Ypač greitas mokėjimo būdas
Elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ kitais metais planuoja galutinai įdiegti QR kodais (apie juos skaitykite skyriuje„Kas yra QR kodas“) paremtą mokėjimų technologiją. Šis mokėjimo būdas labai populiarus šalyse, kuriose sąskaitos dažniausiai siunčiamos paprastu paštu. Vis dėlto nesuklyskite, nuskaityti galima ne tik popierines, bet ir elektroniniu paštu gautas sąskaitas. Technologija leidžia skenuoti kodą ir nuo kompiuterio ekrano. Išmaniuoju telefonu nuskaičius brūkšninį ar QR kodą, sąskaita apmokama labai greitai, nes nereikia surinkinėti rekvizitų ir kitos mokėjimui būtinos informacijos. Tereikia patvirtinti mokėjimą. Beje, yra programų, sugebančių atpažinti, surinkti duomenis ir užpildyti pervedimo formą ir tų sąskaitų, kurios neturi brūkšninio/QR kodo.
QR kodai padės taupyti ir paslaugų teikėjams, ir gyventojams
Pereiti prie QR kodų mokėjimų vertės ir paslaugų teikėjams, ir jų klientams. „Jei paslaugų teikėjui už gautus pinigus reikės mokėti, įkainis tikrai bus mažesnis už šiandienio tiesioginio debeto.“ – žada įmonės vadovas Kostas Noreika. Be to, įsidiegti įmonei šią sistemą nebrangu ir paprasta – tereikia pagrindinę mokėjimo informaciją „sudėti“ į QR kodą“.
Gyventojams, pasirinkusiesiems šį mokėjimo būdą, apmokėjimas nieko nekainuos. Beje, ir šiandien už komunalines bei kitas paslaugas galime atsiskaityti nemokamai. Pavyzdžiui, atsidarę „Paysera“ sąskaitą, naudodamiesi tiesioginio debeto paslauga, kuri greitai bus pakeista į automatiškai apmokamą elektroninę sąskaitą.Tik tiesioginio debeto paslauga Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, yra nepopuliari. Kai kuriems žmonėms nepatinka, kad kiti (bankas), o ne jis pats iš sąskaitos nurašinėja pinigus.
Gyventojams, pasirinkusiesiems šį mokėjimo būdą, apmokėjimas nieko nekainuos. Beje, ir šiandien už komunalines bei kitas paslaugas galime atsiskaityti nemokamai.
Dažnai renkamės įprastus, o ne nemokamus mokėjimo būdus
Nors viešoje erdvėje dažnai kalbama, kad bankų komisiniai yra dideli bei yra mokėjimo būdų, kuriais naudodamiesi, už pinigų pervedimą nemokėtume, gyventojai už paslaugas vis tiek dažnai atsiskaito per elektroninę bankininkystę.
Žmonėms verta suskaičiuoti, kiek jie per mėnesį turi apmokėti skirtingų sąskaitų ir, kiek tai kainuoja. Tarkime, jūs naudojatės SEB banko elektronine bankininkyste. Kiekvieną sykį, kai paspaudžiame mokėti, iš jūsų atskaito 0,29 Eur. Suskaičiuokite, kiek paslaugų apmokate elektronine bankininkyste ir padauginkite iš 12 mėnesių. Jei naudojatės „Vienos sąskaitos“ paslaugomis, kuri surenka skirtingų paslaugų tiekėjų mokesčius į vieną sąskaitą, už mėnesį mokate – 1,01 Eur, o per metus susidaro 12,12 Eur.
Įmokų surinkimo vietose: Lietuvos pašto skyriuose, kioskuose, loterijos „Perlo“ terminaluose ir t.t. apmokėti paslaugas dažnai yra pigiau, tačiau nepatogu, nes reikia specialiai eiti. Išskyrus bankų skyrius, kuriuose sumokėti įmokas ir mokesčius – brangiausia. Pavyzdžiui, jei įmokų ir mokesčių blanką užpildysite SEB banko skyriuje, pinigų pervedimas pratuštins piniginę net 2,03 Eur.
Kas yra QR kodas?
