susikurt, čia labai draugiška aplinka ir bendruomenė, – pasakojo I.Pakhomovas.
Ukrainietis neseniai pats turėjo progos įsitikinti, kad darbdaviai Vilniuje tokių specialistų kaip jis ieško jau ir gatvėse.
„Vieną vakarą Neries pakrantėje, šalia „Barclays“, vedžiojau šunį ir susipažinau su vienu kažkurio banko darbuotoju. Užsimezgė pokalbis ir jis mane tiesiog gatvėje pradėjo įtikinėti, kad ateičiau dirbti specialistu. Kai pasakiau, kad kol kas manęs tai nedomina, davė kontaktus ir prašė, kad parašyčiau, jei tokių specialistų žinau. Taigi net jei gatvėje tave kalbina, tai rodo didelį specialistų deficitą Lietuvoje“, – šypsojosi ukrainietis.
2013 metais su draugu į Vilnių atvykęs I.Pakhomovas žinojo, kad čia dirbs tai, ką geriausiai moka, o atsitiktinių darbų tikrai nesiims. Šiandien ukrainietis iš okupuoto Krymo Vilniuje jau turi savo verslo kompaniją, kurios daugelis darbuotojų gyvena Ukrainoje. Tačiau jau greitai jie bus perkelti į Vilnių, į tam specialiai ruošiamas patalpas.
Leidimų prašančių ukrainiečių – daugiausia
Ihorio IT paslaugų įmonė klientams Skandinavijoje kuria programas, padedančias apsisaugoti nuo DDOS atakų. Tad, galima sakyti, Vilnius jam tik gyvenama bei darbo vieta. Tačiau jo klientai ir kolegos – ne Lietuvoje. Tokių kaip jis mūsų šalyje sparčiai daugėja. Tą liudija ir Migracijos departamento statistika.
Praėjusiais metais leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 44 šalių, tačiau didžioji jų dalis – 54 proc. – Ukrainos piliečiai. I.Pakhomovas neabejoja, kad jų Lietuvoje tik daugės, tiesa, liūto dalis atitenka Lenkijai, kuri aukštos kvalifikacijos specialistus iš Ukrainos vilioja kur kas geresnėmis sąlygomis nei mes.
Atvyksta ne dėl atlyginimų
Ihoris metams buvo išvykęs į Olandiją, kur didesni atlyginimai, tačiau grįžo čia, nors ten tokiems atvykėliams kaip jis siūlo mokestines lengvatas. Pasak ukrainiečio, programuotojai net Kijeve gauna didesnius atlyginimus nei Vilniuje.
„Į Lietuvą ukrainiečiai vyksta dirbti ne dėl didesnio atlyginimo. Kijeve galima uždirbti ir 3000–5000 JAV dolerių. Vakarų Europoje taip pat didesni atlyginimai. Bet yra kitos priežastys – saugi aplinka, laisvė keliauti, paprasti atsiskaitymai su Europa, labai greitai gali sprendimus priimti“, – vardijo priežastis I.Pakhomovas.
Dar vienas Lietuvos privalumas – čia gali greitai adaptuotis, sako pašnekovas. „Lietuviu netapsi, bet komfortišką aplinką gali susikurt, čia labai draugiška aplinka ir bendruomenė“, – pasakojo ukrainietis.
Jis mano, kad pradėti verslą Vilniuje kainuoja pigiau nei Vakarų Europoje, ir čia viską galima padaryti greičiau, pavyzdžiui, išsinuomoti butą ar kontorą. Lietuvos sostinė ukrainiečiui atrodo labai greitai augantis miestas su daug naujų pastatų, pigiais kreditais ir patogiu gyvenimu.
Nenori vykti į karštus taškus
Saugos programas kuriantis specialistas sako, kad gerai, jog Lietuva paskelbė profesijų sąrašą. Pagal jį mūsų šalis kvies specialistus iš kitų šalių. Tačiau tik sąrašo neužtenka. „Praktinės naudos šis sąrašas neatneš. Jau ir anksčiau buvo aišku, kad Lietuvai reikia tokių specialistų, jų daug kas ieško čia“, – pasakojo ukrainietis.
Tiesa, jis mano, kad kiek palengvintos taisyklės bus naudingos įdarbinimo agentūroms, padedančioms ukrainiečiams rasti darbo Lietuvoje. Ihoriui tenka atsakinėti į tėvynainių klausimus apie Lietuvą.
„Manęs mano tėvynainiai reguliariai klausinėja apie darbą Lietuvoje, kaip čia atvykti ir startuoti. Ten situacija nestabili, o emigracija didelė. Lenkijoje mano draugų ukrainiečių jau daugiau nei gimtame mieste Kryme“, – prisipažino I.Pakhomovas.
Ukrainiečiai į Lietuvą ir Lenkiją važiuoja ne tik dėl ramesnės aplinkos. „Daugelis galvojo, kad viskas nusiramins. Tačiau prasidėjo šaukimai į kariuomenę, o pašauktas esi siunčiamas į karštus taškus, kur gali gauti kulką. To niekas nenori, todėl ir dairosi išvykti“, – atskleidė Lietuvoje verslą sukūręs ukrainietis.
Todėl jis įsitikinęs, kad Lietuva turi daryti viską siekdama pritraukti tokius specialistus. „Per metus jie čia palieka 50–60 tūkstančių eurų. Lietuvai reikia daugiau reklamuotis, nes ji visai nežinoma Europoje“, – davė pavyzdį pašnekovas.
I.Pakhomovas pasakojo, kad ilgą laiką Ukrainoje buvo puikios sąlygos dirbti tokiems specialistams kaip ji – valdžia nesikišo į jų veiklą, o mokesčiai buvo minimalūs. Per mėnesį mokesčiai sudarydavo po 30 JAV dolerių. „Bet dabar viskas keičiasi, ir Lietuvai tai šansas. Didėja mokesčiai, taip pat griežtėja bankinių pervedimų reguliavimas“, – pasakojo ukrainietis.
Siūlo įvardinti tris šalis
Verslininkas Marius Pareščius – vienas iš tų, kuris puikiai žino, ką reiškia Lietuvoje įdarbinti ukrainiečius. Jo dėka į Lietuvą atsikėlė keletas šeimų iš Ukrainos, kurios čia sėkmingai darbuojasi. M.Pareščius investavo apie 1 milijoną eurų į vadinamąjį „Verslo avilį“ Savanorių prospekte.
Čia baigiamos įrengti patalpos, kuriose darbuosis įvairūs specialistai iš trečiųjų šalių. Atvykėliams čia bus padedama įkurti verslus.
Čia darbo vietą savo pradedančiam verslui rado ir I.Pakhomovas. Tačiau M.Pareščius, susipažinęs su Vyriausybės pažadais, kol kas abejoja, ar atvykėliams bus lengviau įsidarbinti Lietuvoje.
„Jei tik tiek priemonių bus priimta, tai aš tuo netikiu. Ką galima padaryti? Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą reikia paskelbti prioritetinėmis šalimis kviečiant specialistus darbui Lietuvoje“, – mano jis. Šių šalių gyventojams reikia taikyti lengvatines sąlygas kurti verslus Lietuvoje, pavyzdžiui, siūlyti mokesčių lengvatas.
„Nors Rusija mums yra priešiška valstybė, tačiau tos šalies piliečiai, atvykę čia, sukuria aukštesnės kokybės produkciją, nei tą padaro mūsiškiai“, – tvirtino M.Pareščius.
Be to, aukštos kvalifikacijos atvykėliams iš trečiųjų šalių turėtų būti uždegama žalia šviesa įsidarbinant Lietuvoje.
