Apie bepiločius orlaivius ir jų reglamentavimą kalbiname Civilinės aviacijos administracijos vyriausiąjį specialistą Adolfą Kuzborskį.
– Kas yra tas bepilotis orlaivis ir kokią situaciją turime šiandien Lietuvoje?
– Bepiločiu orlaiviu šiandien yra laikomas kiekvienas orlaivis be įgulos, kurį galima valdyti nuotoliniu būdu arba kurio skrydis yra valdomas automatiškai. Toliau gilinantis į pačią bepiločio sąvoką galima nukeliauti iki labai smulkių dalykų, tačiau trumpai tariant bepiločiais yra laikomi visi orlaiviai, valdomi per atstumą (dažniausiai valdomi radijo bangomis).
Šiandien jau nieko nebestebina padangėje skrendantis lėktuvėlis ar sukasparnis, nors dar prieš keletą metų daugumai tai buvo naujiena. Taip atsitiko todėl, kad bepiločius orlaivius gamindavo ir juos skraidino entuziastai uždaruose klubuose arba pavieniai žmonės užmiesčio pievose, o bepilotį buvo galimybė nusipirkti tik specializuotoje parduotuvėje.
Skrydžiai yra leidžiami tik vizualiai matant orlaivį. Šiuo aspektu, jokie skrydžiai automatiniu režimu, kuomet orlaivis išskrenda iš valdytojo matymo lauko, nėra galimi.
Šiandien tokio tipo orlaivį galima įsigyti daugumoje elektronikos prekių parduotuvių ar net neišėjus iš namų. Žinoma, bepiločių orlaivių kiekis auga ir dėl finansinių priežasčių, šiandien bepilotis orlaivis tapo gerokai lengviau įperkamu daiktu nei prieš kelerius metus. Natūralu, kad didėjant jų skaičiui, atsirado poreikis įvesti tam tikrus reguliavimo mechanizmus, kadangi daugeliu atveju yra klaidingai manoma, jog bepilotis yra tik žaislas. Netinkamose rankose toks orlaivis gali padaryti nemažai žalos.
– Kokios taisyklės dabar galioja bepiločiams orlaiviams?
– Lietuvoje jau nuo 2014 metų Civilinės aviacijos administracija yra parengusi ir išleidusi Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, kurios turėtų būti pirmas dokumentas, su kuriuo privalu susipažinti bepiločio orlaivio valdytojui.
Šios taisyklės nustato pagrindinius reikalavimus bepiločių orlaivių skrydžiams, aprašomi leidžiami aukščiai, atstumai ir zonos, kuriose yra ribojami bepiločių orlaivių skrydžiai.
– Kokie pagrindiniai reikalavimai yra taikomi bepiločių orlaivių skrydžiams?
– Pagrindiniai reikalavimai yra keli. Skrydžiai yra leidžiami tik vizualiai matant orlaivį. Šiuo aspektu, jokie skrydžiai automatiniu režimu, kuomet orlaivis išskrenda iš valdytojo matymo lauko, nėra galimi.
Skristi bepiločiu orlaiviu galima ne aukščiau kaip 120 metrų virš žemės paviršiaus. Skristi galima išlaikant minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių.
Taip pat reikia paminėti, kad skristi griežtai draudžiama virš žmonių susibūrimo vietų. Taip pat virš žmonių masinių renginių metu. Bepiločių orlaivių skrydžiai, negavus atskiro oro eismo paslaugų teikėjo leidimo, draudžiami valdomos oro erdvės dalyje.
Valdoma oro erdvė yra visuose Lietuvos aerodromuose: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos. Taip pat naudinga žinoti, kad pilotuojamas orlaivis visais atvejais turi pirmenybę prieš bepilotį orlaivį.
– Kaip yra reglamentuojami komercinei veiklai naudojami bepiločiai orlaiviai?
– Šiuo metu bepiločiai orlaiviai nėra skirstomi pagal panaudojimo paskirtį. Bet kokiai veiklai naudojamas orlaivis privalo laikytis bepiločiams orlaiviams taikomų taisyklių.
– Ką reikia daryti, jei atsiranda poreikis vykdyti specialias operacijas bepiločiais orlaiviais, kurios kartais kertasi su galiojančiomis taisyklėmis?