QR yra angliškų žodžių quick response (liet. greitojo atsako) trumpinys. Paprastai kalbant, greitojo atsako kodas yra patobulintas brūkšninis kodas. Iš brūkšnelių sudarytą kvadratėlį žino ar bent yra matę ir šių dienų technologijų neperprantantys senoliai. QR kodą 1994 metais sukūrė „Toyota Group“ dukterinė įmonė „Denso Wave“ ir naudojo jį automobilių gamyboje. Per 21– erius metus QR kodas įspūdingai išpopuliarėjo ir buvo pradėtas naudoti daugybėje sričių. Šis kodas gali saugoti kur kas daugiau informacijos nei tradicinis brūkšninis. Šiandienės kodo versijos sudaro galimybę užkoduoti daugiau nei 4 tūkstančius skaičių ir raidžių arba per 7 tūkstančius skaičių. Be to, net gerokai nusitrynusio, iki 30-ies procentų, QR kodo informaciją galima perskaityti be klaidų.
QR kodus dažnai matome reklamoje, bilietuose, vizitinėse kortelėse. Kiekvieno kodo paskirtis skirtinga: vienas – nuoroda į reklaminę informaciją, kitas suteikia informaciją, kur esame, dar kitas leidžia apmokėti sąskaitą be grynųjų ir banko kortelių.
QR kodus naudoja ir privatus, ir valstybinis sektorius, ir net pavieniai žmonės. Kai kurie atvejai išskirtinai sėkmingi. Pavyzdžiui, vienam iš seniausių Krokuvos muziejų nesisekdavo pritraukti lankytojų, nors jis galėjo pasigirti įspūdingomis ekpozicijomis. Ypač jis žiovulį kėlė jaunesnėms kartoms. Muziejus pabandė panaudoti QR kodus, kuriuos nuskaičius, šiandieniams lankytojams vaizdu ir žodžiu prabyla paveikslo herojai, dalininkai. Kad lankytojams būtų įdomu, pasakojami intriguojantys herojų gyvenimo įvykiai: meilės istorijos, pamišimai, karai, nusikaltimai. Šis žingsnis buvo toks sėkmingas, kad muziejus susidūrė su kita problema – užgriuvusiu šalies bei užsienio žiniasklaidos dėmesiu bei lankytojų srautais.
Apmokėti sąskaitą paprasta
Daug žmonių klysta manydami, kad apmokėti sąskaitą išmaniuoju telefonu yra sudėtinga. Priešingai, mokėjimo procesas yra labai paprastas. Norint atsiskaityti, reikia naudotis internetu telefone ir atsisiųsti mobiliąją programėlę. Joje, be abejonės, turi būti pinigų, kuriuos galima persivesti iš savo banko sąskaitos arba susieti piniginę su banko kortele. Taip pat norimą sumą grynųjų galima įnešti „Paysera“ sąskaitos papildymo punktuose.
Kitas žingsnis – atsisiųsti nemokamą „Paysera“ programėlę iš „Google Play“, „Apple Store“ ar „Windows Phone Store“. Programėle nuskaičius QR ar brūkšninį kodą, mokėtojas apmoka sąskaitą. Programa atrakinama piršto antspaudu arba įvedus PIN kodą.
Mokėdamas sąskaitą QR kodu kavinėje – padavėjo nelauki
Vietų, kuriose būtų galima atsiskaityti skenuojant QR/brūkšninį kodą, Lietuvoje vis daugėja: kavinės, degalinės, bilietų pardavimo, pasilinksminimo vietos, parduotuvės. Jas galite rasti interneto adresu https://www.paysera.lt/lt/map.
Ypač sėkmingai šios modernios mokėjimo technologijos diegiamos maitinimo įstaigose, nes QR kodai kavinėse turi papildomą vertę. Klientuinereikia laukti, kol padavėjas atneš sąskaitą ir grąžą. Pavalgęs, jis nuskaito ant staliuko esantį brūkšninį kodą,peržiūri, kas įvesta sąskaitoje ir iškart susimoka už maistą. Patenkinti ir klientai, ir kavinių darbuotojai. Įsivaizduokite, kaip tai palengvina padavėjų darbą tomis valandomis, kai sulaukiama daugiausia klientų ir jų nespėjama greitai aptarnauti.
