Druskininkų valdžia tikina, kad apie 6 tūkst. kv. metrų pastate planuojama įrengti didžiąją ir mažąją daugiafunkcines sales, kino salę, erdves repeticijoms, galeriją, maitinimo paskirties, technines, administracines ir kitas patalpas.
Šiuo metu paskelbtas atviras techninio projekto parengimo konkursas, o jį parengus kultūros namai galėtų būti pastatyti iki 2018-2019 metų.
Kultūros centrą Druskininkai planuoja įrengti buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje. Kurorto centre esantis sklypas užimta 2,5 ha ploto. Anot „Druskininkų naujienų“, tam neseniai antrą kartą buvo pakoreguotas buvusios sanatorijos teritorijos specialusis planas. Teritorija buvo padalinta į dvi dalis, atskiriant daugiaaukštį gyvenamąjį korpusą su atskiru sklypu, o likusią dalį – valgyklą, salę ir parką, atsiradusį nugriautų medinių korpusų vietoje, numatant kultūros centro statyboms.
Lygiuojasi į didesnius ir brangesnius
Paklausus, kodėl projektas toks brangus, miesto valdžia teigė, kad į 15 mln. eurų sumą įeina ir techninio projekto parengimas, ir moderni kultūros centrui reikalinga įranga, ir statybos darbai. Skaičiavimai esą parengti atsižvelgiant išanalizavus analogiškus projektus Lietuvoje ir užsienyje.
Miesto valdžia tikina, kad įkvėpimo semiasi iš užsienio projektų – ir pateikia konkrečius pavyzdžius. Tiesa, bene visi jie yra žymiai didesni. Pavyzdžiui, 2013 metais Latvijos Rezeknės mieste buvo pastatytas multifunkcinis 11 tūkst. kv. m ploto centras už 18,6 mln. eurų. Lenkijoje taip pat 2013 metais pastatyta 12, 9 tūkst. kv. m koncertų salė už 30 mln. eurų.
Kiti pateikti analogai ne mažiau nustebino – Nacionalinė koncertų salė Katovicuose, Lenkijoje (statybos kainavo 63 mln. eurų), Ice Krakow kongresų centras Krokuvoje (83 mln. eurų) ir Nacionalinis Muzikos forumas Vroclave (100 mln. eurų), taip pat Lenkijoje.
Nekilnojamojo turto konsultacijų paslaugų bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad iš pirmo žvilgsnio 6 tūkst. kv. m ploto kultūros centras atrodo gal ir per didelis tokiam mažam miesteliui kaip Druskininkai. Tačiau, jei miestas turi planą, kaip jį įdarbinti, analitikas nieko blogo neįžvelgia.
„Kyla daug klausimų dėl tokio objekto rentabilumo ir ekonominio pagrįstumo. Bet vėlgi, kai statė Druskininkų vandens parką ar slidinėjimo areną, galbūt taip pat buvo galima žiūrėti neigiamai, bet bendrame kontekste miestui tai davė daug naudos. Tai jeigu miestas turi planą, kaip tokį objektą įdarbinti ir sukurti papildomos traukos miestui, greičiausiai nieko blogo čia nereikėtų įžvelginėti“, – 15min sakė A.Antanavičius.
Ką galima pastatyti už tokią sumą?
Už tokią sumą bendrovė „Maxima LT“ šių metų pabaigoje planuoja baigti statyti administracinį pastatą sostinėje. Pati įmonė tokią sumą vadina „rekordine“.
Pernai Suomijos koncernui priklausanti statybos įmonė „YIT Kausta“ pranešė, kad už 15 mln. eurų statys 270 naujų butų Vilniuje ir Kaune.
15 mln. eurų daržovių augintoja „Kietaviškių gausa“ investavo į dešimt naujų šiltnamių. Iš viso pabaigus rekonstrukciją įmonės daržovių auginimo plotas išauga nuo 12 ha iki 20 ha.
Latvijos pajūrio kurorte Jūrmaloje už 15 mln. eurų atnaujintas viešbutis „Semara Hotel Lielupe”. Viešbutis yra keturių žvaigždučių, jame įrengti 264 kambariai, baseinai, saunos, teniso kortai, restoranai, barai, sporto klubas, grožio salonas bei konferencijų centras.
Pridėjus 5 mln. eurų galima atnaujinti ir pastatyti viešbutį su SPA Birštone. Naujai atidarytame daugiau kaip 12 tūkst. kv. m ploto komplekse, pastatytame prieš tris dešimtmečius suprojektuotos vandens ir purvo gydyklos vietoje, įrengti 166 kambariai, mineralinio vandens, plaukimo baseinai, pirtys, druskų kambariai, sporto salės bei restoranas.
Taip pat šiuo metu už 20 mln. eurų įrenginėjamas 5 žvaigždučių viešbutis sostinės centre Kultūros paveldo departamento saugomame pastate. Vilniaus senamiestyje esančiuose Pacų rūmuose įsikurs pirmasis Baltijos šalyse tarptautinio tinklo „Design Hotels“ viešbutis. Tiesa, kaip atskleidė statytojai, didžiąją dalį šios sumos sudaro medžiagų transportavimas, mat net norint išvežti šiukšles, reikia konteinerį perkelti per pastatą pasitelkus brangų kraną.
VPT žada stebėti procesą
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė kol kas nuosaikiai vertina Druskininkų planus už 15 mln. eurų pastatyti kultūros centrą. „Skamba labai sodriai“, – svarstė D.Vilytė.
Vis dėlto ji užsiminė kiek abejojanti, ar Druskininkai kompleksą sugebės aprūpinti pakankamu lankytojų srautu. Kaip analogiją, VPT vadovė pateikė šalį užgriuvusią baseinų statybos karštinę.
„Po Europos krepšinio čempionato liko arenos. Po Rūtos Meilutytės pergalės – puolėme statyti baseinus. (...) Aišku, norėtųsi, kad visi lietuviai mokėtų plaukti, neskęstų ir auksą parvežtų. Bet kažkaip reikia racionaliai žiūrėti į emigruojančią Lietuvą, į gyventojų skaičių, į potencialą“, – 15min teigė D.Vilytė.
„Lietuva – statybininkų kraštas. Iš pradžių statoma, paskui galvosim: kas išlaikys, kas prižiūrės, kiek tai valstybei kainuos, kiek tai savivaldybei kainuos, ar tikrai tai bus pridėtinė vertė. Bet pastatom – ir užsidedam pliusą, kad pastatėm“, – pridūrė ji.
D.Vilytės teigimu, VPT stebės projekto eigą. Dabartinėje stadijoje jį vertinti esą dar anksti.
Projektas dar nepradėtas, o pasiūlymai jau plaukia
15min norėjo išgirsti ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko nuomonę apie planuojamą projektą. Tačiau išgirdęs, kad jo pozicijos teiraujasi 15min, politikas pareikalavo klausimus užduoti raštu. Į juos atsakė Druskininkų savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė.
D.Sinkevičiūtė teigia, kad planuojamas statyti pastatas svarbus miestui ir Lietuvai. Be to, prie jau sukurtos maitinimo ir apgyvendinimo infrastruktūros, šis objektas išbaigtų masiniams renginiams reikalingą infrastruktūrą.
„Druskininkų kultūros centras – svarbus kultūrinės industrijos objektas ne tik Druskininkams, bet ir visai Lietuvai. Šis objektas papildys ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių kultūros infrastruktūrą, nes jame bus organizuojami didelės apimties, profesionalaus lygio šalies ir tarptautiniai renginiai. Druskininkuose jau yra sukurta visa masiniams renginiams reikalinga infrastruktūra, kuriai išbaigti trūksta minimo objekto“, – raštu 15min atsakė D.Sinkevičiūtė.
Dėl Druskininkų kultūros centro įrengimo miesto valdžia jau anksčiau kreipėsi į Kultūros ministeriją, ieškoma finansavimo galimybių. O dabar kreiptasi į Vyriausybę dėl projekto pripažinimo svarbiu valstybei.
Į klausimą, ar Druskininkai pajėgūs konkuruoti su stambiais renginių organizatoriais Vilniuje ir kituose šalies miestuose, miesto valdžia atsako jau sulaukusi ir bendradarbiavimo pasiūlymų nepradėtam statyti kultūros centrui.
„Druskininkų kurortas jau daug metų siekia kultūrinį turizmą intensyviai vystyti tarptautiniu lygiu. Dar 2000-aisias patvirtintose strateginėse Druskininkų vystymo kryptyse buvo numatyta, kad prioritetinė sritis kurorte bus kultūrinis-konferencinis turizmas. Daugiau kaip penkiolika metų ši sritis yra aktyviai vystoma, kultūrinis gyvenimas Druskininkuose šiandien kaip niekad įvairus ir intensyvus, tačiau žinomiausias Lietuvos kurortas iki šiol neturi modernios, tarptautiniams renginiams pritaikytos erdvės.
Dar neįrengus Kultūros centro, jau sulaukiama siūlymų bendradarbiauti ir iš Lietuvos, ir iš kaimyninių šalių. Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO valdyba mato Druskininkus kaip partnerį vystant didelės apimties konferencinius renginius, taip pat būta bendradarbiavimo pasiūlymų iš miestų-partnerių, todėl šis objektas svarbus ne tik Druskininkams, kaip kurortui, bet ir visai Lietuvai – kaip galimybė rengti tarptautinius, aukšto lygio renginius, priimti geriausius šalies ir užsienio atlikėjus“, – teigiama savivaldybės atsakymuose.
Savivaldybė patvirtina, kad numatomame dideliame komplekse automobilių stovėjimo aikštelės nebus. Tačiau tai esą nesudaro sunkumų.
„Automobilių statymo problemos nėra: Automobilių stovėjimo vietų klausimas bus išspręstas naudojant jau sukurtą infrastruktūrą: bus naudojamos kurorto centre esančiose gatvėse jau įrengtos automobilių stovėjimo vietos bei erdvios Druskininkų Vandens parko bei Parko tilto automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelės“, – dėsto savivaldybės atstovė.
