Kaip žurnalistams Jonavoje nurodė projektą vykdančios bendrovės „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas, nauja apylanka sujungs magistralinį kelią nuo Bazilionų tilto per Nerį iki Šveicarijos kaimo, kur įsilies į magistralę Kaunas–Zarasai.
Pirmuoju darbų etapu bus nutiesta 700 metrų naujo kelio, taip pat tvarkoma 1,3 kilometro esamų privažiuojamųjų kelių danga, įrengiamos dvi žiedinės sankryžos, takai.
„Šito etapo darbus planuojame baigti iki kitų metų, bent jau paleisti eismą, kad dvigubos paskirties infrastruktūra galėtų naudotis ir karinėms, ir civilinėms reikmėms“, – kalbėjo M.Švaikauskas.
„Turbūt labiausiai jo nauda yra Jonavos gyventojams, kadangi leis atvažiuoti į Jonavą ir sunkiajam, ir kariniam, ir pravažiuojamajam transportui“, – pridūrė jis.
Kaip nurodė „Via Lietuva“ vadovas, pirmojo etapo darbų vertė siekia 4,8 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Be abejonės, tai yra daugiau lėšų reikalaujantis projektas, bet žinome, kad jeigu (...) nepritaikysi karinio judėjimo transportui, kelias, kuris būtų nepritaikytas, laikys trumpiau. Techninių reikalavimų yra daug, ir sluoksnis storesnis, ir apatinio sluoksnio sutvirtinimai, kampai įkirtimų, sunkioji technika yra didelė, todėl turi būti apskaičiuoti daugelis dalykų“, – sakė M.Švaikauskas.
M.Skuodis: antro etapo projektas – kitąmet
Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, aplinkkelio pagerins civilinį susisiekimą Jonavoje ir karinį mobilumą.
„Tai yra svarbus objektas kariniam mobilumui, kad karinė technika galėtų judėti be kliūčių, greitai, sklandžiai, be jokių problemų, ir šitas aplinkkelis tuos klausimus ir išspręs“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, antrojo aplinkkelio etapo projektą tikimasi parengti kitais metais, šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
„Kai tik turėsime projektą, viskas priklausys nuo finansų sudėliojimo, iš karto galima bus judėti toliau. Aš kažkaip neturiu abejonių, kad ir bus judama. Kad ir kaip būna kartais su lėšomis, jeigu kažką pradedame, yra racionalu pabaigti“, – sakė M.Skuodis.
L.Kasčiūnas: sunkiosios technikos judėjimas intensyvės
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, šalies keliuose „kuo toliau, tuo matysime vis daugiau sunkiosios technikos“.
„(Aplinkkelis pritaikytas – BNS) visai sunkiajai technikai, kuriai reikia važiuoti į Gaižiūnus ir iš jų. (...) Faktas, kad yra patogiau ir bus greičiau. Išvažiavimas iš Gaižiūnų poligono technikos ar įvažiavimas kuo greitesnis, kuo patogesnis gyventojams ir kariškiams yra svarbus dalykas, nes iš karto per čia įsilieja į arteriją ir važiuoja link Kauno“, – teigė L.Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad vykdant kitus kariniam mobilumui svarbius projektus artimiausiu metu sąlygos judėti technikai Lietuvoje gerės.
„Per šituos pusantrų metų įsibėgės tiek procesų, kad visiškai kitokį turėsime mobilumo žemėlapį. Rūdininkų poligone dabar jau vidinių kelių išasfaltuota 30 kilometrų. (...) Privažiavimas Rūdininkų poligone, „Via Baltica“, Palemono dalykai, Klaipėdoje yra įvairūs projektai“, – vardijo ministras.
Meras: jonaviečiams svarbesnis antras etapas
Jonavos rajono savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, susisiekimo problema didesnė ties Šveicarijos kaimu, kur formuojasi iš Kauno Molėtų ir Ukmergės kryptimis važiuojančio transporto spūstys.
„Mums aktualesnė dalis yra antrasis etapas, jis daug brangesnis, turbūt, kartais brangesnis. Turi įvairių technologinių sprendinių, kelias turi kirsti geležinkelio vėžę, greičiausiai, turėsime tunelį. Tai yra dešimtis milijonų eurų kainuojantis antrasis etapas ir jis spręs, mūsų įsitikinimu, kamščių problemą“, – žurnalistams tvirtino meras.
„Šis etapas mažiau aktualus, bet pradžia yra pradžia. Norėjosi, kad pradėtume iš kito galo, bet pradėjome iš šito. Tikėkimės, kad viskas tuo nesustos“, – kalbėjo M.Sinkevičius, pridūręs, kad trečiadienį pradedama statyti „labai maža dalytė aplinkkelio“.
Poligonas Rukloje bus viena Lietuvoje formuojamos Vokietijos brigados tarnybos vietų, kitą dalį brigados numatyta dislokuoti Rūdininkuose.
Iš viso į Lietuvą iki 2027 metų pabaigos turėtų atvykti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių, dalis – su šeimomis. Juos apgyvendinti ketinama Vilniuje ir Kaune.
„Be jokios abejonės, Vokietijos brigada buvo vienas iš tų veiksnių, kuris dabar duos didžiulį postūmį infrastruktūrai dvigubos paskirties“, – taip pat pažymėjo L.Kasčiūnas.
Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.
