Miesto centras – saugus ir modernus
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas teigia, kad atnaujintas centras turėtų reprezentuoti visą miestą ir tapti tikru magnetu ne tik paprastiems gyventojams, bet ir verslo atstovams: „Dabartinė miesto autobusų stotis ir jos prieigos yra viena labiausiai apleistų miesto vietų. Stoties būklė į akis krenta ir panevėžiečiams, ir miesto svečiams. Miestas prasideda nuo stoties. Pamatę ją, miesto svečiai susidaro pirmąjį įspūdį apie Panevėžį. Ji turi būti miesto vizitinė kortelė, todėl privalome ją tvarkyti jau dabar.“
Panevėžio miesto vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė pritarė mero nuomonei ir pabrėžė, kad miesto problemas planuojama spręsti kompleksiškai.
„Pati vertingiausia ir svarbiausia Panevėžio miestui vieta yra ne tik blogos techninės būklės (susidėvėjusios infrastruktūros ir apleistų pastatų teritorija), bet ir sugriauto urbanistinio audinio teritorija. Šią problemą, kaip ir kitas Panevėžio miesto centre esančias problemines vietas, ketinama spręsti kompleksiškai. Tai ne vieno projekto realizavimas atskirai, o kompleksiniai ir ilgalaikiai sprendimai, kurie pakeis miesto veidą“, – sakė architektė.
Vieno geriausių Lietuvos architektų Rolando Paleko siūloma autobusų stoties ir prieigų sutvarkymo vizija ir jos įgyvendinimas leistų miestui sukurti modernią, patogią ir patrauklią erdvę.
Planuojama atnaujinti ne tik autobusų stoties pastatą, bet ir priešais autobusų stotį esančią aikštę, parką, prekybos centrą, didelę automobilių aikštelę ir visas šalia stoties esančias gatves bei pėsčiųjų takus. Papildomai numatoma įrengti ir Panevėžio miesto bei rajono interaktyvų informacinį terminalą, kuris bus naudingas ne tik turistams ir miesto svečiams, bet ir šalia stoties esančių komercinių įmonių darbuotojams.
Tai būtų informacinis centras – infotaškas su šalia veikiančiu interaktyviu terminalu. Taip pat planuojama sutvarkyti gretimą teritoriją, nugriaunant ar iškeliant menkaverčius statinius bei pakeičiant dangą aplink pagrindinį pastatą. Vien stoties pastatui sutvarkyti planuojama gauti apie 800 tūkst. Eur Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Milijoninės investicijos
„Šiemet Panevėžio savivaldybė pasiekė daugiabučių įvažų atnaujinimo rekordą – jų bus sutvarkyta beveik 50. Gražės ir 15 švietimo įstaigų įvažos. Iš esmės atnaujinama iki šiol kapitalinio remonto nemačiusi Gamtos mokykla. Daug dėmesio skirta vaikų žaidimo bei sporto aikštelėms ir aikštynams, tačiau svarbiausia, jog pradedami įgyvendinti ES finansuojami „Urban“ projektai, kuriems ruoštasi jau ne vienus metus. Planuojamiems projektams miestas gaus didelę injekciją ES ir valstybės lėšų. Jau skirta daugiau nei 19 mln. eurų, o daugiau nei 48 mln. eurų numatyta dar įsisavinti per integruotų teritorijų vystymo programą“, – sako Panevėžio meras R. Račkauskas.
Vyriausioji miesto architektė teigė, kad keičiant miesto veidą dirbama su profesionalais: „Autobusų stotis nebus statoma iš naujo. Profesionalai įvertino, kad esamas pastatas yra labai stilingas, grakščios architektūros, atspindi savo laikmečio modernumą, todėl numatome pastato konversiją. Jis bus pritaikytas miesto bendrai informacinei, komercinei ir bendruomenių veiklai. Pastatas bus rekonstruojamas, vidaus patalpos perplanuojamos taip, kad atitiktų kintančius miestiečių poreikius, būtų sudarytos geros sąlygos smulkaus verslo vystymuisi, bendruomeninei veiklai.“
Dar daugiau – kad toliau centrinė Panevėžio dalis būtų tvarkoma profesionaliai, pasitelkta Vilniaus dailės akademija (VDA), kuri atliks miesto centro urbanistinės plėtros alternatyvų tyrimą.
Tai pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimas, jis labai svarbus darniai miesto plėtrai – atsiras daugiau galimybių rengti kokybiškas ir aktualias centrinės dalies urbanistinės raidos programas.
