Bendradarbiaujant su Čekijos tiriamosios žurnalistikos centru Investigace.cz, 15min aiškinasi, už ką Čekijos kompanijos milijonai plaukė į mįslingą Jungtinės Karalystės įmonę, glaudžiai susijusią su FNTT tinkluose atsidūrusiu verslininku Juozu Širvinsku. „Škoda Vagonka“ valdantis Čekijos holdingas atsiskaitymus su FNTT narstoma struktūra patvirtina ir tikina, esą milijoninės sumos plaukė „už techninę ir organizacinę pagalbą“ santykiuose su „Lietuvos geležinkeliais“.
Naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė žada atidžiai įvertinti tiek šį, tiek anksčiau 15min atskleistus įmonės sandorius.
Arba čekiški traukiniai, arba... čekiški traukiniai
Neabejotinai didžiausias holdingo „Škoda Transportation“ padalinio „Škoda Vagonka“ pinigų šaltinis Lietuvoje – „Lietuvos geležinkelių“ keleivinių traukinių užsakymai. Būtent čekiški riedmenys tapo centrine „Lietuvos geležinkelių“ keleivinių traukinių parko atnaujinimo detale.
Tiesa, nesuklyskite – „Škoda Vagonka“ ir automobilių gamintoja „Škoda“ nėra vienas ir tas pats. Automobilių gamintoją kontroliuoja Vokietijos koncernas „Volkswagen“, o traukinių ir troleibusų gamyba liko Čekijos verslininkų rankose.
„Lietuvos geležinkelių“ 15min pateiktais duomenimis, šiuo metu didžiausia valstybės valdoma bendrovė eksploatuoja 11 čekiškų dviaukščių EJ575 modelio traukinių. Dar du į Lietuvą turėtų atvykti šiais metais. Bendra trylikos traukinių įsigijimo vertė – 111 mln. eurų.
Keleivinių traukinių parką „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujino keliais etapais. Taip įsigyta 10 trijų vagonų traukinių ir dar trys dvivagoniai. Už trijų vagonų traukinius „Lietuvos geležinkeliai“ mokėjo maždaug po 9 mln. eurų, už dvivagonius – apie 7 mln. eurų.
Ir nemažoje dalyje šios procedūros „Škoda Vagonka“ išvengė konkurencijos. Štai 2014 m. sudaryta trijų trivagonių EJ575 pirkimo sutartis, o pirkimas vyko atliekant neskelbiamų derybų procedūrą, kai pasiūlymą teikti pakviestas vienintelis rinkos dalyvis – „Škoda Vagonka“. „Lietuvos geležinkeliai“ tokį sprendimą motyvuoja siekiu išlaikyti traukinių parko vientisumą ir išvengti papildomų išlaidų.
„Pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu siekiant užtikrinti naujai perkamų traukinių suderinamumą su anksčiau įsigytais traukiniais, taip pat išvengti papildomų išlaidų dėl techninės dokumentacijos, specifinės įrangos ir atsarginių dalių įsigijimo bei traukinių bandymo ir personalo mokymo paslaugų pirkimo, vadovaujantis VPĮ 73 straipsnio 2 punkto 1 dalyje nurodyta viena iš sąlygų, kada neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos prekės – „jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų“, – teigiama 15min perduotame „Lietuvos geležinkelių“ komentare.
Bet papildomų išlaidų būta. Tik jau iš „Škoda Vagonka“ pusės.
Milijoninė suma – už „organizacinę pagalbą“
Bendradarbiaujant su Investigace.cz, 15min pavyko nustatyti, jog „Škoda Vagonka“ maždaug 1,8 mln. eurų suma papildė su FNTT akiratyje atsidūrusiu J.Širvinsku susijusios Jungtinės Karalystės įmonės „Railway Baltica“ kasą. Be to, kelissyk kuklesnę sumą Čekijos traukinių gamintojai sumokėjo asmeniškai J.Širvinskui.
„Škoda“ patvirtina šiuos mokėjimus, tačiau atsisako detalizuoti, už ką buvo mokama „Railway Baltica“ ir J.Širvinskui.
„Galime pasakyti, kad rinkose, kur mūsų kompanija turi dukterinę įmonę ar atstovybę, visada bendradarbiaujame su vietiniais atstovais. Šiuo atveju, pastaraisiais metais Lietuvoje mūsų įmonei „Škoda Vagonka“ atstovavo „Railway Baltica“, o pastaruoju metu mums tiesiogiai atstovauja Juozas Širvinskas.
Atstovas mums teikia organizacinę ir techninę pagalbą, (...) užsiima rinkodara ir verslo veikla. Visi atlikti mokėjimai mūsų atstovams paremti sutartimis, sudarytomis dėl mūsų riedmenų tiekimo“, – Investigace.cz teigė „Škoda Vagonka“ valdančio holdingo „Škoda Transportation“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Lubomíra Černá.
Paprašyta patikslinti, už kokias paslaugas „Škoda Vagonka“ į „Railway Baltica“ sąskaitą pervedė 1,8 mln. eurų, ji į detales nesileido.
