T.Ramanauskas, kaip ir ne maža dalis pradedančių Lietuvos režisierių (Romas Zabarauskas, Tadas Vidmantas – red. past.), lėšas savo animacijai rinko dosniųjų Kickstarters.com vartotojų pagalba. Filmo idėją animuotame vaizdo įraše (žiūrėkite straipsnio pabaigoje) pristatęs Tomas pasakojo, kad istoriją atrado visai netikėtai dar 2009-aisiais, vartydamas grafikos dizainerio Alano Fletcherio knygą „The Art Of Looking Sideways”. Šios knygos puslapiuose jis ir aptiko Elmerio McCurdy, nesėkmingiausio pasaulio nusikaltėlio, istoriją.
O dabar užteks kalbėti tiesiai per aplinkui... Apie pirmąjį savo filmą ir kūrybos procesus pasakoti gali pats režisierius Tomas Ramanauskas.
Lėšas savo trumpametražei animacijai rinkai per Kickstarter.com svetainę. Ar pavyko surinkti planuotus 10 tūkst. svarų?
Visiškai nepavyko, bet viskas baigėsi kuo geriausiai. Surinkus pinigus Kickstarteryje, reikia dalį atiduoti jiems, dalį išleisti ant pažadėtų dovanų – marškinėlių, kepurių, plakatų ir panašiai. Kadangi kol kas dirbu be prodiuserio, vienam to sužiūrėti neįmanoma. Po Kickstarterio parašiau porai aktyviausių pažadukų siūlydamas vis tiek paremti filmą. Vienas, nors mes nesame gyvenime vienas kito matę, sutiko paremti filmą finansiškai. Tiesiog, va, taip paėmė ir pervedė pinigus neaiškiam žmogui, į neaiškią šalį, su keistu, tik pradėtu projektu. Esu baisiai dėkingas ir pinigus panaudojau kuo geriausiai – šiandien esame įsirašę naratorių ir nusipiešę visą filmą. Liko judesiai ir muzika.
Pristatydamas video, apie „After Death, Befor Hell“ animacinio filmo idėją sakei, kad susukti filmą – tavo gyvenimo svajonė. Kodėl „prisivertei“ tai padaryti tik dabar?
Prisiverčiau prieš ketverius metus, tada ir scenarijų sukūriau, visas tas laikas praėjo rašinėjant laiškus, renkant komandą ir ieškant būdų kaip finansuotis. Viskas vėžliškai vyksta dėl mano kitų veiklų, kurios užima totalinę dienos dalį. Filmui lieka užtinusių akių paryčiai, pasiskolintos pietų pertraukos, ar vidurnakčio likučiai. Atvirai sakant, aš labai vėlai supratau, kad jei nepadarysiu kino, būsiu nelaimingas. Iki tol buvau pasivertęs kino kritiku ir labai smagindavausi rašydamas.
Susipratęs ko noriu iš tiesų, persėdau į kitą valtį. Kritika ir kūryba yra labai prieštaringi giminaičiai, Truffaut (François Truffaut yra prancūzų kino kritikas ir režisierius – aut. past.) tai pavyko suderinti, man – ne.
 |
| Džiugo Valančausko piešiniai/Kadras iš filmo „After death, before hell“ |
Animacija – sunkus ir ilgas kūrybos procesas, kodėl savo pirmam kūriniui pasirinkai būtent ją?
Tik dėl to, kad galima išvengti tragiškos lietuviškos vaidybos. Aktoriai čia nekalti, tiesiog būdamas nepatyrusiu režisieriumi, nesu tikras, ar sugebėčiau išsunkti tą svetimą gėdą, kuri žiūrovui kyla per daug gerai suprantant, kas lietuvių kalboje yra nenatūralu. Man atrodė, kad lengviau suvaldysiu animaciją, nei vaidybą. Bet dabar jau žengiu pirmus vaidybinio filmo žingsnius. Turiu pusžalį scenarijų. Labai tikėtina, kad jis net aplenks animacinį filmą.
Ilgai rinkaisi animacijos stilistiką ir patį animatorių Džiugą Valančauską?
Stilistiką žinojau dar rašydamas. O autorių rinkausi ilgai, nes yra baisiai daug žmonių, kurių rankos talentingos ir su kuriais norėčiau dirbti. Rašinėjausi ir su austrais, ir su prancūzais. Su Džiugu lengvai susikalbėjome, tai ką jis nupiešė yra labai arti to, kaip aš filmo vaizdą įsivaizdavau.
 |
| Džiugo Valančausko piešiniai/Kadras iš filmo „After death, before hell“ |
Minėjai, kad kūrybiniai darbai turėtų užtrukti apie pusmetį. Kuriame kūrybos etape šiuo metu esate?
Dabar animuojame, tai yra, judiname pieštus kadrus. Pusmetis – labai optimistinis vertinimas, jei biudžeto neprikaupsiu, tampysimės beveik metus. Esu nekantrus, šia prasme animacija man yra nepakeliama. Čia arba viskas vyksta lėėėtai, arba jei greitai – atrodo baisiai. Kenčiu.
Follow-up: Kada kūrybos darbai bus baigti ir Lietuva (o gal ne tik Lietuva?) išvys tavo debiutą?
Po animavimo dar laukia garso efektai, muzika ir tada jau bus galima pradėti siuntinėti po festivalius. Labai norėčiau, kad lygiai po metų galėčiau slapta, galinėje kino teatro eilėje, kokiame nors egzotiškame mieste, stebėti žiūrovų reakcijas.
Visi tave žino ne tik iš tavo reklaminių darbų, bet ir kaip kino kritiką slapyvardžiu „Auksarankis“. Ar dabar nebijai sulaukti kolegų kritikos?
Bijau vieno, jei koks kino režisierius, kurį esu plakęs, taps kritiku ir keršys rimbu. Ne, kino kritika, šiaip nėra baisi ar grėsminga. „Kritikuoti“ reiškia analizuoti, o jei kažkas pasivargins „After Death Before Hell“ analizuoti, tai laikysiu dideliu pasiekimu.
Jūsų dėmesiui – siūlome pasižiūrėti ir įvertinti Tomo Ramanausko kuriamo animacinio filmo „After Death Before Hell“ anonsą:
