„Labiausiai krovinių apyvartą praėjusį mėnesį augino skystieji kroviniai. Jų perkrauta beveik 47 proc. daugiau nei pernai kovą. Daugiau nei 12 proc. apyvarta didėjo ir biriųjų krovinių segmente“, – rašoma pranešime.
Kovą į Klaipėdos uostą atplaukė 626 laivai – 11 proc. daugiau, keleivių skaičius augo 2,9 proc. iki 15,1 tūkst.
A.Drungilas: uosto krovą augino naftos produktai
Krovos rekordą uostas pasiekė dėl išaugusios naftos ir jos produktų, taip pat žemės ūkio produkcijos eksporto, sako uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Vis dėlto jis mano, kad koronaviruso įtaka kai kuriems segmentams gali pasijusti jau balandį.
„Labai geras kovo mėnuo. Esminės priežastys, kurios lėmė tą augimą – išaugusi naftos produktų apyvarta, SGD ir žemės ūkio produktų eksportas“, – BNS sakė A.Drungilas.
Praėjusį mėnesį į uostą atplaukė keturi tanklaiviai su nafta, skirta Baltarusijai. Anot A.Drungilo, jos krova sudarė trečdalį visos naftos ir jos produktų krovos apyvartos.
Klaipėdos uostas ketvirtadienį pranešė, kad kovą perkrauta 4,5 mln. tonų krovonių – 7 proc. daugiau nei pernai. Iki šiol geriausias mėnesio rezultatas – 4,34 mln. tonų – buvo 2018 metų gruodį.
Koronaviruso įtaka gali pasijausti balandį
Rekordą Klaipėdos uostas pasiekė nepaisant to, kad nuo kovo vidurio Lietuvoje dėl koronaviruso įvestas karantinas. Tačiau A.Drungilas sako, kad koronaviruso įtaka kai kuriems krovinių segmentams gali pasijusti jau balandį.
„Laivybos įmonės, kurios dirba su plataus vartojimo prekėmis, sako, kad balandis yra tas mėnuo, kur gali pasireikšti lėtėjanti prekyba. Manau, kad balandį galime ir nesidžiaugti taip, kaip džiaugėmės kovą“, – sakė uosto atstovas.
„Logiška yra, kad prekių mainai stoja, nes žmonės mažiau vartoja dabar“, – pridūrė jis.
Nepaisant to, A.Drungilas sako, kad uostas turėtų nepatirti labai didelių sukrėtimų.
„Mes esame pakankamai diversifikuoti. Mūsų krovinių struktūroje yra šešios pagrindinės krovinių kategorijos. Jeigu vienoje kategorijoje – plataus vartojimo prekėse – krova smunka, tai auga masinių krovinių eksportas. Tai mes taip ir kompensuojam“, – sakė A.Drungilas.
„Ir praeitą finansinę krizę 2008-2009 metais mums pavyko pakankamai neskaudžiai ją išgyventi“, – tvirtino jis.
A.Drungilas taip pat viliasi, kad smukusi naftos ir jos produktų kaina paskatins didesnį jų vartojimą ir padės išlaikyti skystųjų produktų krovos apimtis.
„Dabar vėlgi galima galvoti, kad smarkiai nukritusi naftos produktų kaina vėl paskatins didesnį jų vartojimą. Bet mes turime ir kitų, technologinių dalykų. Mažeikių perdirbimo gamykloje šį mėnesį dalį laiko vyks remontas, tai gali būti vėl mažėsiantis eksportas iš šitos gamyklos“, – sakė A.Drungilas.