„Kaip jau rašėme, bendrovė „Railway Baltica“ ir ponas Širvinskas teikė paslaugas pagal sutartis, susijusias su būtinos organizacinės ir techninės paramos teikimu, susijusiu su mūsų geležinkelio riedmenų pristatymu“, – teigia L. Černá.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo nieko nežinantys apie „Škoda Vagonka“ bendradarbiavimą su J.Širvinsku ar „Railway Baltica“. „Sutartyse [dėl traukinių pirkimo] neminimos jokios įmonės išskyrus AB „Lietuvos geležinkeliai“ (Pirkėjas) ir Škoda Vagonka a.s. (Tiekėjas)“, – įvardija „Lietuvos geležinkeliai“.
Bankomatuose plaukė čekiškų pinigų upė?
Kaip jau skelbėme, FNTT neįvardija, kokiems asmenims dėl sandorių su „Lietuvos geležinkeliais“ pareikšti įtarimai. Tačiau pareigūnai gana plačiai pasakojo, kokias operacijas šie asmenys atliko.
FNTT neslepia, kad tyrimo užuomazgos slypi Latvijoje, kur buvo užfiksuotas didelio kiekio grynųjų pinigų nuėmimas iš latviškų sąskaitų, priklausančių užsienyje registruotai bendrovei. 15min žiniomis, grynųjų kilmė – „Railway Baltica“ sąskaita Latvijoje. Oficialiuose Jungtinės Karalystės registro dokumentuose matyti, kad ši bendrovė turėjo sąskaitą banke „Rietumu Banka“.
Kokios sumos buvo išgrynintos ir kur jos keliavo, FNTT neatskleidžia. Tačiau FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius viešai pareiškė neatmetantis galimybės, jog dalis šių pinigų galėjo nusėsti atsakingų „Lietuvos geležinkelių“ asmenų kišenėse.
PAPILDYTA 2019.09.17
Tyrimas nutrauktas, nes atlyginta valstybei padaryta žala
2018.11.30 UAB „Litmotas“ direktorius Audrius Slušnys į savo paklausimą gavo Generalinės prokuratūros atsakymą, kad UAB „Litmotas“ ir jo akcininko Juozo Širvinsko bei vadovo Audriaus Slušnio atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai šiuo metu nėra atliekami.
J.Širvinskui pareikšti įtarimai dokumentų klastojimu ir pinigų plovimu buvo panaikinti, o tyrimas buvo nutrauktas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 15min pranešė, kad ikiteisminis tyrimas 2018 m. spalio mėn. Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimu buvo nutrauktas. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 6 d., t. y. pagal laidavimą. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas, kai įtariamasis J.Širvinskas prisipažino padaręs nusikaltimą, Baudžiamajame kodekse inkriminuojamą kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, ir atlygino valstybei padarytą žalą. Atlyginta žala siekia apie 170 tūkst. Eur. Minėtas sprendimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo.
Milijoniniai kišenpinigiai – už atsargines dalis? Ko gero, ne
Kad J.Širvinskas bendradarbiauja su „Škoda Vagonka“ – neabejotinas faktas. Verslininko valdoma bendrovė „Litmotas“, taip pat atsidūrusi FNTT akiratyje, yra pagrindinė čekiškų traukinių EJ575 dalių tiekėja „Lietuvos geležinkeliams“. Tačiau skaičiai ne tokie, kad atsarginių dalių tiekimo ir remonto sutartimis būtų galima paaiškinti milijoninius komisinius, kuriuos „Škoda Vagonka“ atseikėjo „Railway Baltica“.
„Lietuvos geležinkelių“ 15min pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. iki praėjusių metų pabaigos su „Litmotu“ sudarytos net 29 sutartys traukinių EJ575 remonto paslaugoms ir atsarginių dalių tiekimui, kai kur dirbant kartu su „Škoda Vagonka“ ar kitu „Škoda Transporation“ padaliniu „Pars Nova“. Bendra maksimali šių sutarčių vertė – 15,81 mln. eurų.
Tačiau realybė toli gražu neatitinka maksimalių skaičių. Kadangi daugelis EJ575 remonto sutarčių vykdomos pagal realų poreikį, „Lietuvos geležinkeliai“ išleido mažiau nei pusę numatytos sutarčių vertės – kiek daugiau nei 6,9 mln. eurų. Į sumą, dėl kurios verta mokėti 1,8 mln. eurų kišenpinigių, tikrai nepanašu.
Mato poreikį teisėsaugos įsikišimui
„Škoda Vagonka“ pinigai, plaukę į J.Širvinskui artimas struktūras, kelia abejonių Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorei Dianai Vilytei. Ji neslepia abejojanti Čekijos koncerno versija, esą solidi pinigų suma sumokėta už atstovavimą koncerno interesams Lietuvoje.
„O ar jus įtikino toks argumentas? Manęs tai neįtikino“, – 15min teigė D.Vilytė.
Pasak jos, kol „Škoda Transportation“ nepateiks aiškių atsakymų, už kokias paslaugas atseikėjo milijoninį honorarą „Railway Baltica“, tai kels labai rimtų abejonių.
