Mintis ir padrąsinimas užpildyti šią spragą žinomo vyro karjeroje kilo „Drevernos uosto“ savininkui Martynui, kuris vieną dieną tiesiog paklausė: „Kada pagaliau surengsi savo solo koncertą?“. „Pagalvojau, kodėl gi ne?“, – atvirauja Arnas ir taip pradėjo įgyvendinti idėją.
Sumuštas „Drevernos uosto“ rekordas
Vos pasirodę bilietai į penktadienį įvykusį pirmąjį Arno solinį koncertą buvo išpirkti per mėnesį, o nespėjusieji įsigyti bilietų, apipylė klausimais, kada gi bus dar kitas Arno koncertas, tad neliko nieko kita, kaip skelbti papildomą pasirodymą šeštadienį: ir į šį koncertą bilietai buvo išpirkti. „Iš viso programą per du vakarus stebėjo daugiau kaip 600 žmonių, o visi norintieji netilpo į šokių aikštelę“, – džiaugiasi Arnas.
Scenoje: su ištikimiausiais savo bičiuliais.
Pasak Arno, intensyvus pasiruošimas vyko keletą mėnesių, o kartu scenoje pasirodė ir patys artimiausi bei geriausi bičiuliai. „Kartu pasikviečiau tuos žmones, kurie yra labai svarbūs mano kelyje: tai Katažina, kurią pavadinčiau mano, kaip atlikėjo, krikštamotę, kuri mane visą laiką palaiko, padrąsina; Paulius Stalionis, kuris ne tik puikus dainininkas, bet ir dainų tektų autorius, parašęs ir man keletą tekstų; Irena Starošaitė, su kuria labai patinka dirbti: esame ne viename privačiame renginyje darbavęsi kartu – puiki atlikėja ir nepaprastai šiltas, nuoširdus žmogus; taip pat „Grupė 2“ Karolis ir Donatas, su kuriais visada labai gera susitikti ir kurie mane labai stipriai palaiko; mano geras draugas Anatolijus Oleinikas, su kuriuo vis svajojame įrašyti duetą – tikiuosi, svajonė kažkada taps realybe“, – penktadienio koncerto scenos svečius vardijo Arnas, čia pat pridurdamas, kad šeštadienį kartu su juo žiūrovams dainas ir geras emocijas dovanojo Anatolijus, geri Arno bičiuliai – grupė „Patruliai“ bei Rokas su Laurynu. „Man toks scenos kolegų palaikymas yra nepaprastai svarbus“, – atvirauja Arnas.
Programoje: įvairiausių stilių dainos – net „Boružėlė septyntaškė“
Tris valandas trukusioje programoje skambėjo Arnui parašytos Arvydo Martinėno – Vudžio bei Lino Vaitkevičiaus iš grupės „Žemaitukai“ autorinės dainos; Arno tėčio įkurtos grupės „Prologas“ atgaivinti Rimanto Stakausko parašyti kūriniai; skambėjo ir koveriai, o vieną dainą Arnas išdrįso atlikti originalo kalba – itališkai. „Italijoje gyvenanti mano bičiulė sakė, kad mano labai geras italų kalbos tarimas: tikiuosi, ji nejuokavo , o aš tikrai teisingai tardamas visiems susirinkusiems atlikau dainą „Bella Ciao“, – juokėsi Arnas.
Koncertą žinomas vyras pradėjo pop – klasikos kūriniu, kurio atlikimą sustiprino ir dizainerės Rimantės Rimgailaitės šiai progai sukurtas įvaizdis: Arnas buvo pasipuošęs specialiai jam siūtu kostiumu, tad ir įvaizdis, ir pirmoji ne populiariosios muzikos žanro daina lėmė stiprią koncerto pradžią: „Rimtą kūrinį pasirinkau neatsitiktinai: norėjosi, kad žmonės išgirstų, jog moku ir galiu dainuoti klasiką“, – sako Arnas, į koncertinę programą įtraukęs ir gana netikėtą dainą: „Boružėlę septyntaškę“. „Manęs klausėsi vienas svarbiausių svečių: pirmą kartą scenoje tėtį matė ir girdėjo mano dukrelė, kuriai dabar 2,5 metų. Tai viena jos mylimiausių dainų, ji ją moką mintinai ir dažnai dainuoja. Atlikau ją vienas, nes dukrytei dar nėra tiek drąsos užlipti ant scenos su manimi padainuoti: tai buvo viena jautriausių programos akimirkų“, – atvirauja Arnas.
Prieš pat koncertą – akibrokštas: peršalimo komplikacija
„Jei ne gydytojai – nežinia, ar būčiau galėjęs dainuoti“, – apie nemalonų netikėtumą, įvykusį prieš pat koncertą, kalba Arnas. „Likus savaitei iki koncerto pasigavau virusą: kosėjau, slogavau, bet gydžiausi, ir, kai atrodė, kad viskas į gera, likus kelioms dienoms iki koncerto įvyko komplikacija: stiprus ausies uždegimas. Jei atvirai, viena ausimi visiškai negirdėjau, skausmai didžiausi, tad teko greitai kreiptis į gydytojus, saujomis gerti vaistus ir stebuklas įvyko: penktadienį jau stovėjau scenoje“, – atviravo žinomas vyras.
„Nesuprantu, kas įvyko: žiūrėjau į marias ir verkiau“
Tokių stiprių emocijų po koncertų Arnas dar nebuvo patyręs: „Viskas praėjo puikiai, visi euforijoje, net pats nesuprantu, kas įvyko – tiek daug gerų emocijų patyriau, kad ryte žiūrėjau į marias ir verkiau iš laimės“, – atvirauja Arnas, dėkodamas visiems susirinkusiems: ir scenos bičiuliams, ir į koncertus atvykusiems kraštiečiams, buvusiems kolegoms, savo ir žmonos giminaičiams, visiems ištikimiems klausytojams ir gerbėjams, kuriuos Arnas pasiryžęs nustebinti dar ne vieną kartą: artimiausias koncertas jau gegužės 12 d. Bistrampolio dvare, esančiame šalia Panevėžio.
