Vilnius auga kokybiniu aspektu
Lietuva „fDi Markets“ duomenimis pagal paslaugų centrų projektus milijonui
šalies gyventojų 2010-2014 m. pirmavo regione, nors kaimyninė Lenkija išlieka nemenka konkurentė. Oficialios statistikos portalo duomenimis iš viso pagal ekonominę veiklos rūšį tiesioginių užsienio investicijų 2015 metų pabaigoje Lietuva sulaukė 13 263, 94 mln. eurų. Be to, šalyje per pirmąjį šių metų pusmetį apie plėtrą paskelbė bankas SEB, biržų operatorė „Nasdaq“, viena didžiausių inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovių „Cowi“, naujai įsikūrė Suomijos plieno įmonė „Outokompu“ ir bankas „Swedbank“. Peržvelgus statistiką ir didėjančius rinkos žaidėjus atrodo, jog padėtis, kalbant apie paslaugų centrus, yra pavydėtina.
„Vilnius kaip paslaugų centrų objektas auga ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu. Ateinantys nauji ar besiplečiantys paslaugų centrai plečia iš Vilniaus teikiamų paslaugų spektrą, o tai yra ypač svarbu tolimesniam šio sektoriaus augimui. Visi žaidėjai nuolat augina rinkoje esančių specialistų kompetencijas, o tai yra vienas iš faktorių, lemiančių naujų investuotojų atėjimą“, – padėtį komentuoja Laisvis Makulis, „Investuok Lietuvoje“ Paslaugų sektoriaus grupės vadovas.
L.Makulis taip pat atkreipė dėmesį, jog dauguma šiuolaikinių paslaugų centrų – daugiafunkciniai. Dažniausiai vykdomos ne tik finansų ir apskaitos, informacinių technologijų ir personalo valdymo operacijos, tačiau centrai teikia ir analitikos, pinigų plovimo prevencijos, verslo transformacijos ir kitas sudėtingas operacijas. Kuriant naują centrą, vienas iš svarbiausių faktorių tampa biurų, vidinių patalpų įrengimas.
Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis nurodo, kad užsienio įmonės daug dėmesio skiria ne tik patiems biurams, bet ir aplinkai.
Lietuvoje besikuriantiems paslaugų centrams reikalingi aukščiausios A klasės biurai, jie daug dėmesio skiria tvariai plėtrai, ekonomiškumui.
„Lietuvoje besikuriantiems paslaugų centrams reikalingi aukščiausios A klasės biurai, jie daug dėmesio skiria tvariai plėtrai, ekonomiškumui. Pastebime, kad užsienio kompanijos daug dėmesio skiria ne tik patiems biurams, tačiau ir jų aplinkai ir kontekstui. Investuotojams svarbu, kad jų kompanijos įsikurtų vietose su gera infrastruktūra – būtų išvystytos viešosios erdvės, susisiekimas, aplink veiktų kokybiškos viešojo maitinimo įstaigos bei žinomi tarptautinių tinklų viešbučiai“, – sakė M.Žemaitis.
UAB „E.L.L Nekilnojamas turtas“ generalinė direktorė Amelija Rudenko teigia, jog patalpoms tokiuose centruose skiriami kitokie reikalavimai nei įprastai veikiančioms įmonėms. „Vienas pagrindinių reikalavimų – lankstus patalpų išplanavimas, skatinantis komandinį darbą, bei lengvai keičiamas, keičiantis organizacijai. Ypatingas dėmesys skiriamas patraukliai darbo aplinkai, atspindinčiai organizacijos kultūrą. Nemažiau svarbūs pažangūs inžineriniai sprendimai ir išmaniosios technologijos. Taip pat įvertinamos ir galimybės plėtrai.“
Pašnekovei antrina nekilnojamo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė, kalbėdamas apie biurų įrengimo subtilybes. „Pastate turi būti įdiegta moderni pastato valdymo sistema, leidžianti užtikrinti darbui tinkamą temperatūrą bei šviežio oro kiekį bet kuriuo paros metu. Dar vienas iš reikalavimų – pastate turėtų būti maitinimo įstaiga, dušai su persirengimo kambariais. Bendro naudojimo patalpos – erdvūs holai, konferencijų centras, terasos – vertinami kaip verslo centro privalumai“.
Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė pabrėžė, jog kai kurie paslaugų centrai, įsitikinę aukšta darbuotojų kvalifikacija, savo veiklą šalyje plėtė po kelis kartus, o šiuo metu Lietuvoje veikia net 54 pasaulinių bendrovių paslaugų centrai.