„Kai prekių tiekėjas arba gamintojas perveda tokias sumas neaiškioms kompanijoms, čia viskas labai primityvu. Turbūt tikintis, kad yra kažkokie užnugariai, kurie apsaugos. (...) „Škoda“ turėtų išskaidrinti, už kokias paslaugas mokėta. Tokie dalykai [t.y. oficiali čekų versija] skamba keistokai“, – tęsė ji.
Informaciją apie „Škoda Vagonka“ atsiskaitymus su „Railway Baltica“ VPT vadovė įvertino trimis žodžiais: „Medžiaga ikiteisminiam tyrimui“.
Struktūra su rusiškos pinigų plovyklos pėdsaku
Kas yra didelius pinigus iš „Škoda Vagonka“ gavusios Didžiosios Britanijos įmonės „Railway Baltica“ savininkai, nežinoma. Oficialiai šią įmonę 2007 m. įsteigė dvi Belize registruotos kompanijos, kurių savininkų duomenys viešai neprieinami. Tačiau į Belizą vedantys pėdsakai „Railway Baltica“ sieja su labai prasto kvapo istorija Rusijoje.
Viena iš dviejų „Railway Baltica“ steigėjų – Belizo įmonė „Trade Invest System Ltd“ – figūruoja vienoje garsiausių pinigų plovimo aferų šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Ši įmonė – dalis struktūros, pasitelktos išplauti iš Rusijos biudžeto apgaule ištrauktus daugiau nei 200 mln. dolerių. Tai garsioji afera, kurią atskleidęs rusų teisininkas Sergejus Magnickis pats buvo apkaltintas nusikaltimais ir pasodintas į kalėjimą, kur mirė smurtine mirtimi.
„Trade Invest System Ltd“ pėdsakus vadinamųjų „Magnickio pinigų“ plovykloje aptiko 15min partneriai, tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP). Kas faktiniai šios Belizo įmonės savininkai, OCCRP nustatyti nepavyko.
Neatmestina, kad ši Belizo įmonė – tai profesionalių pinigų plovėjų fiktyvioms operacijoms naudojama struktūra. Prieš penkerius metus OCCRP nustatė, kad „Trade Invest System Ltd“ dalyvavo mažiausiai 250 Jungtinės Karalystės įmonių valdyme, maždaug pusė šių įmonių tuo metu jau nebevykdė veiklos. Panaši istorija nutiko ir su „Trade Invest System Ltd“ kontroliuojama „Railway Baltica“ – kaip jau skelbėme, bendrovės likvidavimo procedūra Jungtinėje Karalystėje pradėta savaitė prieš FNTT kratą „Lietuvos geležinkeliuose“.
M.Bartuška žada griežtą įvertinimą
J.Širvinskas su žiniasklaida bendrauti nelinkęs. Jo bendrovės „Litmotas“ administracija 15min informavo, kad verslininkas atsisako teikti bet kokius komentarus „kol vyksta viskas“, veikiausiai turėdama omeny FNTT tyrimą dėl J.Širvinsko sąsajų su „Lietuvos geležinkeliais“.
„Škoda“ – ne vienintelė užsienio įmonė, uždirbusi nemenkus pinigus su J.Širvinsko pagalba. Kaip jau skelbėme, tarpininkaujant „Litmotui“ „Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo du sunkiasvorius kranus KRC 1600, pagamintus Vokietijos įmonės „Kirow“. Už kiekvieną iš kranų „Lietuvos geležinkeliai sumokėjo po 6,75 mln. eurų (su PVM). „Litmoto“ finansiniuose dokumentuose vienas KRC 1600 įvertintas gerokai kuklesne 4,34 mln. eurų suma.
Naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė ketina atidžiai peržiūrėti tiek šį sandorį, tiek traukinių pirkimą iš „Škoda Vagonka“.
„Generalinis direktorius Mantas Bartuška nurodė Vidaus audito skyriui detaliai išnagrinėti sutartis dėl „Škoda Vagonka“ traukinių bei „Kirow“ kranų pirkimo. Gavus audito išvadas bus priimti sprendimai dėl tolesnių veiksmų užtikrinant „Lietuvos geležinkelių“ interesus. „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė skiria ypatingą dėmesį sandorių skaidrumui. Minėtos sutartys kelia daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti“, – 15min teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas Mantas Dubauskas.
Tyrimas po tyrimo
FNTT ne vienintelė narsto „Lietuvos geležinkelių“ pinigų srautus. Praėjusių metų pabaigoje ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT aiškinasi, ar korupcijos apraiškų būta „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriuose, kai prekėms ar darbams samdytos dukterinės įmonės, o jos be jokių konkursų persamdydavo pačių parinktus subrangovus.
Prasidėjus triukšmui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skaidrumo stokos, iš pareigų pasitraukė 10 metų prie bendrovės vairo stovėjęs Stasys Dailydka. Netrukus pasitraukė dviejų dukterinių įmonių vadovai, o pakeista „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė reformuojama atsisveikinant su iškart dviem S.Dailydkos pavaduotojais.
Vien 2011–2015 m. „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų. Kokia dalis šių pinigų nusėdo vis dar slepiamų subrangovų kišenėse, nežinoma.
