Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius teigė, kad kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija jau apipinta gandais.
Artūras Stankevičius teigė, kad kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija jau apipinta gandais.
„Didžioji dalis skrydžių rekonstrukcijos metu bus vykdoma per Kauno oro uostą“, – sakė A.Stankevičius.
„Vasarą Vilniuje bus šiek tiek ramiau“, – juokavo Vilniaus oro uosto direktorius.
Jis pridūrė, kad nors oficialiai kilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcija prasidės 2017 m., tačiau prieš tai būtina atlikti daug paruošiamųjų darbų.
„Jau kitais metais bus pradėta to projekto veikla – sunkioji technika dirbs oro uoste. 2016 m. numatoma pakeisti 100 km elektros kabelių, bus įrengti maždaug 168 šuliniai. O 2017 m. pavasarį mes pradėsime skrydžio juostų stiprinimą“, – būsimosios rekonstrukcijos detales atskleidė A.Stankevičius.
Nors kritikai teigia, kad sprendimas uždaryti pagrindinius Lietuvos oro vartus vidurvasarį, kuomet į šalį atvyksta didžiausi keleivių srautai, nėra logiškas, tačiau A.Stankevičius jiems atkerta, kad šis laikas pasirinktas ne atsitiktinai.
Vilniaus oro uosto direktoriaus teigimu, šiais mėnesiais yra tinkamiausios oro sąlygos rekonstrukcijai.
Vilniaus oro uosto direktoriaus teigimu, šiais mėnesiais yra tinkamiausios oro sąlygos rekonstrukcijai.
„Norint patiesti asfaltą reikia palankaus oro – kad būtų sausa ir mažiau kritulių. Taigi, data pasirinkta būtent dėl klimato“, – tikino oro uosto vadovas.
„Planuojame, kad bendra projekto vertė sieks 27 mln. eurų. Tikimės ES fondų paramos“, – pasakojo A.Stankevičius.
Po kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos Vilniaus oro uosto pralaidumas padidės nuo dabartinių 3,5 iki 5 mln. keleivių per metus.
Iš 15 oro linijų, šiuo metu vykdančių veiklą Vilniaus oro uoste, jau 13 pareiškė, kad savo veiklą laikinai perkels į Kauno oro uostą.
Išaugę keleivių srautai Kauno oro uoste reiškia būtinybę ten įrengti papildomas laikinąsias priemones – įrengti papildomus atvykimo ir išvykimo terminalus, daugiau stovėjimo vietų.