„Lietuva pastaraisiais metais ne kartą buvo įvardinta kaip viena patraukliausių vietų paslaugų centrų steigimui, pavyzdžiui, Varšuvoje vykusiuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose Lietuvos atstovai laimėjo 5 prizus: apdovanotas Vilnius, Kaunas, „Danske Group IT Lietuva“, du apdovanojimus gavo „Nasdaq Vilnius Services“, – teigė R.Skyrienė.
Brandi industrija traukia investuotojus, o biurai – darbuotojus
Vilnius Europos kultūros sostine buvo 2009 m., tačiau ir praėjus keleriems metams šis miestas išliko patrauklus ne tik dėl įvairių renginių, atvažiuojančių atlikėjų ar tarptautinių parodų, tačiau ir dėl gerų galimybių investuotojams. Vilnius, turėdamas gerai išvystytą susisiekimą tarp kitų miestų, dažnai konkuruoja ne tik su kaimyninėmis valstybėmis, tačiau ir su Indija, Budapeštu, net Airija.
Lietuvos paslaugų centrų industrijos pagrindinis patrauklumas yra žmonės, kurie dirba šiose kompanijose – darbo rinkoje sukauptos kompetencijos, vakarietiškas mentalitetas ir darbo etika.
Tačiau vienas iš svarbiausių faktorių, kuris traukia investuotojus čia – brandi, susiformavusi industrija ir darbuotojai. „Lietuvos paslaugų centrų industrijos pagrindinis patrauklumas yra žmonės, kurie dirba šiose kompanijose – darbo rinkoje sukauptos kompetencijos, vakarietiškas mentalitetas ir darbo etika“, – teigia L.Makulis. Jis taip pat pastebi, jog šiais laikais anglų kalbos mokėjimas nėra išskiriamas kaip didelis privalumas, nes didelį susidomėjimą Lietuva rodo ir Skandinavijos šalys, aptarnaujančios daugybę skirtingų regionų, todėl žmonės turėtų mokytis įvairias kalbas.
Lietuva, pirmaujanti IT srityje ir žengianti pirmyn su naujovėmis, itin rūpinasi šia sritimi, nors, pasak T.Makulio, šios srities specialistų būtų galima paruošti dar daugiau, nes tai padėtų ne tik pritraukiant investicijas, tačiau prisidėtų ir prie informacinių technologijų bendrovių augimo. „IT specialistai iš Lietuvos puikiai vertinami pasaulyje, jų kompetencijos padeda pritraukti užsienio bendroves į Lietuvą. Tenkinant darbo rinkos poreikius, valstybės finansavimas IT studijoms šiemet padidintas 50 proc., o tai reiškia, kad aukštosios mokyklos parengs daugiau aukštos kvalifikacijos IT profesionalų“.
Bandant surinkti kuo daugiau IT specialistų bendram darbui net ir paslaugų centrų biurai įrengiami prisitaikant prie darbuotojų poreikių. Arvydas Avulis, investicinių nekilnojamo turto projektų įmonės „Hanner“ vadovas teigia, jog įrengiant darbo vietas šiame procese dalyvauja ne tik pagrindinis vadovas, tačiau ir dalis darbuotojų, kurie taip pat turi svarų žodį. „Vieno bendro bruožo nėra, tačiau kompanijoms svarbu klimato kontrolė, poilsio zona, valgykla ar bent jau virtuvė. Atsižvelgiama ir į vaizdą pro langą, mašinos stovėjimo aikšteles, kurios pageidautina, jog būtų kuo arčiau darbo vietos“.
Kita vertus, R.Skyrienė išskiria kelis aspektus, kurie nėra teigiamai vertinami kalbant apie paslaugų centrų plėtrą ir kūrimą.
„Vien dėl informacinių technologijų specialistų trūkumo 500 darbo vietų lieka neužpildytos kasmet. Siekiant pagerinti šalies konkurencingumą, Lietuvai svarbu didinti darbo santykių lankstumą, supaprastinti aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių imigraciją ir kitaip gerinti investicinę aplinką. Šių metų Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis net 86 proc. investuotojų įvardino darbo santykių reguliavimą kaip pagrindinę dėmesio ir pokyčių reikalaujančią sritį“. Vykdomoji direktorė mano, jog reguliuojant darbo santykius ir tenkinant darbdavių ir darbuotojų norus svarbu atsižvelgti ne tik į galimas investicijas, tačiau ir į turimus talentus.
