Keleivių mokestis griauna lietuvių pamėgtą oro uostą Norvegijoje

Naujas mokestis

Dar pernai tapo aišku, kad Norvegija nuo šių metų įves keleivio mokestį, kurio dydis sieks maždaug aštuonis eurus. Tiek keleiviai turės mokėti kaip kompensaciją už lėktuvų aplinkos teršimą. Tokiu būdu Norvegija nusprendė kovoti su aplinkos užterštumu ir klimato kaita.

Šie vyriausybės planai nenudžiugino pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ , kuri pagrasino, kad įvedus mokestį ši panaikins savo lėktuvų bazę Moso oro uoste ir nebeskraidys iš jo. Bendrovė pasinaudojo galimybe paspausti Norvegijos vyriausybę, kad ši atšauktų mokestį, nes šis oro uostas išsilaiko beveik tik iš „Ryanair“ skrydžių. Bendrovė vykdo daugiausiai skrydžių iš šio oro uosto ir turi įsteigusi lėktuvų bazę, kuri aptarnaujama Riugėje.

Buvo viliamasi, kad vyriausybė pakeis sprendimą. Tūkstantis oro uosto darbuotojų rengė protesto akcijas prieš numatomą uždarymą ir įvedamą naują mokestį. Nepasitenkinimą išreiškė ir Estfoldo apskrities vadovybė, kuri teigė, kad didėjantis nedarbas regionui prilygsta katastrofai.

„Ryanair“ išeina

Moso oro uostas Riugėje yra ne tik vienas didžiausių Estfoldo regiono darbdavių ir investuotojų, bet ir didžiausias privatus oro uostas Norvegijoje – per jį kasmet skrenda du milijonai keleivių.

Tačiau oro uosto dydis, svarba bei protestai, atrodo, nepadės jam išlikti. Norvegijos vyriausybė nuo pat pradžių teigė nekeisianti sprendimo dėl mokesčio, o Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg pareiškė nepasiduosianti airių skrydžių bendrovės spaudimui. Vyriausybės argumentas – jei bendrovė nenutraukia skrydžių iš kitų oro uostų, vadinasi jie jai apsimoka, o išskirtinių lengvatų niekam nedalins.

Vos tik paaiškėjo, kad situacijos pakeisti negalima, o mokestis bus įvestas birželio pirmąją, „Ryanair“ įgyvendino savo grasinimus ir paskelbė išeinanti iš oro uosto ir uždaranti savo lėktuvų bazę, be to nutraukianti pusę savo skrydžių iš Norvegijos. Bendrovė savo skrydžius perkėlė į kitus oro uostus. Pavyzdžiui, į Vilnių skrydžiai nuo spalio mėnesio vyks iš Oslo Gardeomono oro uosto. Iš paskos „Ryanair“ pasekė ir oro uosto akcininkai. Jie nusprendė, kad laikyti oro uostą pustuštį nepasimoka – jis bus uždarytas nuo lapkričio pirmosios.

Tiesa, „Ryanair“ pareiškė, kad viltis išlieka – jei tik vyriausybė persigalvos, tačiau ši teigia, kad planų atšaukti naująjį mokestį neturi.

Aptarnavimas panašus

Kaip įvedus naująjį mokestį pasikeis į Norvegiją ir iš jos keliaujančių lietuvių įpročiai? Be to, kad reikės mokėti papildomą maždaug aštuonių eurų mokestį, jiems teks skristi iš pagrindinio Oslo oro uosto Gardemoene, nutolusiame maždaug 60 kilometrų į šiaurę nuo Norvegijos sostinės.

Ir maždaug tiek pat kilometrų į pietus nutolęs Moso oro uostas Riugėje lietuvių buvo pamėgtas dėl savo kompaktiškumo bei jaukumo, bet didelio skirtumo pajusti jie neturėtų – tiek susisiekimas su oro uostu, atstumas nuo Oslo, tiek aptarnavimas yra panašūs. Skirsis tik oro uostų dydžiai – Gardemoene oro uostas gerokai erdvesnis.

Išleis daugiau pinigų

Naujasis mokestis gali atsiliepti ir po pasaulį mėgstantiems dažnai keliauti norvegams ir priversti perskaičiuoti kelionių išlaidas. Iki šiol vidutinė norvegų šeima galėjo be didelio galvos skausmo leisti sau keliones keletą kartų per metus. Dažnai į tolimas šalis. Tačiau dabar ši galimybė gali susiaurėti, nes, pavyzdžiui, keturių žmonių šeimai skrydis iš Norvegijos ir atgal papildomai kainuos apie 60 eurų.

Vienam skrydžiui tai nėra labai daug, bet skraidant dažniau suma nebeatrodo tokia maža. Dar skaudžiau keleivio mokestis gali atsiliepti Norvegijoje dirbantiems ir gyvenantiems lietuviams, kurie mėgsta taupyti, tačiau dažnai grįžta į Lietuvą.

Prie to reikėtų pridėti, kad statistinio lietuvio užmokestis dažnai yra mažesnis nei statistinio norvego, todėl galima spėti, kad lietuviams naujasis mokestis bus dar skaudesnis.