Vadinamojoje „naujojoje Pilaitėje“ bendrovė stato kotedžinio tipo 2-3 aukštų namus su skirtingo dydžio balkonais-terasomis. Viso numatomi 5 skirtingo išplanavimo ir dydžio butų tipai. Daugelis butų turės išėjimą į vidiniame kieme esančią terasą. Kai kurie butai projektuojami su garažu ir terasomis ant stogo.
Pastatai statomi taip, kad būtų suformuoti trys vidiniai kiemai.
Kiekvienas butas turės terasas, sujungtas su bendro naudojimo kiemo erdve. Čia bus įrengtu suoliukai, pasodinti dekoratyviniai želdiniai. Kiekvienam namui bus priskirta apie 1,5 aro žemės.
Projekto plėtotojai tikina, kad prie namų numatoma 90 parkavimo vietų, kai kurie turės garažus. Taip pat planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo ir žmonėms su negalia pritaikytas automobilių stovėjimo vietas.
Komplekso šiaurinėje dalyje bus įrengtas bendro naudojimo parkas. Jame numatytos poilsio vietos, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, modernios dviračių parkavimo vietos, dviračių bei pėsčiųjų takai.
Projektas vykdomas trimis etapais. Liepą pradėti statyti pirmieji namai, jų statybos bus užbaigtos gruodžio mėnesį. Jame bus įrengta 15 butų.
26 butai pradėti statyti rugsėjį – baigti turėtų kitų metų gegužę. 2–5 kambarių butų plotas svyruos nuo 66 kv. m iki 150 kv. m ploto. Vidutinė kv. m kaina projekte – 1,2 tūkst. eurų.
„Vidutinis pirkėjų amžius siekia 30 metų. Bene 70-80 proc. parduotų butų nusipirko vietiniai, Pilaitės gyventojai“, – teigė projekto vystytojas Mindaugas Vingras.
Tikinama, kad A energinio naudingumo klasės namai bus šildomi oras-vanduo siurbliais ir ten gyventojai nedaug mokės už šildymą. Tiek vėdinimas, tiek šildymas bus reguliuojami per mobilųjį telefoną.
M.Vingro nuomone, sostinės Pilaitės mikrorajonas – vienas perspektyviausių nekilnojamo turto vystymui. Tam didelę įtaką padarė didžiųjų vystytojų ir Vilniaus valdžios dėmesys.
„Pilaitė tikrai nebuvo pats prabangiausias Vilniaus rajonas ir anksčiau buvo kalbama, kad tikras vilnietis į Pilaitę nesikels. Tai ekonominis sostinės rajonas, tačiau tai pasikeitė, kai didieji vystytojai ten pradėjo statyti parduotuves, sporto sales, sukūrė infrastruktūrą. Rajonas kažkur prieš 5 metus pradėjo atsigauti, o galutinį postūmį suteikė vakario aplinkkelio statybos“, – kalbėjo M.Vingras.
M.Vingras teigė, kad konkurse „Už darnią plėtrą“ įmonė nusprendė dalyvauti, nes tiki šiuo projektu.
„Konkurse nusprendėme dalyvauti, nes didžiuojamės savo projektu. Manome, kad nėra Vilniuje nė vieno tokio lygio mažaaukštės statybos blokuotų namų projekto, mes juo tikim“, – mano jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektų vertinami pagal koncepcijos atitikimą darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslams, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų rūmų, projektuojančių įmonių, Lietuvos statybininkų asociacijų, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl kaitytojams kiekvieną savaitę pateiksime po kelis konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Spalio mėnesį galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą
