Kaip pasakojo K.Okuno, jai teko lankytis Lietuvoje 2011 ir 2012 metais. Tuomet ją sužavėjo lietuviški lino gaminiai: spalvingi, įvairių faktūrų ir praktiški. „Linas yra labai charakteringa medžiaga, kuri gerai sugeria drėgmę, greitai džiūsta ir turi vėsumo pojūtį. Visuomet buvau šio audinio gerbėja, tačiau Japonijoje nebuvo didelio pasirinkimo. Čia nebuvo galima rasti lietuviško lino, su kuriuo man teko galimybė susipažinti ir dirbti vėliau“, – portalui Žmonės.lt pasakojo moteris.
K.Okuno pasakojo, kad užaugus sūnui nusprendė imtis kažkokios veiklos, nes norėjosi iššūkių gyvenime. „Su vyru nusprendėme išbandyti ką nors naujo, taip ir gimė mintis pradėti verslą. Pradžioje iš Lietuvos importuodavome lininį audinį. Vėliau suradome partnerių Kaune ir pradėjome importuoti ne tik audinį, bet ir jo gaminius: rankšluosčius, servetėles ir drabužius. Pardavinėjome prekes internetu, o prieš dvejus metus nusprendėme atidaryti parduotuvę. Pavadinome ją „Little Lithuania“, kad klientai galėtų pasijusti kaip Lietuvoje, tai lyg Mažoji Lietuva Japonijoje“, – juokėsi Kishiko.
Paklausta, ar lietuviški gaminiai sulaukia dėmesio Tekančios Saulės šalyje, K.Okuno tikino, kad pirkėjai dievina jų parduotuvėje parduodamus gaminius. Iš lentynų dažniausiai dingsta margaspalviai audiniai, iš kurių pirkėjai patys siuvasi drabužius, arba tiesiog įdomesni lininiai gaminiai.
Kishiko pasakojo, kad daugelis japonų net nenutuokia, kur yra toji Lietuva, tačiau toks pavadinimas kelia jų susidomėjimą ir kursto smalsumą. „Daugelis mūsų klientų apsilankę parduotuvėje po to pradeda domėtis Lietuva. Parduotuvės pavadinimas „Little Lithuania“ yra retas ir egzotiškas Japonijoje. Jis iš karto patraukia akį, tačiau tai yra svarbiausia šiame versle – jei nori, kad tau sektųsi, turi būti įdomus ir kitoks nei tavo konkurentai“, – kalbėjo K.Okuno.