Iš automobilio – ant dviračio
Panevėžyje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, aktuali automobilių stovėjimo vietų problema. Vyriausioji architektė tikina, kad permainos nesukels papildomų kliūčių gyventojams, o transporto mazgai miesto centre bus modernūs ir efektyvūs.
„Visą inžinerinę infrastruktūrą perplanuojame taip, kad transporto, dviračių, pėsčiųjų srautų judėjimas būtų optimalus ir logiškas. Atsižvelgiame į kitų šalių patirtį“, - tvirtino D. Gasiūnienė.
Pasak architektės, miesto centre šiuo metu yra 325 vietos automobiliams, o po rekonstrukcijos jų padaugės iki 450. Be to, akcentuojama, kad naujoje stotyje bus pasiūlyta įvairių paslaugų, kurios skatins panevėžiečius gyventi ekologiškai – bus galima išsinuomoti dviračius, riedučius ir riedžius, kurie leis susipažinti su kitokiais miesto pranašumais.
Šiuolaikiška ir moderni vieta, kuri taptų traukos centru, supurtytų Panevėžio architektūrinį ir kultūrinį žemėlapį, išryškintų aukštą kultūrinį geną
„Pagrindinis mūsų tikslas – patogus gyventi miestas. Patogus – tai turintis visą reikalingą infrastruktūrą, žalias, jaukus, darniai suplanuotas. Toks, kuriame žmonėms patinka gyventi, dirbti, kurti ateitį sau bei savo vaikams“, – atsinaujinančio miesto vizija dalijosi meras.
„Šiuolaikiška ir moderni vieta, kuri taptų traukos centru, supurtytų Panevėžio architektūrinį ir kultūrinį žemėlapį, išryškintų aukštą kultūrinį geną“, – dėstė D. Gasiūnienė.
Naujai gimę miesto simboliai
Svarbia planuojamų Panevėžio pokyčių dalis – atnaujinta Senvagė bei Skaistakalnio parkas. Neseniai paskelbus jų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo konkursą, ieškoma modernių inžinerinių sprendimų, kurie padės integruoti šias miesto vizitines korteles į bendrą plėtros viziją.
„Šiandien Senvagės teritorijoje esantys statiniai yra susidėvėję ir pasenę, želdynai nunykę, nors pati Senvagės erdvinė struktūra išbaigta. Tikimės, jog konkurso dalyviai pateiks daugiau modernių inžinerinių sprendimų, labiausiai atsižvelgdami į natūralias jungtis su kitomis miesto erdvėmis bei Skaistakalnio parku. Prioritetas – pėsčiųjų ir dviračių judėjimui, priėjimams prie vandens“, – aiškino projektų vadovė Lina Blažytė.
Senvagės ir Skaistakalnio parko su prieigomis architektūrinių idėjų konkursas projektų lauks iki sausio 23 d. Kitų metų vasario pradžioje tikimasi turėti nugalėtoją. Senvagės ir Skaistakalnio parko su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektams įgyvendinti bus skiriamos ES, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos.
Dėmesys gamtai
Sutvarkant parką siekiama sukurti šiuolaikišką, tvarią, jaukią, gamtinę viešąją erdvę. Ypač svarbi upės kaimynystė – Nevėžio kilpa, todėl prašoma mažąją architektūrą, įrenginius projektuoti atsižvelgiant į unikalų kraštovaizdį. Tikimasi, kad prie Nevėžio ir parke esančių tvenkinių bus sukurtos modernios viešosios erdvės (aikštelės, terasos, lieptai).
Vienas svarbiausių parko objektų – XX a. pirmosios pusės Panevėžio šviesuolio, poeto ir visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba. Savivaldybė tikisi sulaukti šios buvusios „Pragiedrulių“ sodybos konversijos ir pritaikymo kultūrinei veiklai idėjų. Pastatą tikimasi atgaivinti įprasminant kūrybiškos vietokūros principus. Sodyba galėtų tapti menininkų rezidencija, eksperimentinėmis kūrybinėmis dirbtuvėmis – Panevėžyje suplanuoto steigti Stasio Eidrigevičiaus menų centro padaliniu, skatinančiu tarpdisciplininius, meno ir socialinius projektus.
Panevėžio miesto meras R. Račkauskas sako, kad moderniai sutvarkytos viešosios erdvės gali padėti pritraukti ir potencialių investuotojų: „Tik jaukus, patogus gyventi miestas yra patrauklus gyventi. Kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau dirbančiųjų, vadinasi, daugiau galimybių investuotojams. Todėl sukūrę gerą aplinką čia gyvenantiems žmonėms, kartu sukursime ir palankesnes sąlygas verslui“, - tvirtina miesto meras.
