„Klaipėda – vienintelis uostas, seniai išaugęs iš vietinio lygio uostelio ir tapęs globaliu žaidėju, rodančiu puikius krovos rezultatus. Tai vienas didžiausių šalies darbdavių. Siekiant, kad uostas plėtotųsi toliau, reikia rasti sąlyčio taškus su miestu, verslu, mokslininkais, valstybės institucijomis ir numatyti, kaip uostas turi atrodyti po 20-30 metų. Neturėtume sustoti. Turime matyti, kokius maksimalius parametrus galėtume pasiekti, kad į uostą įplauktų didžiausi laivai, sukurtų dar daugiau darbo vietų, atneštų dar didesnę naudą tiek valstybei, tiek jos gyventojams“, – sakė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis.
Tokie ministerijos atstovo žodžiai nuskambėjo Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Uostų plėtros pavyzdžiai: iššūkiai, tendencijos, pasiekimai“.
Kad plėtra būtina, antrino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Klaipėdos uostas pastaraisiais metais yra labiausiai augantis uostas Baltijos jūros regione. Tad negalime sustoti vietoje, uostas privalo būti vystomas, turime matyti jo ateitį 10-20, o gal ir daugiau metų į priekį, – kalbėjo A.Vaitkus. – Labai gerai pamenu, kai ties uosto vartais gylis siekė vos 10 metrų ir raginimai kanalą gilinti iki 12–14 metrų atrodė lyg utopija, tačiau šiandien dalyje uosto jau turime 15 metrų gylį, uosto prieigose – 15,5 metrų. Mūsų tikslas – išgilinti uostą iki 17 m, kad galėtume priimti didžiausius per Belto sąsiaurį į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus“.
A.Vaitkus priminė prieš dešimtmetį išsakytas japonų prognozes, jog 2015 metais uostas kraus 35 mln. tonų. Tada daug kam tokios prognozės atrodė neįtikėtinos ir kėlė juoką. Pernai Klaipėdos uostas perkrovė 38,5 mln. tonų. A.Vaitkaus teigimu, lūkesčiai viršyti laikantis nuoseklios strategijos, tad uostas ir toliau turi kryptingai planuoti savo ateitį.
Galimybės išseks
Prognozuojama, kad jau 2025 metais uostas bus išnaudojęs visas galimybes ir tolimesnė plėtra įmanoma tik įsisavinant naujas teritorijas. Šiuo tikslu pirmą kartą rengiamas uosto bendrasis planas, numatysiantis uosto plėtrą 25 metų laikotarpyje tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje. Jame numatytos keturios plėtros vizijos. Tarp scenarijų – plėtra šiaurėje į atvirą jūrą bei plėtrą į pietinę dalį. Norint plėstis maksimaliai siūloma įvertinti abiejų teritorijų panaudojimą.
Įgyvendinus maksimalią plėtrą, metinis krovos potencialas galėtų ženkliai išaugti. Uoste galėtų būti sukurta šimtai naujų darbo vietų.
„Uostai, miestai, negali sau leisti prabangos neaugti. Kad augtų, tiek vienam, tiek kitam reikalingi žmonės. Kad žmonės atvažiuotų į miestus, jie turi būti patrauklūs, pasiūlyti pakankamai darbo vietų, kad būtų už ką gyventi“, – konferencijoje kalbėjo bendrovės „Sweco Lietuva“ aplinkos padalinio viceprezidentas Tomas Varncekas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis neabejojo, jog Klaipėdos uostas gali dar labiau išnaudoti savo potencialą.
Šiuo metu Klaipėdos uoste sukuriama apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu visas šalies transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Skaičiuojama, jog uoste ir su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų, kurių atlyginimai yra apie 2-2,5 karto didesni nei šalies vidurkis.
Skaičiuojama, jog visas uostas ir su juo susijusios transporto įmonės per metus savivaldybių ir valstybės biudžetus papildo 685,5 mln. eurų.
„Šiandien turėjo būti vakar“
19 bendrovių vienijančios Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas” generalinis direktorius Vaidotas Šileika konferencijoje išsakė krovos kompanijų lūkesčius uosto plėtros atžvilgiu.
V.Šileika pažymėjo, kad klientai neretai klausia, kada galės krauti vienus ar kitus krovinius. „Mes klausiame: „O kada reikia?“. Tada sulaukiame atsakymo, kad reikėjo vakar“, – pasakojo V.Šileika.
Anot jo, uoste veikiančios kompanijos susiduria su didžiuliais iššūkiais. Artimiausiu metu, prognozuojama laivų parametrai tik didės, bus skatinama krauti vis didesnius laivus giliavandeniuose uostuose, tad prireiks dar didesnių gylių prie dar ilgesnių krantinių. Kompanijoms reikės investuoti į dar našesnę krovos įrangą, naujus kranus, plėsti sandėlius.
V.Šileikos teigimu, būtina rekonstruoti uosto molus ir įplaukos kanalą. Specialistų skaičiavimais, uosto vartų plotį reikėtų didinti iki 250 metrų. Tarp artimiausių siekiamybių – išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, o visą uosto akvatoriją – iki 17 metrų.
Krovos kompanijoms atstovaujantis V.Šileika tikino, jog jo verslas pritaria uosto plėtrai tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje.
„Klaipėdos uoste taikomas modelis, kai valstybė investuoja į infrastruktūrą, o privačios kompanijos – į suprastruktūrą pasiteisino. Skaičiuojama, kad kiekvienas valstybės išleistas euras pritraukia 2 eurus privačių lėšų”, – teigė V.Šileika.
Klaipėdos uostas pirmauja
„Sustojimas reiškia atsilikimą“, – pabrėžė pranešimą konferencijoje skaitęs laivybos profesorius Vytautas Paulauskas, tikindamas, jog uosto žingsniai norint nusimatyti galimybes maksimaliai išsiplėsti yra teisingi. Jo teigimu, pasiruošimas plėtrai yra ilgas procesas ir tam būtina ruoštis šiandien, kad prireikus „kuoliukus“ būtų galima kalti iškart.
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 38,5 mln. tonų krovinių. Šiemet, viliamasi, krova sieks 39 mln. tonų. Pastaraisiais metais krova Klaipėdos uoste nuosekliai augo beveik 6,6 proc.
Klaipėdos uosto augimo tempai – vieni didžiausių Europoje. Krovos mastais Klaipėda jau pralenkė kaimyninių Baltijos šalių uostus – Taliną ir Rygą ir tapo lydere tarp rytinių Baltijos šalių uostų. Kaimyninių uostų smukimą, ekspertų teigimu, galėjo lemti Rusijos krovinių nukreipimas į savus uostus – Ust Luga, Primorską.
„Džiugu, jog Klaipėdos uostas rodo didelį atsparumą. Ši nepalanki ekonominė aplinka reikalauja milžiniškų pastangų ir nuolatinio konkurencinio pulso tikrinimo“, – sakė konferencijoje pranešimą skaičiusi DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka, pabrėžusi, jog vandens transportas išlieka didžiausia jėga, jungiančia šalis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė negalintis paneigti akivaizdžios uosto naudos valstybei ir miestui ir pabrėžė, kad uostas privalo vystytis, tačiau neaplenkiant ir gyventojų interesų.
„Neįsivaizduoju kitokio scenarijaus projektuojant uosto plėtrą, kaip tik derinant veiksmus su siamo broliu dvyniu – miestu“, – aiškino uostamiesčio vadovas.
