Lietuvos oro uostų direktorius Gediminas Almantas 15min patvirtino, kad susidomėjimas rinkoje itin didelis ir Lietuva turėtų kuo geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Šiuo metu jau baigiamas ruošti oro uostų investicinis projektas.
„Vinci“ grupės, kuri pasaulyje valdo 33 oro uostus ir neseniai laimėjo koncesijos konkursą valdyti du naujus oro uostus Japonijoje, vadovas Nicolas Notebaertas 15min teigė, kad bendrovę domina Lietuva ir plėtra šiame regione.
185 tūkst. darbuotojų
„Vinci“ grupė yra globalus žaidėjas. Grupės bendrovėse daugiau nei 100-e valstybių dirba 185 tūkst. žmonių.
„Mūsų grupė nuolatos ieško galimybių visame pasaulyje ir mes labai rimtai vertiname galimybę dalyvauti Lietuvos oro uostų koncesijos konkurse. Mes pozityviai vertiname tai, kad siūloma iš karto trijų oro uostų koncesijos sutartis. Tai leis panaudoti mūsų patirtį ir sukurti bendrą plėtros strategiją, didinti maršrutų skaičių, šalies pasiekiamumą bei gerinti oro uostų infrastruktūrą.
Valdome 11 oro uostų Prancūzijoje ir 10 oro uostų Portugalijoje. Taip pat dirbame Čilėje, Dominikoje, Kambodžoje, nuo balandžio pradės veikti ir du nauji mūsų valdomi oro uostai Japonijoje“, – pasakojo N.Notebaertas.
„Vinci“ grupė yra globalus žaidėjas. Grupės bendrovėse daugiau nei 100-e valstybių dirba 185 tūkst. žmonių. „Mūsų veiklos sritis nėra tik oro uostų koncesija – tai ir statybų, kelių, inžinerijos, energetikos sritys. Mes jau dabar dirbame Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rusijoje, todėl Lietuva ir šis regionas mums tikrai įdomus“, – minėjo pašnekovas.
Lietuvą mato kaip ilgalaikę partnerę
Pasak grupės vadovo, Lietuvos oro uostai rodo gerus rezultatus, tačiau augimas nėra amžinas. Tam reikia ir geresnės infrastruktūros, ir investicijų:
„Kol neprasidėjęs konkursas mes dar neturime visų mus svarbių duomenų, bet mes žinome, kad Lietuvos oro uostai auga, o keleivių srautas pernai didėjo 11 proc. Tokių oro uostų integravimas į jau esančią „Vinci“ grupės sistemą leistų užtikrinti spartų augimą ir ateityje. Tam reikės investicijų ir patirties.
Norime ateiti ne tik kaip operatorius, bet ir kaip investuotojas bei ilgalaikis partneris. Valstybės, kuriose mes dirbame, labai aiškiai jaučia tokio bendradarbiavimo pranašumus. Šiuo metu mes patenkame į geriausių pasaulio oro uostų operatorių penketuką.
Mes siekiame oro uostus padaryti kiek galima patogesnius tiek verslui, tiek keleiviams. Praėjusiais metais mūsų keleivių srautai didėjo 11,4 proc., mes atidarėme 80 naujų maršrutų ir bendradarbiaujame su 140 oro vežėjų. Lietuva tai neabejotinai pajustų.“
Domisi rinkos lyderiai
G.Almanto teigimu, toks operatorių susidomėjimas leidžia teigti, kad koncesijos konkurse gali būti rimta konkurencija ir Lietuva gali tikėtis itin palankių sąlygų. Tiesa, koncesijos konkursui dar turi pritarti Seimas.
„Lietuvos oro uostai ir mūsų rengiamas koncesijos projektas kelia išties nemenką tarptautinį susidomėjimą. Smagu, kad esame įdomūs ir didiesiems rinkos žaidėjams. Jau šiuo metu buvome keletą kartų susitikę su „Fraport“, valdančiu Frankfurto ir dar 24 oro uostus pasaulyje. Neseniai Lietuvoje lankėsi MAG (Mančesterio) oro uostų grupės atstovai, jie valdo keturis oro uostus Didžiojoje Britanijoje ir veikia dviejuose oro uostuose JAV.
Pastaruoju metu Vilniuje lankėsi vienos didelės Prancūzijos ir Turkijos oro uostų operatorių grupės vienas vadovų. Šiuo metu lankosi „Vinci“ grupės komanda – jie valdo 33 oro uostus pasaulyje. Susidomėjimą išreiškė ir „Avialliance“, „Egis group“, taip pat „Ferrovial“ grupė, valdanti Londono Heathrow oro uostą“, – sakė jis.
Pasak G.Almanto, šiuo metu vyksta tik pirminis susipažinimas, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos oro uostai domina tarptautinius investuotojus ir mūsų tinklas vilioja ne vieną rinkos žaidėją. Lietuva yra patraukli investicijoms dėl stabilios politinės padėties, investuotojai vertina tai, kad esame ES, NATO ir euro zonos nariai.
Tikslas – pasiekiamumo gerinimas
Mums labai svarbu pasidaryti būtinus namų darbus – paruošti įstatyminę aplinką koncesijos konkursui, – sakė G.Almantas.
„Investuotojai kol kas tik domisi, kokie yra valstybės prioritetai ir lūkesčiai. Kaip tik juos šiuo metu intensyviai dėliojame. Konkrečios sąlygos bus numatytos koncesijos konkurso dokumentacijoje ir vėliau dėl jų bus deramasi pavieniui su susidomėjusiais investuotojais.
Pagrindinės Lietuvos oro uostų koncesijos projekto užduotys yra susijusios su visos šalies pasiekiamumo gerinimu, skrydžių, keleivių ir krovinių srautų augimu, investicijomis į trijų Lietuvos oro uostų infrastruktūrą ir augančia valstybės kapitalo grąža“, – minėjo Lietuvos oro uostų vadovas.
Anot jo, šiuo metu pokalbiams durys atviros visiems: „Šiuo metu kalbamės su visais susidomėjusiais ir kviečiamės juos į svečius. Svarbu pažymėti, kad reikiamos patirties efektyviai valdyti Lietuvos oro uostus turi ribotas skaičius tarptautinių oro uostų operatorių.
Pastaruosius pusantrų metų labai aktyviai konsultuojamės su pasauline oro uostų operatorių rinka. Mums labai svarbu pasidaryti būtinus namų darbus – paruošti įstatyminę aplinką koncesijos konkursui. Įstatymų paketas jau yra pateiktas Seimui ir jo svarstymo laukiama pavasario sesijoje. Vykdoma valstybės konsultantų, kurie paruoš koncesijos konkurso sąlygas ir konsultuos valstybę per derybas, atranka. Taip pat baigiamas ruošti oro uostų investicinis projektas.
Privataus kapitalo pritraukimas į valstybių nacionalinius oro uostus yra sena tendencija, smarkiai stiprėjanti nuo 2010 metų. Daugelis pagrindinių šalių oro uostų jau seniai valdomi koncesijos būdu, todėl ribotas 2016 metais paskelbtų koncesijos sandorių skaičius mums atveria galimybes pritraukti dideles kompanijas dalyvauti konkurse.“