Naujos studijų programos, naudingos ateities investicijoms
Besikuriantys nauji paslaugų centrai ir kasmet augančios investicijos rodo, jog Lietuva eina geru keliu, o Vilniuje greitu metu bus galima išvysti dar daugiau statybų aikštelių ir kylančių dangoraižių. Tačiau, pasak L.Makulio, didelį susidomėjimą investuotojai rodo ne tik sostinei. „Jaučiame itin išaugusį susidomėjimą Kaunu, kaip potencialia lokacija paslaugų centrų steigimui. Įmones čia vilioja palyginus mažas dabar veikiančių paslaugų centrų skaičius ir didelė studentų bendruomenė. Tiesa, kol kas Kaune trūksta dideliems paslaugų centrams pritaikytų erdvių, tačiau artimiausiu metu ši problema turėtų būti išspręsta“.
Ne veltui Kaunas patrauklus dėl didelės studentų bendruomenės ir į dabartinę ekonominę situaciją besiorientuojančių universitetų. Šiais metais Vytauto Didžiojo universitete prasidės nauja studijų programa „Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos“, į kurią planuojama priimti 50 studentų. „Investuok Lietuvoje“ paslaugų sektoriaus grupės vadovas pastebi, jog tokios iniciatyvos yra itin naudingos, nes jauni žmonės, kurie jau įgiję informatikos ar ekonomikos laipsnį, turės galimybę susipažinti su Skandinavijos šalių kalba, kultūra ir esama padėtimi.
Būtinos reformos, užtikrinančios dar geresnę padėtį
Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas M.Žemaitis teigia, kad paslaugų centrų pritraukimas yra vienas iš Vilniaus prioritetų, tad jų kūrimasis sostinėje artimiausiais metais išliks aktyvus.
„Galima prognozuoti, kad dėl geros infrastruktūros ir naujai vystomų biurų projektų, ateinantys paslaugų centrai koncentruosis dešiniajame Neries krante“, – sakė fondų valdytojas.
R.Skyrienė, kalbėdama apie tai, ko Lietuva apskritai gali tikėtis ir ką būtina padaryti, jog Vilnius ir kiti miestai taptų dar patrauklesni investuotojams ir paslaugų centrų kūrimui, sveikino prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą pasirašyti Seimo priimtus „Socmodelio“ įstatymus, susijusius su pensijų sistema ir „Sodros“ reforma. „Priimdama dalį naująjį socialinį modelį įtvirtinančių įstatymų bei įteisindama „Sodros“ lubas, valstybė atsižvelgia į verslo organizacijų ilgalaikes rekomendacijas šalies konkurencingumui stiprinti ir suteikia naują postūmį tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai bei gyventojų pajamų augimui“.
Taip pat, pasak pašnekovės, būtina atsižvelgti ir į faktą, jog 57 proc. investuotojų susiduria su kvalifikuoto darbo jėgos trūkumu, nors įstatymų keitimas atneša teigiamų rezultatų. „Seimui, pataisius įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, startuolių kūrėjams suteikiama galimybė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įstatymu ilginamas užsienio verslininkams išduodamų leidimų gyventi Lietuvoje terminas, sudaromos sąlygos atvykti su šeima nuo pat gyvenimo Lietuvoje pradžios. Šiuos pakeitimus investuotojai ir verslininkai laiko svariu indėliu užsienio talentams pritraukti ir tarptautiniam šalies konkurencingumui didinti“.
Kalbant apie startuolių ir talentų pritraukimą, kurie taip pat prisidėtų prie investicijų Lietuvoje ar naujų paslaugų centrų kūrimo, R.Skyrienė pabrėžia strateginę šalies rinkodaros būtinybę, greitas ir suprantamas imigracijos procedūras, efektyvų bei kokybišką aptarnavimą. Nemažiau svarbu ir paslaugų centrų biurų įrengimo ateities tendencijos. A.Avulis pasidalina pavyzdžiu iš Amsterdamo: „Vienoje kompanijoje teko matyti, jog darbo vietų yra 40 proc. mažiau nei darbuotojų. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje bandytume tai pritaikyti, tai šimtui darbuotojų tektų 80-90 darbo vietų. Nežinia, kada pas mus realiai tai galėtų atsirasti, tačiau kompanijos tikrai sumažintų savo kaštus patalpų išlaikymui, o darbuotojas nebūtų pririštas prie darbo vietos. Manau, jog tai yra ateitis ir tokia tendencija ganėtinai stipriai plinta“.
Palankios sąlygos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir apskritai šalyje sukurtų palankų įvaizdį užsienio investuotojams, skatintų naujų darbo vietų kūrimą, efektyvesnę jaunų talentų paiešką ir geresnį klimatą verslui. Tačiau iki finišo tiesiosios dar laukia kelios kliūtys, kurias Lietuva turės įveikti idant nesustotų veikla statybų aikštelėse.
