Alytaus nuotekų valykloje per porą metų, kiek veikia dumblo apdorojimo įrenginiai, sukaupta apie 3 tūkst. išdžiovinto, supūdyto ir į granules supresuoto dumblo. Per parą jo pagaminama nuo dviejų iki keturių tonų.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad apdorotas dumblas tinka tręšti laukams, jame sunkiųjų metalų kiekis keturis kartus mažesnis už leistiną normą.
„Mūsų dumble yra azoto, fosforo ir organinių medžiagų, kurios yra reikalingos augalams augti. Galima tręšti grūdines kultūras, vaismedžius, energetinį ūkį, tačiau negalima daržovių ir vaisių“, – aiškina UAB „Dzūkijos vandenys“ Vandentiekio ir nuotakyno departamento direktorius Leonas Mackevičius.
Išdžiovintas dumblas Alytaus regiono ūkininkams atiduodamas nemokamai. Pasak specialistų, jis nerūgština dirvos, tačiau dumblo naudojimas griežtai kontroliuojamas.
„Tręšimo planai reikalingi tam, kad įsitikintume, jog tręšiame dirvas, kurioms reikalingos trąšos. Aplinkosaugininkai pirmiausia derina tręšimo planus, po to prižiūri, kaip tręšiama. Kadangi dumblą reikia įterpti į žemę, jo negalima barstyti, tai žemė turi būti aparta arba apakėta, ir temperatūra negali viršyti 20 laipsnių“, – tręšimo dumblu subtilybes aiškina L.Mackevičius.
Pasak Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus, ūkininkai dumblu domisi, nes krenta grūdų kainos, tad jiems reikia galvoti, kaip išgyventi.
„Šiuo metu esu suderinęs tręšimo planus šešiems ūkiams, tai yra apie 250 hektarų, jiems bus paimta apie 500 tonų dumblo“, – skaičiuoja S.Supranavičius.
Lietuvoje veikia 12 modernių nuotekų pūdymo-džiovinimo įrenginių ir 9 kompostavimo aikštelės. Pavyzdžiui, dalis Utenos ūkininkų laukus tręšia skystu išvalytu dumblu, Ukmergėje dumblas naudojamas komposto gamybai, juo taip pat tręšiami laukai. Tačiau, kaip racionaliau naudoti išvalytų nuotekų dumblą, vieno atsakymo nėra.
