„Aš labai domiuosiu tuo, ką ministras pirmininkas A.Butkevičius vadina naujuoju socialiniu modeliu. Tai man sužadina prisiminimus iš 2009 metų. Tuomet Estijoje darbo teisė buvo viena griežčiausių visame pasaulyje.
Mes nusprendėme tai pakeisti ekonominės krizės laikotarpiu ir po to nedarbo lygis stipriai nukrito ir iš tikro tai buvo pozityvus poveikis mūsų ekonomikai“, – bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje penktadienį Vilniuje sakė T.Roivas.
Anot jo, šiuo metu tiek bendrovės, tiek profesinės sąjungos į pokyčius žvelgia teigiamai.
„Tiek kompanijos, tiek sąjungos mano, kad tai buvo teisingas dalykas, tad mes labai atidžiai stebime, kaip mūsų lietuviai draugai ir kolegos įgyvendins šiuos pakeitimus“, – teigė Estijos premjeras.
Tikisi sukurti naujų darbo vietų
Lietuvos darbdaviai vienareikšmiškai palaiko mokslininkų siūlomą socialinį modelį ir mano, kad svarbiausias klausimas – paprastesnis priėmimas į darbą, laisvesnis darbuotojų atleidimas bei modernesnis viršvalandžių skaičiavimas. Teigiama, kad naujas modelis padėtų sukurti apie 90 tūkst. naujų darbo vietų.
Kai kurie Lietuvos ekonomikos ekspertai mano, kad siūlomu modeliu pirmą kartą yra atkreipiamas dėmesys ir į bedarbius, kuriems padaugėtų galimybių įsidarbinti. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pareiškė kad Darbo kodekso pakeitimai yra svarbūs, Lietuvai siekiant konkurencingumo.
Netrūksta kritikos
Tačiau modelį kritikuoja profesinės sąjungos, kurios prognozuoja, jog sumažinus dirbančiųjų socialines garantijas, palengvinus jų atleidimą iš darbo, visuomenėje gali kilti nepasitenkinimas ir neramumai.
Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