– Tokiu atveju yra nustatyta tvarka, pagal kurią Civilinės aviacijos administracija gali išduoti išimtis sušvelninti tam tikrų bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių punktų taikymą. Norint gauti išimtį reikia atlikti kelis veiksmus:
Raštu kreiptis į Lietuvos Civilinės aviacijos administraciją dėl išimties suteikimo. Paaiškinti, kokiam tikslui ir kokiomis aplinkybėmis bus naudojamas bepilotis orlaivis.
Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijoje atlikti bepiločio orlaivio techninės būklės apžiūrą, bei piloto įgūdžių patikrinimą.
Apdrausti bepilotį orlaivį civilinės atsakomybės draudimu.
Civilinės aviacijos administracijos specialistai įvertina gautą medžiagą ir priima sprendimą dėl išimties suteikimo.
Virš tūkstantinės minios skraidė keturi bepiločiai orlaiviai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo, kai vienas iš orlaivių kliudė varpinės bokštą.
– Kokių problemų matote šioje srityje?
– Problema šiandien yra viena – suvokimo, žinių ir įgūdžių stoka. Dažnu atveju žmonės tiesiog nusiperka bepilotį orlaivį, paskraido kelias dienas ir įsivaizduoja, jog yra šios srities profesionalai.
Dažniausiai patyrę bepiločių orlaivių pilotai elgiasi labai atsargiai. Ilgą pilotavimo patirtį turintis žmogus daug geriau supranta, kokios grėsmės gali kilti netinkamai ir neatsargiai skraidinant bepilotį orlaivį.
Didžiausia problema įvardinčiau žmonių nenuovoką, kad skraidyti galima bet kur ir bet kada. Puikus to pavyzdys šių metų Kalėdų eglutės įžiebimas Vilniuje. Virš tūkstantinės minios skraidė keturi bepiločiai orlaiviai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo, kai vienas iš orlaivių kliudė varpinės bokštą.
Tai buvo turbūt geriausias pavyzdys, kaip negalima elgtis su bepiločiais orlaiviais. Tokių pavyzdžių yra šimtai, internete daugybe vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip neatsakingai elgiasi bepiločių orlaivių valdytojai.
– Kaip spręsti šias problemas?
– Švietimas. Tikiu, kad žmonės pažeidžia tam tikras taisykles dėl to, kad nežino. Tikiu, kad informacijos sklaida ir informacijos prieinamumas turėtų pagerinti situaciją.
Visą reikiamą informaciją bepiločių orlaivių valdytojai gali rasti Civilinės aviacijos administracijos internetiniame puslapyje, skiltyje „Bepiločių orlaivių valdytojams“. Na, o tiems, kam vien informacijos nepakanka ir jie sąmoningai pažeidinėja taisykles, bus taikomos nuobaudos.
– Neseniai Seimas pritarė siūlymui registruoti bepiločius orlaivius. Ką tai reiškia?
– Taip, kovo pabaigoje Seimas pritarė Aviacijos įstatymo pakeitimo projektui dėl bepiločių orlaivių registravimo. Šiuo pakeitimu numatoma registruoti bepiločius orlaivius nuo 300 g iki 25 kg.
Šis siūlymas turi dvi puses. Viena vertus, įvykus tam tikram incidentui būtų paprasčiau ieškoti kaltųjų, kurie turi prisiimti atsakomybę, tačiau taip pat tai būtų papildoma našta bepiločių orlaivių naudotojams.
Kalbant būtent apie šį siūlymą nemanau, kad svoris yra vienintelis kriterijus pagal kurį reiktų skirstyti bepiločius orlaivius. Sprendžiant registravimo klausimą reikės atsižvelgti ir į panaudojimo pobūdį, ir į atliekamų operacijų sudėtingumą, ir į atliekamų operacijų vietą.
Nenoriu sutikti su mintimi, kad 300 ar 500 gramų sveriantis lėktuvėlis, kurį vaikas susikonstravo užklasinio būrelio metu ir nusprendė paskraidyti užmiesčio pievose, jau privalo būti registruojamas.
Tokiais ribojimais tikrai neprisidėsime prie jaunų žmonių užimtumo skatinimo. Faktas, kad registruojami bepiločiai orlaiviai bus, tačiau kokie ir kaip – tai dar rimtų diskusijų reikalaujantis klausimas.
