Kęstutis Juščius, ūkininkas, bendrovės „Baltic Champs Group“, tapusios pagrindiniu „Agrowill“ akcininku, savininkas, ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu pasakojo, kad 12 hektarų ūkį nusipirko būdamas 19 metų. Tačiau, pasak jo, jeigu tuo metu, kai jis pradėjo verslą žemės ūkyje, būtų galioję tokie saugikliai žemei įsigyti, kokie dabar ruošiami Seime, ūkininkauti jis nė nebūtų pradėjęs.
Suskubta daryti saugiklius dėl to, kad buvo surinkti parašai referendumui, – sakė K.Juščius.
Pasak jo, saugiklių kūrimas yra tik akių dūmimas – visą laiką užsieniečiai galėjo įsigyti žemės Lietuvoje per juridinius asmenis. Tą jie ir darė. Tačiau politikai nenori pripažinti žmonėms to, kad leido užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, todėl dabar kuria įvairius saugiklius.
„Suskubta įvesti saugiklius dėl to, kad buvo surinkti parašai referendumui. Partijos sutinka su bet kokiu įstatymu, kad tik žmonės neateitų į referendumą. Reikėjo užgesinti žmonių norą dalyvauti referendume“, – sakė K.Juščius.
Pasak jo, svarstomi saugikliai žemės įsigijimui yra tiesiog absurdiški.
„Dabar rengiamas reikalavimas žengia tiek toli, kad kerta sveiko proto veikimo ribą ir dingsta kažkur už horizonto. Jei valdžia nori sakralizuoti žemės rinką ir paversti Lietuvą smulkių natūrinių ūkių rojumi, tegul aiškiai deklaruoja tokius ketinimus“, – sakė ūkininkas.
Griežti reikalavimai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Lawin“ advokatas Simas Gudynas kalbėjo, kokie saugikliai šiuo metu yra svarstomi Seime.
Iki šiol neribotai Lietuvos juridiniai ar fiziniai asmenys galėjo pirkti iki 500 hektarų žemės. Jeigu bus priimti Seime šiuo metu svarstomi saugikliai, be apribojimų galima bus įsigyti tik iki 10 hektarų žemės, tuo metu perkantieji daugiau turės įrodyti, kad yra profesionalūs ūkininkai.
Sukurs tokių normų ir taisyklių, kurios prieštaraus Konstitucijoje ir Europos Sąjungos teisėje numatytiems reikalavimams, – sakė teisininkas.
Tai reiškia, kad asmuo, norintis įsigyti žemės, turės įrodyti, kad trejus metus jau vykdo žemės ūkio veiklą, moka lietuvių kalbą, daugiau nei pusę pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos, vykdo buhalterinę apskaitą, gyvena netoli savo žemės. Be to, numatoma, kad žemės pirkėjas turės įsipareigoti penkerius metus žemės neparduoti ir neperleisti.
Iki šiol užsieniečiai draudimą pirkti žemę apeidavo pirkdami žemę valdančias įmones. Tačiau Seime planuojama tam užkirsti kelią. Jeigu įmonė, turinti daugiau nei 10 hektarų žemės, bus parduodama, sandoris bus prilyginamas žemės pardavimui, todėl galios tie patys reikalavimai, kaip ir parduodant žemę.
„Sukurs tokių normų ir taisyklių, kurios prieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisėje numatytiems reikalavimams“, – sakė teisininkas.
