B.Cobbsas mirė antradienį savo namuose Kalifornijoje, apsuptas šeimos ir draugų, sakė jo publicistas Chuckas I.Jonesas.
Tikėtina, kad mirtis įvyko dėl natūralių priežasčių, sakė C.I.Jonesas.
Iš Klivlando kilęs aktorius suvaidino tokiuose filmuose kaip „Hadsakerio patikėtinis“ (The Hudsucker Proxy), „Asmens sargybinis“ (The Bodyguard) ir „Naktis muziejuje“ (Night at the Museum).
Filme „Asmens sargybinis“ jis suvaidino Whitney Houston vadybininką, o juostoje „Naktis muziejuje“ atliko apsaugos darbuotojo vaidmenį.
B.Cobbsas taip pat pasirodė tokiuose serialuose kaip „Sopranai“ (The Sopranos), „The West Wing“, „Sesame Street“ ir „Good Times“.
Pirmą kartą didžiajame ekrane B.Cobbsas pasirodė 1974 metų filme „The Taking of Pelham One Two Three“.
Aktoriaus karjerą pradėjęs, kai įžengė į ketvirtą dešimtį metų, jis iš viso suvaidino kone 200 filmų ir serialų. Daugiausiai vaidmenų jis sukūrė sulaukęs vyresnio amžiaus, kai filmų kūrėjai ir televizijos prodiuseriai vis kviesdavo jį mažiems, bet svarbiems vaidmenims.
B.Cobbsui retai pavykdavo gauti tokius svarbius vaidmenis, kurie išsiskirtų ir pelnytų apdovanojimus. Nepaisant to, B. Cobbsas buvo įsimintinas aktorius, kuris palikdavo įspūdį žiūrovams, nepriklausomai nuo jo vaidmens dydžio.
2020 metais jis laimėjo dieninį „Emmy“ apdovanojimą už pasirodymą seriale „Dino Dana“.
Wendellis Pierce‘as, kuris drauge su B.Cobbsu nusifilmavo keliuose filmuose, prisiminė jį kaip „tėvišką figūrą, kultinį menininką, kuris man parodė, kaip jis gyveno savo, kaip aktoriaus, gyvenimą“.
B.Cobbsas, kurio tikrasis vardas yra Wilbertas Francisco Cobbsas, gimė 1934 metų birželio 16 dieną.
Baigęs vidurinę mokyklą Klivlande, jis aštuonerius metus tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, vėliau – pardavinėjo automobilius ir tik 1969 metais pirmąkart žengė į sceną.
Jis pradėjo vaidinti Klivlando teatre, o vėliau persikėlė į Niujorką, kur prisijungė prie trupės ir pasirodydavo kartu su Ossie Davisu ir Ruby Dee.
B.Cobbsas yra sakęs, kad aktorystė jam tapo būdu išreikšti žmogaus būseną, ypač per pilietinių teisių judėjimą septintojo dešimtmečio pabaigoje.
„Norint būti artistu, reikia mokėti duoti, – sakė B.Cobbsas viename 2004 metų interviu. – Menas yra tarsi malda, ar ne? Mes reaguojame į tai, ką matome aplink save, ką jaučiame ir kaip viskas mus veikia psichologiškai ir dvasiškai.“
