Keturi – tokį skaičių dažniausiai minėjo 15min kalbinti vilniečiai, pamatę Užupyje kylančio daugiabučio nuotrauką ir paklausti, kelių aukštų šis statinys.
Mažaaukštei statybai priskiriami vieno, dviejų ir trijų aukštų pastatai.
Plėtotoja bendrovė „MG Valda“ oficialiai skelbia nugriautos siuvyklos teritorijoje statanti 15 dviejų aukštų su mansarda daugiabučių.
Toks teiginys prajuokino daugelį 15min kalbintų vilniečių, kai kurie siūlė statytojams pasimokyti matematikos. Nors atsirado ir tokių, kurie tvirtino patikėsiantys, jei jiems bus paaiškinta.
Tiesa, žvelgiant į teritoriją iš Polocko gatvės, plėtotoja būtų galima patikėti, mat statiniai išties dviejų aukštų su mansarda. Tuo tarpu nuo Vilnios upės kranto atsiveria visai kitoks vaizdas, verčiantis suabejoti, kelių aukštų pastatai šioje teritorijoje kyla.
Specialistas: panašu į cokolį
15min paprašė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros docento Juozapo Šipalio, kad šis paaiškintų, ką reiškia „MG Valdos“ naudojamas terminas „mažaaukščių namų kvartalas“.
„Tokiai statybai priskiriami vieno, dviejų ir trijų aukštų pastatai. O mansarda – pastato pastogėje įrengtas aukštas arba atskira patalpa, kurių dalis sienų arba lubų yra nuožulnios“, – sako jis.
Plėtotoja tinklalapyje nurodo ir tai, kaip skaičiuoja aukštus: pirmasis jų vadinamas cokoliu, antrasis ir trečiasis – aukštais, o ketvirtasis – mansarda.
Docentas aiškina, kad cokolinis aukštas arba kitaip pusrūsis, yra pastato dalis, kurios visų patalpų arba didesniosios jų dalies grindų lygis yra žemiau žemės paviršiaus, bet ne žemiau kaip 90 cm. Taip pat bent iš vienos cokolio pusės turi būti langai.
Paklaustas, kaip vertina „MG Valdos“ projektą Užupyje, J.Šipalis nedrįso kategoriškai atsakyti, ar pirmas daugiabučių aukštas iš tiesų yra cokolinis.
„Aš nedrįsiu komentuoti, nes yra per mažai informacijos. Bet iš pažiūros, lyg ir turėtų būti. Tačiau yra parametrai, kuriuos reikia žinoti tiksliai, kad galėčiau komentuoti“, – teigia jis.
Viskas dėl šlaito
„MG Valdos“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas sutiko paaiškinti, kaip aukštus skaičiuoja plėtotoja. Pasak jo, kadangi statybos prie Vilnios upės kratinės vyksta šlaite, taip atsiranda cokolinis aukštas.
„Pastatų aukštingumas nurodytas techniniame projekte, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas. Statybos vykdomos šlaite, todėl statinį sudaro cokolinis, pirmas ir antras aukštai bei mansarda. Dėl tos pačios minėtos šlaitinės statybos ypatumų skiriasi skirtingų korpusų aukštis“, – sako S.Lyvas.
Anot jo, daugiabučių korpusas ties Polocko gatve susideda iš pirmo ir antro aukštų bei mansardos, o korpusai prie Vilnios krantinės – iš cokolinio, pirmo, antro aukštų bei mansardos.
S. Lyvo teigimu, pagal 2008 metais patvirtiną detalųjį planą, teritorijoje buvo galima statyti dar aukštesnius pastatus.
„Be to, buvusios „Vilijos“ siuvyklos pastatų aukštis buvo didesnis nei šiuo metu statomų „Užupio krantinių“, – sako jis.
Skelbta, kad 1,24 ha ploto buvusios „Vilijos“ siuvyklos teritorijoje iki 2017 metų bus pastatyta 180 butų.
