Eltonas Johnas koncerto laukimo įtampą sugebėjo sukurti iki paskutinės akimirkos. Pirmiausia publikai pasirodė ne pats seras. Koncertą, kelios minutės po 20 val., pradėjo violončelininkų duetas iš Kroatijos „2 Cellos”.
Jiems atlikus kelis kūrinius salėje buvo prigesinta šviesa, o publika, laukdama netikėtumo, tarsi sustingo. Tereikėjo kelių akimirkų, kad vėl užžiebus šviesas, gerbėjai išvystų savo dievuką jau sėdintį prie fortepijono. Toks jo pasirodymas scenoje buvo sutiktas aplodismentais.
Atsigavę nuo pirmųjų emocijų žiūrovai pastebėjo, kad Eltono Johno įvaizdis išliko nepakitęs – juodi marškiniai, blizgus švarkas, ryškiaspalviai akiniai, raudoni bateliai.
Eltonas Johnas pirmiausia fortepijonu paskambino vieną iš žinomų savo melodijų. Tik baigęs pirmąjį kūrinį jis pradėjo dainuoti, o pasisveikindamas su Kaunu ir Lietuva į gerbėjus kreipėsi tik po keletos dainų.
Eltonas Johnas sakė, jog džiaugiasi galįs koncertuoti, tačiau atsiprašė dėl prikimusio balso: „Labai peršalau. Bet tikiuosi, kad išpildysiu visą sumanytą programą“.
Koncerto metu netoli atlikėjo stovėjo kėdė, ant kurios buvo padėta stiklinė vandens ir metalinis kibirėlis. Aptarnaujantis personalas indą vis papildydavo gaiviuoju gėrimu, o kibirėlį, į kurį muzikantas išspjaudavo skystį po to, kai išskalaudavo skaudančią gerklę, nuolat keisdavo.
Eltonas Johnas viso koncerto metu skambino fortepijonu ir nuo instrumento pakildavo tik nusilenkti publikai ar atsigerti.
Dar prieš koncertą organizatoriai žadėjo, kad Eltonas Johnas scenoje sukurs muzikos ir reginių šou. Seras patenkino net išrankiausių gerbėjų lūkesčius lepindamas juos gyva muzika ir pagal ją judančiais lazeriais.
Koncertą Eltonas Johnas pradėjo dainomis iš rudenį išleisto albumo „The Diving Board“. Nemaža dalis programos buvo skirta šįmet minimam legendinio jo albumo „Goodbye Yellow Brick Road“ 40-mečiui.
Eltono Johno koncertas neapsiėjo be garsiųjų kūrinių. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius aktorei Marilyn Monroe atminti parašytos dainos „Candle in the Wind“, kuri vėliau buvo dedikuota ir princesei Dianai, ar ne mažiau žinomų „All The Girls Love Alice“, „Philadelphia Freedom“ ir „Your Sister Can’t Twist (But She Can Rock ‘n Roll)“. Šios melodijos publiką sukėlė ant kojų nuo pirmųjų akordų.
Lyrišką baladę „Sorry Seems To Be The Hardest Word“ tyliai, bet kartu dainavo visa salė, o „Rocket Man“, „Saturday Night's (Alright for Fighting)“, „Your Song“, „Crocodile Rock“ Eltono Johno mylėtojus įkvėpė šiek tiek savo vietose pajudėti.
Nuo kėdžių publika pakilo ir prie scenos sugužėjo tik praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo koncerto pradžios. Iki to laiko Eltono Johno gerbėjai gana santūriai klausėsi ir plojo.
Išėjęs bisui Eltonas Johnas pirmiausia pliauškėjo per arčiausiai scenos stovėjusiųjų rankas, priėmė gėles ir dalijo autografus. Atlikėjas palinkėjo visiems linksmų Kalėdų ir dėkodamas žarstė publikai komplimentus, kokia ji nuostabi.
Atvyko ir išskrido privačiu lėktuvu
Naują koncertinę programą E.Johnas pirmiausia pristatė už Atlanto. Rudens pradžioje prasidėjusio turo koncertai vyko Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Čekijoje, Rusijoje. Paskutinė šios kelionės per didžiausias koncertų sales stotelė – Lietuva, kurioje atlikėjas neužsibuvo.
Eltonas Johnas į Kauną, kur „Žalgirio“ arenoje surengtas įspūdingas jo pasirodymas, atskrido ketvirtadienį privačiu lėktuvu. Dainininkas, išlipęs iš jo, išsyk įsėdo į šou organizatorių išnuomotą „Jaguar“ ir nuvyko į Nemuno saloje esančią koncertų salę.
E.Johnas po daugiau nei dvi valandas trukusio koncerto, išsyk sėdo į „Jaguar“ automobilį ir lydimas policijos ekipažo su švyturėliais išrūko į oro uostą.
Įdomūs faktai
1947 metais gimęs Reginaldas Kennethas Dwightas muzikinę karjerą pradėjo penkiolikos – pianinu grodamas viešbučio bare. Dar paauglystėje prisijungęs prie grupės „Bluesology“, slapyvardį jis pasirinko pagal dviejų šio kolektyvo narių – saksofonininko Eltono Deano ir vokalisto Johno Baldry – vardus.
