Lietuva itin priklauso nuo dviejų skrydžių bendrovių – „Ryanair“ ir „Wizzair“ ir vienai jų pasitraukus tai pajustume labai greitai ir ilgam. Taip pat jau artimiausiu metu valdžiai teks galvoti, iš kur paimti 200 mln. eurų būtinoms investicijoms. Net ir juos sukrapščius, nėra patirties, kaip juos efektyviai išleisti.
Suprasti akimirksniu
- Į Lietuvos oro uostus greitai reikės investuoti 200 mln. eurų
- Dabar šalies oro uostai yra priklausomi nuo „Ryanair“ ir „Wizzair“ veiklos
- Koncesininkas laikinai valdytų tik oro uostų infrastruktūrą
Geri laikai ilgai netruks
„2015 m. buvo vieni iš sėkmingiausių aviacijai pasaulyje. Mažėjo aviacinio kuro kainos ir didėjo keliaujančiųjų skaičius.
Gerą rezultatą turime dabar, bet artėja naujas investicinis laikotarpis, kurio mes patys tikrai nepatempsime. Valstybė turi apsispręsti, ar pati nori investuoti, ar pritraukti privačias lėšas. Mes matome antrąjį kelią.
Pernai keleivių skaičius didėjo 11 proc. Šis efektas per dvejus ar trejus metus baigsis. Šiuo metu mes galime parduoti labai gražiai supakuotą prekę. Po kelių metų situacija bus visai kita“, – teigė G.Almantas.
Pasak jo, mažesni oro uostai uždaromi. Tą jau daro suomiai, prie to eina švedai, prie to ateisime ir mes:
„Lietuva turi perteklinę infrastruktūrą. Latvija turi vieną oro uostą, kuris yra tvarus ir gali išsilaikyti. Mes turime tris oro uostus, kurių kaštų bazė yra labai panaši. Mūsų veiklos kaštai yra labai dideli.
Su šiuo projektu mes galima tapti lyderiais regione. Latviai ir estai labai domisi tuo, ką mes čia darome. Jie supranta, kad ir patiems teiks eiti šiuo keliu.“
Direktorius priminė, kad dabar yra paskutinis laikotarpis, kai gauname ES lėšas, bet jos skiriamos tik aplinkosauginiams projektams, todėl jas panaudoti galimybių nebus tiek daug. Po to šis pinigų maišas užsidarys.
Anot jo, Briuselio pavyzdys rodo, kad situacija gali keistis greitai. Net ir dabar ten keleivių yra 20 proc. mažiau.
„Vienai iš dviejų skrydžių bendrovių nusprendus trauktis iš Lietuvos, mes tai pajusime labai staigiai ir ilgam“, – kalbėjo G.Almantas.
Pagal koncesijos sutartį, valstybė išlaikytų visų objektų nuosavybę. Oro navigacijos sistema iš viso būtų neliečiama. Visų trijų oro uostų infrastruktūra būtų perduota laikinam valdymui.
Oro uostų verslas keičiasi
Lietuvos oro uostų valdybos narys Nerijus Pačėsa pabrėžė, kad konkurencija šioje rinkoje sparčiai didėja. Oro uostų valdymas keičiasi iš esmės. Tai jau nebėra tik vieta, kur leidžiasi lėktuvai. Yra oro uostų, kur pajamos tiesiogiai iš aviacijos nesiekia ketvirtadalio. Tad reikia organizuoti verslą taip, kad keleivių srautas generuotų pajamas.
„Tokius objektus valdyti yra sudėtinga. Valstybinės įmonės statusas turi daug ribojimų priimant sprendimus. Sudėtingos biurokratinės procedūros, nors sprendimus reikia padaryti labai greitai. Taip pat galioja apribojimai skolintis. Galioja draudimas valstybėms remti oro uostus kaip sektorių.
Didelės privačios bendrovės turi kur kas didesnius derybinius svertus kalbantis su skrydžių bendrovėmis.
Tikimės naujų krypčių. Net ir Vilniaus oro uostas priklauso nuo dviejų kompanijų. Tai pavojinga ir taip suteikiama daug galios bendrovėms spausti mus derybose“, – sakė jis.
Galime atsilikti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis priminė, kad dar prieškariu Lietuva gamino lėktuvus, turėjome didžiųjų oreivių, tačiau dabar viskas kitaip.
„Pasaulyje stipriai keičiasi gamyba. Šiandien konkurencinė aplinka pasikeitė. Nebėra tokio didelio privalumo produkciją gaminti Azijoje. Matome, kad Lietuva vėl pasidarė įdomi investuotojams. Technologiniai pokyčiai leidžia individualėti gamybai. Galima gaminti nedideliais kiekiais ir greitai tai pateikti vartotojams. Atstumai čia tampa labai svarbūs.
Lietuva čia turi didelį šansą. Gamybai nebereikia tiek daug žmonių. 3D spausdintuvai iš esmės keičia suvokimą apie produktų pristatymą ir gamybą.
Svarbu čia nebūti paskutiniams ir stengtis pirmauti. Čia pritraukti privatų operatorių yra labai svarbu. Valstybei turi būti atstovaujama labai stipriai. Turime patirčių, kad kartais privatus interesas užgožia viską“, – sakė jis.
Pralaimime Rygai
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas užsiminė, kad Lietuvos pasiekiamumas niekada nebuvo tobulas. Dažnai tenka paraudonuoti, kai tenka gilią naktį pasitikti didelės pasaulinės įmonės vadovą, atskridusį „Ryanair“ lėktuvu.
Jau dabar 41 proc. Europos oro uostų valdyme dalyvauja privatūs valdytojai. Per 5 metus 50 proc. padidėjo keleivių srautai per privačius oro uostus.
„Mums svarbu, kad žmonės galėtų rytais ir vakarais atskristi į Vilnių. Mes taip esame ne kartą pralošę Rygai. Šiuo metu susidomėjimas Lietuva yra didelis ir yra geras laikas galvoti apie koncesiją. Tik septyniose Europos Sąjungos šalyse oro uostai yra valstybiniai“, – teigė jis.
Ji priminė, kad greitai reikės daugiau nei 200 mln. eurų investicijoms: „Tai labai didelė suma valstybei. Tai net ne pinigų klausimas, o kaip juos efektyviai išleisti. Jeigu valstybė ir sukrapštys tuos pinigus, be patirties jie bus investuoti neefektyviai. Pasaulyje oro uostų rinka stambėja, segmentuojasi, jungiasi. Tai aiški tendencija. Antžeminė pramonė renkasi pervežimus oru, o ne pervežimus keliais.“
Ateitis miglota
Reikia galvoti, kaip toliau elgsimės su keleivių ir krovinių terminalais.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasidžiaugė, kad net krizės metais aviacijos verslas buvo paveiktas mažai.
„Tuo reikia džiaugtis. Šiandien Lietuvos oro uostų ekonominiai rezultatai džiugina. Iš nuostolingos veikla tapo pelninga ir yra augimo tendencija.
Reikia galvoti, kaip toliau elgsimės su keleivių ir krovinių terminalais. Tiesioginių krypčių nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Daug investuotojų vienu iš lemiamų faktorių vertina šalies pasiekiamumą.
Koncesija atitiktų pasaulinę praktiką. Nesukūrėme savo nacionalinio vežėjo, todėl toks sprendimas būtų tinkamas“, – sakė jis.
Aibė pataisymų
Parlamentaras Jurgis Razma taip pat pagyrė Lietuvos oro uostų vadovybę, kad nesėdima vietoje ir galvojama apie ateitį. „Ne tiek daug Vyriausybėje yra sričių, kur tai matytume“, – sakė jis.
Tačiau parlamentaras išvardino priežastis, kodėl oro uostų koncesininkams siūlyti šiuo metu neverta: „Tokiam projektui nedėkingas laikas. Yra Seimo kadencijos pabaiga. Mes nežinome, kokia bus naujos valdančiosios daugumos politinė valia.
Turime labai karčios patirties, kai privatininkai buvo įsileidžiami į valstybės valdomas įmones. Nerandu nei vieno pavyzdžio, kai tai pasiteisino. LEO LT mums dalino kur kas įspūdingesnius pažadus, nei girdime dabar. Tai verčia žiūrėti atsargiai.
Teisės departamento pastabų apimtis kelis kartus viršija paties projekto apimtį. Tai kelia daug klausimų.
Kai neturime savo nacionalinės oro bendrovės, tai neturėti ir savo nacionalinių oro uostų būtų skausminga. Tikrai nesiūlau mestis į koncesiją, kaip į kokį nors išsigelbėjimą.“
Salininkų bendruomenės pirmininkė Birutė Nalivaikienė taip pat atkreipė dėmesį į šalia oro uostų gyvenančių žmonių problemas: „Smagu, kad visi skrendam, bet nieko neišgirdau šalia gyvenantiems. Nuo 2012 m. pasikeitė triukšmo zonos. Nuo to salininkiečiams suprastėjo gyvenimo sąlygos. Lėktuvai skrisdavo iki 24 val. Dabar tai ir 5 ryto ir dar vėlyvesnė naktis. Triukšmo lygis yra didelis.
Man patiko mintis, kad srautus būtų galima išdalinti per kelis oro uostus. Tikimės, kad bus priimti teisingai sprendimai.“
