Geriausio metų marketingo vadovo titulą pelniusi moteris taip pat priduria, jog geras marketingo vadovas turi būti drąsus, valingas, nuolat tobulėjantis ir, svarbiausia, nebijantis eksperimentuoti, suklysti ir visas pamokas panaudoti ateities sėkmei.
Šiuo metu „Maxima LT“ įvaizdžio departamento direktorės pareigas užimanti I.Čepononė Metų marketingo vadovo titulą pelnė LiMA (Lietuvos marketingo asociacijos) organizuotuose kasmečiuose apdovanojimuose – už pasiekimus, dirbant „Eurovaistinėje“.
– Kaip manote, kodėl buvote išrinkta Metų marketingo vadove?
– Už gražias akis... (šypsosi) O kalbant rimtai – už daug sunkaus darbo, drąsius, sėkmingai kartu su komanda įgyvendintus pokyčius,– kuriančius pridėtinę vertę klientams, visuomenei ir verslui ne tik dabar, bet ir ateities perspektyvoje.
– Kur jūsų darbo sėkmės paslaptis?
Jei matau degančias ir tikinčias akis, neabejoju tokių žmonių galimybėmis. Būna, kad ir jauniausi kolegos, turintys mažiausiai patirties, tampa didelių darbų vėliavnešiais. Ir tai jiems puikiai pavyksta.
– Daug dėmesio skiriu darbui su komanda, kad visi darytų tai, ką moka geriausiai, dalyvautų ten, kur nori tobulėti, augti. Visuomet labai skatinu norą augti, nes tikiu, kad tik su tokia komanda galima laimėti. Taip pat labai tikiu savo darbo prasmės suvokimo svarba, tikslų ir lūkesčių žinojimu. Be to, visada akcentuoju vidinę vykstančių projektų komunikaciją, jų aktualizavimą įmonės viduje, skatinu įmonės darbuotojų ambasadorystę įmonės vertybėms, vykstantiems projektams, kampanijoms.
Tuo pat metu rinkodaros komandoje skatinu ir norą inicijuoti, prisiimti atsakomybę, nebijoti suklysti, girdėti kritiką ir mokėti objektyviai iš jos pasimokyti. Tikiu komanda be ribų, kurioje kiekvienas, nepriklausomai nuo pareigų, gali parodyti savo „supergalias“ įvairiose srityse. Jei matau degančias ir tikinčias akis, neabejoju tokių žmonių galimybėmis. Būna, kad ir jauniausi kolegos, turintys mažiausiai patirties, tampa didelių darbų vėliavnešiais. Ir tai jiems puikiai pavyksta.
– Kaip keičiasi marketingas laiko ir kultūros perspektyvoje?
– Nieko nenustebinsiu sakydama, kad rinkodara keičiasi kartu su besikeičiančiomis kartomis, o pastarosios labai veikiamos būtent sparčios technologijų plėtros. Kaita spartėja, galimybės globalėja, tad ir marketingui tenka vis greičiau adaptuotis veikiant lokaliai, tuo pat metu prisitaikant ir prie globalizacijos tendencijų. Rinkodaroje vis dažniau tenka balansuoti tarp kūrybos, ilgalaikių prekės ženklo vertybių ir konteksto „čia ir dabar“. Tampa vis svarbiau greitai reaguoti į aplinką, perprasti, kas vyksta, kodėl vyksta ir, atitinkamai, adaptuoti savo prekės ženklą, jo pasakojamą istoriją bei jos aktualumą visuomenei, neprarandant ir tos istorijos vientisumo, identiteto, išlaikant atpažįstamumą.
Labai svarbu nepamiršti, kad žmonės turi vis mažiau laiko, todėl įtraukti į prekės ženklo istoriją darosi vis sudėtingiau. Prekės ženklas turi tapti labai prasmingas, reikšmingas ir suteikti žmogui tai, kas jam aktualiausia, kad jis praleistų su tavo istorija bent kelias minutes ir patikėtų tavimi. Žmonės nebeturi kada gilintis, ką pasakoja „negyvi“ daiktai. Todėl vis didesnę reikšmę turi draugų, pažįstamų ar kitų realių, tikrų, žinomų visuomenės veikėjų, turinčių platų gerbėjų ratą, tikros istorijos, išgyvenimai, patirtys, rekomendacijos ir komentarai socialinėse medijose.
– Kokią matote rinkodaros perspektyvą socialinėse medijose?
– Dabartiniame kontekste socialiniai bendravimo kanalai labai apnuogina tiek vartotojus, tiek kiekvieną besireklamuojantį, tad darosi vis sudėtingiau „pateikti“ savo idealą, nes jis bet kada gali būti „nurengtas“. Tad prekės ženklai turi išdrįsti būti atviresni, papasakoti tikras istorijas ir nebijoti pripažinti klaidų. Rinkodara turi tapti nuoširdesnė, tikresnė, atviresnė, žmogiškesnė (human to human). Mano profesinėse atostogose „Kanų liūtų“ reklamos festivalyje labai įstrigo ateities rinkodarą prognozuojančios kelios sąvokos, tokios kaip „patirčių dalijimosi ekonomika“ (expierience share economy) ir „tikros emocijos, tikros patirtys tampa naująja valiuta“ (true emotions & expieriences is new currency).
– Kaip manote, su kokiai iššūkiais marketingo specialistams teks susidurti artimiausią penkmetį?
– Prisitaikymu prie vis dažnesnių pokyčių, globalizacijos, dirbtinio intelekto, inovacijų, hiperpersonalizacijos, virtualios realybės kuriamų naujų galimybių bei potyrių. Prie vis trumpėjančio, bet tuo pačiu ir vis atviresnio kontakto su vartotoju, socialinio santykio nuoširdumo ir tikrumo. Prie to, kad žmonės vis dažniau iš verslo tikisi socialinės atsakomybės, tvarumo, o iš rinkodaros – reklamos, formuojančios pozityvias visuomenės nuostatas bei vertybes. Kad ir lyčių lygybės, rasių, tautų, santykių nediversifikavimo, liberalumo.
Prekės ženklas turi vis labiau atitikti kontekstą, žmonių vertybes, visuomeniškumą, bendruomeniškumą. O su technologijų plėtra vis lengviau prieinama virtuali realybė suteikia galimybę patirti, pajausti, pabūti. Tai atveria dar nepažintus rinkodaros, pažinimo ir virtualaus realybės patyrimo horizontus.
Tokių verslų atsiradimas ir sparti plėtra kaip „Uber“, „Air bnb“, „Toms“ taip pat indikuoja apie vis labiau globalėjančią bendruomenę, augantį pasitikėjimą, norą būti reikšmingu toje bendruomenėje, norą dalintis. Taip pat tai patvirtina ir socialinių tinklų skvarba, – žmonės aktyviai dalijasi savo patirtimi, nuomone, nuotaikomis. Ir tai jau vyksta nebe lokaliai, bet vis globaliau.