Vilniuje jau nebėra vietų prabangioms parduotuvėms – dairomasi į kitus miestus

Prekybininkai teigia, kad sostinėje įsikūrę prekybos centrai sensta ir nebeatitinka įnoringesnių pirkėjų poreikių, todėl plėtros planus jie kreipia į Kauną ar kitus miestus. 2017-ieji pokyčių Vilniuje irgi nežada – naujų prekybos centrų atidaryti neplanuojama, o esami projektai vyksta vangiai.
Prekybos centras „Panorama“
Prekybos centras „Panorama“ / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Vilniuje pasigendame sėkmingai veikiančio prekybos centro, orientuoto į didesnes pajamas gaunančių vartotojų segmentą. Sostinė iš tikrųjų plečiasi ir auga, čia daug vartotojų ir perspektyvų prekybinėms patalpoms būti aukštesniame lygyje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Apranga“ Valdybos narys, Generalinis direktorius Rimantas Perveneckas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Apranga“ Valdybos narys, Generalinis direktorius Rimantas Perveneckas

Tačiau 2017 m. naujų prekybinių patalpų pasiūla Vilniuje yra visiškai tuščia, joks didesnis prekybos centras nėra vystomas. Esami prekybos centrai yra santykinai seni ir su vienokiais ar kitokiais trūkumais, jie atsilieka nuo Kauno. Kaunas turi du šiuolaikiškus prekybos centrus – „Akropolį“ ir išplėstą „Megą“, – teigia „Aprangos“ grupės vadovas Rimantas Perveneckas.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pritaria, kad prekybininkai, norintys įsikurti aukštesnio lygmens prekybos centre, Vilniuje neturi kur plėstis – arba gali rinktis mažesnio formato prekybos vietas miesto pakraštyje, arba bandyti „brautis“ į egzistuojančius prekybos centrus, kurie nuomininkų trūkumu nesiskundžia.

„Ober-Haus“ nuotr,/Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ nuotr,/Saulius Vagonis

Prekybos centrų plėtra po 2008 m. ekonominės krizės yra sustojusi.

„Prekybos centrų plėtra po 2008 m. ekonominės krizės yra sustojusi – atsidarius „Panoramai“ ir „Ozui“, vėliau panašaus lygmens prekybos centrų atidaryta nebuvo, išskyrus „Nordica“ – tai vienintelis prekybos centras per devynerius metus. Esami prekybos centrai galbūt šiek tiek plečiasi, yra renovuojami, atsidaro mažesnio formato prekybos vietų. Tačiau kažkokių naujienų artimiausiu metu nėra žadama“, – tikina S.Vagonis.

Problema kilo anksčiau

Prekybos centrų plėtros ekspertas Laurynas Mituzas aiškina, kad Vilniuje statant centrus buvo siekiama vytis paklausą prekybos plotui. Perkamoji galia Lietuvoje yra gana žema, todėl apyvartoms pirkėjų srautus reikia koncentruoti, o pavienės parduotuvės to negali padaryti.

„Centrams nepateisinus rinkos lūkesčių, dabar turim neefektyvaus ploto perteklių, kuris atbaido naujas investicijas. Profesionaliausi prekybininkai nori plėstis greičiau, bet nėra naujų projektų. Atsiranda deficitas, kuriuo naudojasi lanksčiausi“, – teigia L.Mituzas.

Anot jo, sostinėje vartojimas sparčiai auga, esami centrai sensta, ne tik moraliai.

„Užsieniečiams miestas per ankštas, o vietiniai plėtotojai vengia, ko nesupranta. Rinką toliau formuos patalpų trūkumas. Galėtų koks užsienietis pigiai įsigyti kurį nors centrą ir modernumu suteikti jam konkurencinį privalumą. Bet tai tik svajonė. Kol kas prekybos centrais pas mus vadinamos net maisto, statybinių medžiagų ir baldų parduotuvės“, – aiškina L. Mituzas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Jamam“ karštinė Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Jamam“ karštinė Vilniuje

„Aprangos“ grupė, Lietuvoje valdanti per 100 parduotuvių, yra skelbusi 2017 m. planus rekonstruoti ar atidaryti 7-10 parduotuvių ir tam investuoti apie 5-6 mln. eurų, taip pat gauti 7,3 proc. didesnius pardavimus lyginant su 2016 m. Grupė šiuo metu aktyviau plečiasi Estijoje – 2016 m. per devynis mėnesius atidarytos 6 naujos parduotuvės, kai Lietuvoje – 3.

123RF nuotr./Mergina drabužių parduotuvėje
123RF nuotr./Mergina drabužių parduotuvėje

„Gyvenimas eina į priekį, mes šiuo metu tas parduotuves, kurios efektyviai veikia, stengiamės truputį padidinti ir rekonstruoti, jei yra galimybės išplėsti“, – sako R.Perveneckas.

Lengviau uždirbti statant butus

Lietuvos NT plėtotojai, pasak S. Vagonio, nėra linkę investuoti į naujų prekybos vietų plėtrą, nes užsidirbti galima iš paprastesnių projektų – gyvenamosios ar biurų statybos. Atidaryti ir užpildyti prekybos centrą yra sudėtingiau, kadangi nuomininkai yra reiklūs ir nori būti užtikrinti sėkminga veikla.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Nordikos“ antrojo etapo atidarymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Nordikos“ antrojo etapo atidarymas

„Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, yra mažiau patyrusių prekybos centrų plėtotojų. Šiuo metu rinkoje yra didelė biurų ir butų paklausa, todėl lietuviško kapitalo įmonės investicijas nukreipia į šį geriau suprantamą segmentą“, – aiškina „Ober-Haus“ atstovas ir primena, kad dauguma prekybos centrų Lietuvoje pastatyti ne lietuvių kapitalo.

Pasak L.Mituzo, prekybos centrui pastatas yra tik priemonė, todėl neužtenka jį pastatyti – taip pat reikia išmanyti valdymą, rinkodarą. Planuojant prekybos centrą reikia tenkinti ateities pirkėjų, o ne šiandienos pardavėjų poreikius, reikia turėti ir parduoti viziją, o patiems laikytis strategijos ir unikalaus pozicionavimo.

Rinkos dalyvių lūkesčiai krypsta į Užupį, kur buvusio „Audėjo“ prekybos centro vietoje numatoma statyti naują prekybos centrą, jis duris atverti galėtų anksčiausiai 2018 m.

„Maniac“ nuotr./Naujojo prekybos ir pirkinių centro Markučiuose vizualizacija
„Maniac“ nuotr./Naujojo prekybos ir pirkinių centro Markučiuose vizualizacija

„Projektas užupyje šiuo metu yra realistiškiausias, tačiau ir čia matosi, kad didelės skubos nėra, prekybos centras planuojamas pakankamai atsakingai. Yra ir kitų plėtotojų, kurie trypčioja vietoje. Netoli vakarinio aplinkkelio planuotas prekybos centras iš vietos nejuda jau 10 metų“, – pažymi S.Vagonis.

L. Mituzas papildo, kad nuo prekybos centro idėjos iki jo atidarymo užtrunka keli metai, todėl Vilniuje „greitai nieko naujo nebus“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis