Lokomotyvai, kuriais „Lietuvos geležinkeliai“ taip giriasi – savotiška bambagyslė, didžiausią valstybės valdomą įmonę jungianti su privačiu verslu Rusijoje. „Lietuvos geležinkeliai“ įsigudrino Rusijos koncerną „Transmašholding“ maitinti dideliais pinigais, apeinant konkurentus ir Rusijos įmonei sudarant išskirtines sąlygas.
Per keletą metų būtent į šią struktūrą, apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą, nuplaukė keliasdešimt milijonų eurų. Vien „Transmašholding“ atstovybė Lietuvoje – bendrovė TMHB – prikaupė kelis milijonus eurų grynojo pelno savo akcininkams, kurių tapatybę slepia Karibų saloje registruota ofšorinė struktūra.
Maitina pinigų plovimu kaltintą oligarchą
„Transmašholding“ – didžiausia Rusijos lokomotyvų gamintoja. Daugybė darbuotojų, milijardinė apyvarta – tokius faktus apie save skelbia ši Rusijos įmonė. O jos savininkai – atskira istorija.
2002 m. įsteigta „Transmašholding“ per trumpą laiką tapo geležinkelių rinkos milžine. Jos steigėjai Iskanderas Machmudovas ir Andrejus Bokarevas ne sykį figūravo turtingiausių planetos žmonių sąrašuose. I.Machmudovas „Forbes“ milijardierių reitinge šiuo metu užima 380 poziciją su 5,8 mlrd. dolerių. Savu laiku jis netgi buvo tarp šimto turtingiausių žmonių planetoje.
I Machmudovo praeitis nuspalvinta itin ryškiomis spalvomis. Ilgametis jo partneris – iš Uzbekistano kilęs prieštaringos reputacijos Michailas Čiornas, linksniuojamas tiek kaip žinomas verslininkas, tiek kaip įtariamas nusikaltėlis. Būtent su juo susijęs teisėsaugos tyrimas Ispanijoje, gerokai sutepęs ir I.Machmudovo mundurą. Su M.Čiornu ir dar vienu garsu Rusijos oligarchu Olegu Deripaska jis įklimpo į įtariamą pinigų plovimo skandalą Ispanijoje. Interpolas netgi įtraukė M.Čiorną į ieškomų asmenų sąrašą, kuriame jis buvo iki praėjusių metų pabaigos.
I.Machmudovo ir O.Deripaskos reikalus prieš keletą metų perėmė Rusijos prokurorai. Kaip tada rašė Ispanijos leidinys „El Mundo“, byla Rusijos teisėsaugai perduota dėl to, kad įtariami nusikaltimai padaryti būtent Rusijoje. Be to, Ispanijos žiniasklaida mirgėjo pranešimais, esą šio tyrimo eigoje nustatyti I.Machmudovo ryšiai su Rusijos mafija.
„Transmašholding“ koncernas Rusijoje yra nuskambėjęs dvejopų minčių keliančiose istorijose. Pavyzdžiui, 2014 m. šio koncerno įmonės triumfavo dviejuose Maskvos metro aprūpinimo nauja technika konkursuose. Sutarčių vertė to meto kursu – apie 5,6 mlrd. eurų.
Visų pirma, konkursuose kelios „Transmašholding“ įmonės konkuravo tarpusavyje. Visų antra, metro atnaujinimą vykdančio Maskvos transporto departamento vadovas Maksimas Liksutovas – buvęs „Transmašholding“ akcininkas. Jis apie savo pasitraukimą iš koncerno akcininkų gretų pranešė 2012 m., tačiau ir dabar spėliojama, kad M.Liksutovas gali slėptis už koncerno struktūroje mirgančių ofšorinių įmonių.
Perkam 20 lokomotyvų? Baikit, nemanau!
O istorijos apie „Lietuvos geležinkelių“ ir I.Machmudovo verslo meilę užuomazgos – viename keistame pranešime, kurį dar prieš dvejus metus suskubo neigti „Lietuvos geležinkeliai“. Tada „Transmašholding“ apsiskelbė, kad didžiausiai Lietuvos valstybinei įmonei sutarta parduoti 20 lokomotyvų.
Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi pačios „Transmašholding“ informacija, paskelbė, kad Rusijos įmonė „Lietuvos geležinkeliams“ už neskelbiamą kainą parduos dvi dešimtis manevrinių lokomotyvų. Regis, eilinė žinia, o ir apie glaudų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Transmašholding“ bendradarbiavimą seniai žinoma. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ greitai pasirūpino, kad ši žinia būtų oficialiai paneigta.
„Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad lokomotyvus perka ne iš „Transmašholding“, o iš savo dukterinės įmonės – Vilniaus lokomotyvų remonto depo. Na, o pastarasis lokomotyvų detales esą perka iš Rusijos įmonės.
Kokia sandorio vertė, „Lietuvos geležinkeliai“ tuo metu nutylėjo. Dabar aiškėja, kad didžiausiai valstybinei įmonei šie lokomotyvai kainavo dešimtis milijonų, o didžioji dalis šių pinigų iškeliavo iš Lietuvos.
Dešimtys milijonų – be jokio konkurso
Lietuvos rinkoje „Transmašholding“ veikia per mūsų šalyje registruotą bendrovę TMHB. Ji dalyvauja „Lietuvos geležinkelių“ viešuosiuose pirkimuose, žinoma, susijusiuose su traukiniais ir jų dalimis. Oficiali „Lietuvos geležinkelių“ su TMHB sudarytų sutarčių vertė – keliolika milijonų eurų. Paskutinė stambi sutartis su šia įmone sudaryta prieš daugiau nei devynerius metus. Ir tai statistika, kuri realios padėties visiškai neatspindi.
Oficialiuose Vilniaus lokomotyvų remonto depo finansiniuose dokumentuose 15min aptiko tikslius skaičius, parodančius, kiek „Lietuvos geležinkeliams“ kainavo „Transmašholding“ lokomotyvų TEM TMH pirkimas. Tų pačių lokomotyvų, kurių „Lietuvos geležinkeliai“ apsiskelbė tikrai neperkantys iš „Transmašholding“. Šie lokomotyvai tapo ilga ir sraunia pinigų upe, sukrovusia solidų pelną rusiško kapitalo įmonei.
Pradėkim nuo tų pačių dviejų dešimčių lokomotyvų, kurių pirkimą „Lietuvos geležinkeliai“ taip neigė. Iš tiesų – lokomotyvai pirkti iš „Lietuvos geležinkelių“ valdomo Vilniaus lokomotyvų remonto depo, per daug ir garsiai kritikuojamą vidaus sandorių sistemą. Ir nors teisiškai lokomotyvus pardavė VLRD, faktiškai „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė įmonė tapo savotišku instrumentu apeiti Viešųjų pirkimų įstatymą ir be jokios konkurencijos pinigais maitinti „Transmašholding“.
Tokiu būdu į „Transmašholding“ struktūrą nuplaukė keliasdešimt milijonų eurų.
Dengiasi komercine paslaptimi
Vilniaus lokomotyvų remonto depas – viena iš daugelio „Lietuvos geležinkelių“ dukterinių įmonių, maitinamų dideliais pinigais per vidaus sandorius. Šios ir kitų „Lietuvos geležinkelių“ įmonių finansiniai dokumentai atskleidžia, kad didelė dalis vidaus sandoriams skiriamų pinigų dukterinėse įmonėse neužsilieka – jie leidžiami be jokių konkursų samdant subrangovus ar medžiagų tiekėjus.
15min kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ su prašymu atskleisti pagrindinius dukterinių įmonių samdomus subrangovus – tokią informaciją bendrovė pateikti atsisakė. Esą „Lietuvos geležinkeliai“ tokia informacija nedisponuoja, o sandoriai su pasirinktais tiekėjais yra „konfidenciali informacija“.
„Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, įmonės, su kuriomis gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimus sudaromi vidaus sandoriai, turi teisę šių sandorių vykdymui pasitelkti subrangovus / subteikėjus / subtiekėjus. Subrangovas pasitelkiamas tuo atveju, kai įgyvendinant konkretų projektą reikia specifinių gebėjimų, technologinių sprendimų, kurių antrinė įmonė pati negali pasiūlyti. Tam tikrais atvejais prašomas Valdybos leidimas“, – papildomai aiškina „Lietuvos geležinkeliai“.
Sutartis po sutarties
Na, bent jau vieną darinį, kuris sėkmingai naudojasi vidaus sandorių sukurtomis šiltnamio sąlygomis, 15min nustatyti pavyko. „Transmašholding“ kontroliuojama TMHB, oficialiais duomenimis, yra laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų už keliolika milijonų eurų, ir tik viena 2007 m. sudaryta sutartis viršijo 10 mln. eurų sumą. Tada už maždaug 11,5 mln. eurų įsigyta lokomotyvų. Bet realūs skaičiai – kur kas įspūdingesni.
TMHB finansiniuose dokumentuose tiksliai įvardijamos dvi solidžios sutartys su Vilniaus lokomotyvų remonto depu. Sutarčių objektas – tie patys lokomotyvai TEM TMH. 2012 metais sudaryta 92,96 mln. litų (26,92 mln. eurų) sutartis dėl penkiolikos tokių lokomotyvų gamybos. Vienas lokomotyvas dukterinei „Lietuvos geležinkelių“ įmonei vidutiniškai atsiėjo beveik 1,8 mln. eurų. 2013 m. sudaryta dar viena, šįsyk – dešimties TEM TMH gamybos sutartis. Kaina – daugiau nei 62,38 mln. Lt. Arba 18 mln. eurų – ir vėl po 1,8 mln. eurų už lokomotyvą.
Vilniaus lokomotyvų remonto depo finansiniuose dokumentuose tokios apimties bendradarbiavimas su TMHB yra nutylimas. 2012 metų finansinėse ataskaitose įvardintas tik vienas epizodas, kai vienas TEM TMH lokomotyvas pagamintas Estijos įmonės užsakymu.
Kiek „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo už 15 lokomotyvų, pagamintų solidžią sumą atseikėjant TMHB, galima maždaug paskaičiuoti. Vilniaus lokomotyvų remonto depas nurodo iš TEM TMH bei TEM 35 modelio lokomotyvų pardavimo gavęs 103,35 mln. litų pajamų. Per tą laikotarpį ne „Lietuvos geležinkeliams“ parduota po vieną TEM TMH ir TEM 35, atskleidžiamos ir konkrečios šių sandorių sumos – atitinkamai 7,097 ir 1,074 mln. litų. Likusi suma – dar 15 lokomotyvų, kuriuos nupirko „Lietuvos geležinkeliai“. Taigi iš bendro kraičio atėmus dviejų kitoms šalims parduotų lokomotyvų kainas, lieka apie 95 mln. litų – pora milijonų daugiau, nei siekė sutarties su TMHB vertė.
Metų finansiniai rezultatai – daugiau nei 500 darbuotojų tuo metu turėjęs lokomotyvų remonto depas gavo apie 3,75 mln. litų grynojo pelno. TMHB darbuotojų skaičius tuo metu svyravo tarp 11 ir 14. Per metus rusiško kapitalo įmonė gavo daugiau nei 4 mln. litų grynojo pelno.
Na, o 2013 m. Vilniaus lokomotyvų remonto depas „Lietuvos geležinkeliams“ pardavė ne 10, o 14 TEM TMH lokomotyvų. Kaina – kiek daugiau nei 89 mln. litų. Remonto depas tais metais gavo 5,26 mln. litų grynojo pelno, TMHB – 6,05 mln.
TMHB finansiniuose dokumentuose atskleidžiama ir tai, kad būtent su šia įmone Vilniaus lokomotyvų remonto depas 2014 m. sudarė devyniolikos naujų TEM TMH gamybos sutartį. Suma šįsyk neatskleista, tačiau TMHB nurodo, kad Lietuvos rinkoje įvyko 75 proc. visų 2014 metų pardavimų, o metai buvo daugiau nei puikūs. 2014 m. TMHB apyvarta sudarė daugiau nei 154 mln. litų. Taigi Lietuvos rinka TMHB sugeneravo apie 115-116 mln. litų arba maždaug 33,5 mln. eurų. Rekordinius metus TMHB baigė su rekordiniu grynuoju pelnu – daugiau nei 7,37 mln. litų (apie 2,13 mln. eurų). TMHB maitinantis Vilniaus lokomotyvų remonto depas per tą patį laikotarpį gavo kiek daugiau nei 3 mln. litų grynojo pelno.
Milijonai laukia šeimininkų iš Nevio
Praėję metai TMHB nebuvo tokie sėkmingi. Pirmiausiai dėl to, kad Vilniaus lokomotyvų remonto depe pagaminti tik 5 TEM TMH lokomotyvai. Jiems reikalingoms medžiagoms remonto depas išleido 8,39 mln. eurų – 24,42 mln. eurų mažiau nei ankstesniais metais. TMHB pajamos pernai sudarė beveik 10,17 mln. eurų, 94 proc. šios sumos – iš Lietuvos rinkos.
Dar prieš keletą metų Lietuvos rinkai teko mažesnioji dalis TMHB pardavimų. Dabar – beveik viskas.
Baigus „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvų atnaujinimo programą, TMHB maitinanti pinigų upė gerokai nuseko. Tiesa, per 12 savo veiklos metų TMHB nuostolingai dirbo tik 2004 ir 2006 m.
Per tą laiką bendrovė sukaupė didelį pinigų kapšą – jos nepaskirstytasis pelnas šiuo metu sudaro beveik 7,35 mln. eurų. Tai rodo, kad dividendų mokėjimas TMHB nėra kasmetinė tradicija. Kiek pelno ji sukrovė, pavyzdžiui, dalis TEM TMH lokomotyvams į Lietuvą tiekusiems savo šeimininkams iš „Transmašholding“ – jau atskiras klausimas.
O Lietuvoje sukauptus milijonus dalinsis įdomi TMHB akcininkų struktūra. Nei „Transmašholding“, nei šios milžiniškos įmonės savininkų ten nėra. TMHB pagrindinis akcininkas – Karibų jūros Nevio saloje registruota ofšorinė kompanija „Express Logistics Ltd.“ Oficialioje su „Transmašholding“ susijusių asmenų struktūroje ši įmonė nefigūruoja. Nevio įmonių savininkus slepia paslapties skraistė, kurią praskleisti galėtų nebent Panama Papers lygio duomenų nutekėjimas.
Smulkesnį TMHB akcijų paketą valdo Lietuvos įmonė „Strefa“. Pagrindinis jos akcininkas – žinomas pramonininkas Borisas Babičius, nedideliu akcijų paketu disponuoja ir TMHB vadovas Sergejus Grečukas.
15min mėgino susisiekti su TMHB vadovu, tačiau įmonės administracija informavo, kad jis išvykęs į komandiruotę.
Kodėl būtent „Transmašholding“? Nes „Europoj taip nedaro“
15min apie „Transmašholding“ reikalus pasikalbėjo su „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka ir jo pavaduotoju Albertu Šimėnu. Abu jie nebuvo linkę sureikšminti į Rusiją tekančios pinigų upės.
A.Šimėnas pabrėžia, esą TEM TMH lokomotyvus galima vadinti lietuvišku gaminiu, nes, jo žodžiais, „pūzlę surenka“ Vilniaus lokomotyvų remonto depo darbininkai.
„Tai yra rimtas darbas. Tai yra mūsų produkcija. Esam pardavę estams, dabar domisi ukrainiečiai, kazachai domisi pardavimu. Tai mes... šiek tiek uždirba tas depas. Bet, deja, labai sunku įeiti į rusų rinką“, – atsiduso pašnekovas.
Pasak jo, ne visos Vilniuje montuojamos dalys yra iš „Transmašholding“. O kodėl konstrukcijos pagrindu imami būtent šio koncerno produktai, jis aiškina paprastai – esą geresnių tiesiog nėra. „Iš „Transmašholding“ imama tas, kas yra patikima ir rimta. Tai yra rėmai rusiški, tai yra patys geriausi. Europoj taip nedaro“, – „Transmašholding“ produkciją gyrė A.Šimėnas.
Paklaustas, ar didžioji dalis lokomotyvams išleidžiamų pinigų galiausiai atsiduria „Transmašholding“ kasoje, jis buvo lakoniškas: „Turbūt“.
Kodėl „Transmašholding“ jau keletą metų gauna didelius pinigus be konkurso? Na, S.Dailydka tokią Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiklą aiškina paprastai – viskas teisėta.
„Nustatyta tvarka perka. Pagal įstatymus, nustatyta tvarka perka. Ir už tai nuperka... ir kaip jis kitaip?“ – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Paklaustas, ar lokomotyvai iš remonto depo perkami per vidaus sandorius, S.Dailydka tai patvirtino net nusistebėdamas dėl klausimo.
„O kaip kitaip? Čia nėra jokio pažeidimo. Yra oficialus VPT leidimas ir valdybos leidimas. Taip, kaip įstatymai leidžia, taip ir sprendžiam. Niekas nedraudžia. Mes gaminam, ką tik norim“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Antrindamas A.Šimėnui, jis tikino, esą „Transmašholding“ tiekiamoms dalims analogų „Europoje nėra“, bet pripažino, kad šis koncernas ir toje pačioje Rusijoje tikrai nėra vienintelis įmanomas tiekėjas. Taigi kodėl „Transmašholding“?
„Tai Rusijoje galingiausia, turbūt rimčiausia struktūra. Na, tai yra ten ir kitų. Tai kažkokią vieną reikėjo pasirinkti“, – argumentavo S.Dailydka.
Pasak jo, vienas pagrindinių bendradarbiavimo su TMHB tikslų buvo lokomotyvų eksportas į Rusiją. Esą ten nukeliavo keli Vilniuje surinkti TEM TMH, vėliau parduoti ne kaip „Lietuvos geležinkelių“, o kaip „Transmašholding“ produkcija.
„O po to jau jie parduoda ten. Ne mūsų reikalas, kam“, – prisiminė S.Dailydka, pridurdamas, jog lokomotyvus turbūt galiausiai nusipirko Rusijos valstybinė geležinkelių kompanija.
Dabar eksportas į Rusiją esą neįmanomas – tiek dėl kritusio rublio kurso, tiek dėl politinės įtampos tarp Vilniaus ir Maskvos. „Tie visi dalykai kenkia. Blogai, aišku, kad kenkia. Bet ką darysi“, – atsiduso S.Dailydka.
Rusiški lokomotyvai – pigiau, bet surinkti „alkūnėmis“
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas sykiu tvirtina, esą Vilniuje surenkamus TEM TMH jo vadovaujama įmonė gauna „pigiau negu rinkoje“, ir visa tai – vidaus sandorių dėka. Tiesa, „pigiau negu rinkoje“ neapima tos pačios Rusijos ir ten gaminamų TEM TMH.
„Ką, jūs nematot? Akli? Pažiūrėkit, kiek kainuoja rinkoje bet koks analogiškas lokomotyvas vakarietiškas pagamintas (...), ir kiek kainuoja pas mus. Skirtumas milžiniškas.
Mums jisai [lokomotyvas] kainuoja ryškiai pigiau. Ryškiai pigiau. Bet, aišku, ryškiai brangiau negu rusiškas“, – teigė pašnekovas.
Čia pat jis pridūrė, esą Vilniuje ir Rusijoje surinktų TEM TMH negalima lyginti. Anot „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, „Transmašholding“ surenkamų lokomotyvų kokybė gerokai prastesnė, o rusai nesugeba jų net padoriai nudažyti.
„Tokį patį? Juokaujat! Tokį patį jie niekada... jie gi su alkūnėm dirba. Jie jeigu sugebėtų, jau seniai būtų padarę ir pas mus neužsakinėtų tų, kuriuos jie pardavė. (...) Tas ir yra, kad problema yra. Net nudažyti nebemoka. Tai ką ten šnekėti. Pažiūrėkit, kaip jie dažo, o kaip mes nudažom. Kaip pavyzdys“, – nusijuokė S.Dailydka.
„Ten yra didelės gamyklos, archaiškai pripratę dirbti kūju ir plaktuku, suprantat. Arba su alkūnėm. Tai už tai taip ir yra. Mes kažkada irgi panašiai dirbdavom, senais laikais“, – pridūrė jis.
15min susisiekė ir su Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovu Valentu Stadalnyku, tačiau jis atsisakė komentuoti savo vadovaujamos įmonės santykius su TMHB ar „Transmašholding“.
Vilniaus lokomotyvų remonto depo veikla S.Dailydką tenkina – esą pelningumas nėra milžiniškas, bet kartu įmonė nuveikia daug kitų darbų ir gerokai apsitvarkė savo aplinką.
Ryšius sutvirtino ir bendras verslas
Beje, pastaraisiais metais Vilniaus lokomotyvų remonto depo saitai su „Transmašholding“ tik stiprėja. 2014 m. įsteigta bendra įmonė „Lokomotyvai ir transporto komponentai“, kurioje „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė bendrovė tenkinasi kukliu 25 proc. akcijų paketu.
Anot S.Dailydkos, pagrindine vizija steigiant šią įmonę buvo Lietuvoje surenkamų lokomotyvų eksportas į Rusiją. Tačiau čia esą koją pakišo politika.
„Kaip jūs žinot, dabar Rusijoje įvyko tas, kas įvyko. Dabar jie ir politiškai turbūt nenori pirkti. Ir negali tuo pačiu, nes ir finansiškai pabrango – krito jų valiuta. Išeina, kad mūsų lokomotyvas auksinis. Vakarietiška technika jiems per daug brangi tampa“, – aiškino S.Dailydka.
„Lokomotyvai ir transporto komponentai“ didele apyvarta pasigirti kol kas negali.
Vidaus sandoriai: pinigai leidžiami be jokios kontrolės
Lokomotyvų pirkimo sandoriai – tik vienas iš daugelio atvejų, kai „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo vadinamuosius vidaus sandorius, prekes ar paslaugas formaliai perka iš savo dukterinių įmonių, o didelė dalis pinigų sumokama visiškai kitiems subjektams.
Tokiems sandoriams reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimas, tačiau VPT direktorė Diana Vilytė 15min teigė, kad tai dažniausiai tėra formalumas – mat įstatymas vidaus sandorių beveik neriboja.
„Kiekvienu atveju turbūt „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į mus [dėl sutikimo atlikti vidaus sandorį] ir turbūt gavo tą sutikimą. Neduoti to sutikimo mes neturime jokios teisės – ne tik teisės, bet net ir galimybės“, – kalbėjo D.Vilytė.
Pasak jos, vidaus sandorių didžiausia bėda – tai, kad pinigai leidžiami iš esmės nekontroliuojamai, o darbams ar paslaugoms samdomos valstybinės ar savivaldybių įmonės dažnai persamdo privačius subjektus. Be jokios konkurencijos, o dažnai – ir gerokai permokant.
„Tie struktūriniai padaliniai paprastai nei paslaugas teikia, nei darbus atlieka. Jie perka paslaugas rinkoje, kartais net per kelis etapus, iš kelių subjektų. Tada prekės, paslaugos ar darbai pabrangsta labai dažnai“, – tęsė D.Vilytė.
Paprašyta įvertinti lokomotyvų pirkimą, pinigų upę be konkurso nukreipiant į „Transmašholding“, VPT direktorė teigė nemananti, kad konkurencijos eliminavimas gali būti su teigiamu rezultatu.
„Konkurencijos nebuvimas niekados nėra normalu“, – konstatavo D.Vilytė, pridurdama, kad tokie reiškiniai gali priversti tiek prie permokėjimo už prekes ar paslaugas, tiek prie lėšų švaistymo.
Pasak jos, VPT bandymas naujoje įstatymo redakcijoje vidaus sandorius mesti per bortą buvo bene vienintelė priežastis, dėl kurios Seimas šio įstatymo taip ir nepriėmė. Ūkio ministerijai grąžintas įstatymo projektas į Seimą parkeliavo daug švelnesnis vidaus sandorių atžvilgiu.
VPT vadovės nuomone, jei vidaus sandoriai nebūtų naudojami nesąžiningai, jie būtų „geras instrumentas“. „Deja, kaip mes matome, taip nesielgiama“, – sakė D.Vilytė.
Pernai per vidaus sandorius sudarytų sutarčių vertė „Lietuvos geležinkeliuose“ siekė apie 88 mln. eurų. D.Vilytės teigimu, šiemet šis skaičius gali būti dar didesnis.
