 |
| Gretos Tučkutės nuotr./Gretos Tučkutės autoportretas |
Tiesa, lietuvaitė nuo mažumės gyvena Danijoje, todėl interviu Žmonės.lt davė anglų kalba. Greta tikino, jog lietuviškai kalbėti bei rašyti gali, tačiau su metais gimtoji kalba vis labiau užsimiršta.
Papasakok, kaip atsidūrei Danijoje. Kodėl gyveni būtent šioje šalyje?
Šiuo metu aš gyvenu Danijoje, Alborge, nors gimiau Kaune. Kai buvau dvejų metukų, mano tėveliai gavo darbą Danijoje ir taip gavosi, jog likome čia gyventi. Taigi, mano vardas lietuviškas, o pažiūros labai pasaulietiškos.
Ką šiuo metu veiki? Mokaisi? Studijuoji?
Man liko paskutinieji metai mokykloje, o laisvalaikiu aš visuomet fotografuoju. Tačiau kai baigsiu mokslus, ketinu kraustytis į Kopenhagą.
Ar dažnai apsilankai Lietuvoje? Kokius prisiminimus tau kelia šalis, kurioje gimei?
Lietuvoje aš lankausi bent kartą metuose. Juk visa mano giminė gyvena Lietuvoje ir tai tikrai yra mano gimtoji šalis. Kai buvau maža, visas vasaras leisdavau sode, taigi man Lietuva kelia vasaros ir vaikystės prisiminimus. Pamenu mėlynes su pienu, mėtų arbatą iš sodo, plaukiojimą ežere, miškus, ir, žinoma, savo šeimą. Aš tikrai pasiilgstu Lietuvos.
Pakalbėkime apie didžiausią tavo aistrą – fotografiją. Nuo kada susidomėjai ja?
Pamenu, būdama vienuolikos gavau pirmąjį fotoaparatą. Jis buvo paprastas, be jokių sudėtingų funkcijų. Taigi pradėjau fotografuoti gėles, saulėlydžius ir fotografavimas tapo mano aistra. Po kelerių metų tėtis padovanojo kiek rimtesnį fotoaparatą, su kuriuo galima buvo eksperimentuoti, tad pradėjau fotografuoti draugus bei gamtą. Trylikos metų pirmą kartą dirbau fotosesijoje su modeliais ir visažistais. Kažkokiu būdu fotografavimas man nenusibodo, nors nemanau, kad esu labai kūrybiška. Juk aš nemoku dainuoti, piešti, groti instrumentu ar siūti. Tačiau fotografija mane užkabino.
Esi savamokslė fotografė? O gal teko lankyti fotografijos kursus?
Niekada nesu studijavusi fotografijos ar lankiusi kursus. Aš tiesiog eksperimentavau, o tėtis mane išmokė paprasčiausių pagrindų. Manau, jog esu savamokslė – darau ir mokausi. Taigi džiaugiuosi, kad mano fotografavimo stiliaus neįtakojo kažkokie mokytojai ir turėjau galimybę viską pajausti pati.
 |
| Gretos Tučkutės nuotr./Gretos Tučkutės nuotrauka, publikuota „National Geographic“ portale |
Ką įvardintum kaip didžiausią savo pasiekimą fotografijoje?
Viena mano nuotraukų iš kelionės po Tanzaniją laimėjo didžiuliame tarptautiniame konkurse „Environmental Photographer of the Year 2011“. Prisipažinsiu – buvau labai maloniai nustebinta. Tai buvo pirmasis mano konkursas, netgi teko su tėčiu keliauti į Londoną. Nepakartojamas jausmas pamatyti savo darytą nuotrauką eksponuojamą didžiulėje galerijoje tarp kitų įspūdingų darbų. Kaip kitą savo svarbų pasiekimą įvardinčiau tai, jog daug jaunų fotografų man rašo, kad mano nuotraukos juos įkvepia, o tai yra labai svarbu.
Papasakok, kokiuose kituose konkursuose esi nugalėjusi?
Šiuo metu viena mano nuotraukų yra eksponuojama Australijoje vykstančiame konkurse „SNAPSHOT – Teenagers International Photographers Prize”. Labai norėčiau ten nuvykti, bet, deja, Australija yra gan toli. Vis tik labai malonu, kad mano darbai eksponuojami ne tik ten, kur gyvenu. Be to, neseniai gavau žinutę iš savo bičiulio, jog jis matė mano nuotrauką viename Bankoko prekybos centrų. Ir keista, ir malonu.
 |
| Gretos Tučkutės nuotr./Gretos Tučkutės nuotrauka, laimėjusi „Environmental Photographer of the Year 2011“ konkursą |
Iš ko semiesi įkvėpimo savo nuotraukoms?
Mane labai įkvepia patys žmonės ir kelionės. Naujos ir svetimos šalys man vis primena kiek dar yra nematytų ir neatrastų vietų pasaulyje. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš knygų, pastaruoju metu skaitau Haruki Murakami kūrybą.
Ar turi mėgstamiausią fotografą, į kurį lygiuojiesi?
Lara Jade, Nirrimi Firebrace ir Heidi Slimane mane įkvepia jau daugelį metų. Manyčiau, kad jie kažkiek turėjo įtakos ir mano fotografavimo stiliui.
Ką mėgsti fotografuoti labiausiai?
Manau, jog portretus fotografuoti man patinka labiausiai. Ypač mėgstu fiksuoti kažkokius keistus bruožus: įdomią akių spalvą, strazdanas, neįprastus veido kontūrus. Taip pat mėgstu fotografuoti savo kelionių akimirkas, skirtingas vietas ir kraštus.
 |
| Gretos Tučkutės nuotr./Gretos Tučkutės nuotrauka |
Fotografai dažnai skundžiasi, kad fotografuoti tapo labai madinga ir kone kas antras save vadina fotografu. Ar tavo aplinkoje taip pat yra krūva fotografuojančių draugų?
Visiškai sutinku – fotografavimas tapo labai populiariu bei madingu užsiėmimu pastaraisiais metais. Juolab, kad fotoaparatai bei nuotraukų redagavimo programos gerokai atpigo, atsirado gausybė tinklaraščių bei socialinių tinklų, kuriuose galima talpinti savo darbus. Tačiau aš pati turiu prisipažinti, jog esu vaikas šioje srityje. Visgi fotografijos supaprastėjimas gali būti ir pozityvus dalykas, nes nuotraukas gali pamatyti didžiulė auditorija, bet reikėtų skirti profesionalius fotografus nuo tų, kurie pleškina mobiliaisiais telefonais.
Netrukus baigsi mokyklą. Ką darysi toliau?
Kol kas noriu tobulinti savo įgūdžius, sutikti naujų žmonių, išbandyti naujus dalykus bei idėjas, aplankyti nematytas vietas. Ateityje svajoju fotografuoti mados žurnalams ar reklamoms. Kol kas galiu pasakyti, kad trokštu ištirti visą pasaulį. Noriu susipakuoti kuprinę, pasiimti fotoaparatą, sėsti į lėktuvą ir keliauti be jokių konkrečių planų. Noriu pamatyti, kur pasaulis mane nuneš.
 |
| Gretos Tučkutės nuotr./Gretos Tučkutės nuotrauka |
