Svarbiausios naujienos
- Rusija nesustos: jos ekonomika vis labiau priklauso nuo karo
- Karo nuniokotas Belgorodas: čia kaukiančios sirenos primena, kad Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja
- Ukrainai prarandant pozicijas, Baltijos šalys klausia: ar ateina mūsų eilė?
- „Chatham House“: Rusijos veiksmai Europoje rodo, kokios agresijos laukti.
- Netikėtas karo posūkis: rusai grįžta namo iš emigracijos.
- Dramatiški vaizdai iš Časiv Jaro miesto: sprogimai, griuvėsiai ir vaiduokliais virtę namai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija nesustos: jos ekonomika vis labiau priklauso nuo karo
21:37
Dėl didėjančios struktūrinės Rusijos ekonomikos militarizacijos bet kokios pastangos užbaigti karą Ukrainoje tampa daug sunkesnės. Priešingai nei tikėtasi, ekonomikos žlugimo šmėkla gali pastūmėti Vladimirą Putiną ir jo pareigūnus dvigubai sustiprinti militarizaciją ir tolesnę konfrontaciją, net jei karas pasieks aklavietę, rašo „Financial Times“ .
Pažymima, kad 2023 m. Rusijos ekonomika išaugo 3,6 proc. ir prognozuojama, kad 2024 m. augs daugiau nei 3 proc. Nepaisant tebesitęsiančių plataus masto sankcijų ir eksporto kontrolės, Rusijos valdžios institucijos gyrė save už trumpalaikę sėkmę išvengiant gilaus nuosmukio 2022 m. ir siekiant tolesnio spartaus augimo.
Žurnalistų teigimu, didžiąja dalimi ši sėkmė grindžiama karinio-pramoninio komplekso plėtra. Pavėluotai ir netobulai įgyvendintas naftos kainų ribojimas leido Rusijai padidinti biudžeto pajamas ir panaudoti jas vidaus ekonomikai skatinti. Nors eksporto kontrolė trukdo Rusijos karinei gamybai ir ją brangina, ji kol kas nesukėlė didelių problemų ar tiekimo grandinių sutrikimų.
Biudžeto išlaidos buvo orientuotos į su karu susijusios gamybos palaikymą. Tiesioginės karinės išlaidos, palyginti su laikotarpiu iki invazijos į Ukrainą, išaugo daugiau kaip tris kartus ir sudarė daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (6 % BVP). Dabar Rusijos Federacija gali pasigirti 6 000 karinės pramonės įmonių, palyginti su 2 000 ikikariniu laikotarpiu. Šiose įmonėse visą parą dirba daugiau kaip 3,5 mln. žmonių. Be to, nuo karo pradžios atlyginimai tokiose įmonėse padidėjo 20-60 %, daugelis įmonių taip pat atleidžia nuo šaukimo į karinę tarnybą.
Dėl šios padidėjusios karinio sektoriaus paklausos ir dėl žmogiškųjų karo sąnaudų nedarbo lygis Rusijoje sumažėjo iki istoriškai žemo 2,8 % lygio. Pramonės gamyba taip pat auga dėl tokių pramonės šakų, kaip metalurgija, mašinų gamyba ir chemijos pramonė.
„Užimtumas, pajamos ir mokesčių surinkimas taip pat skina karo bumo vaisius. Regionų vyriausybės praneša, kad šį šuolį lemia naujų gamybos pajėgumų, įskaitant pramonės parkus, kūrimas, įmonių plėtra ir nemažai naujų darbo vietų sukūrimas“, – rašo laikraštis.
Tuo pat metu perėjimas prie su karu susijusios veiklos nebėra tik ciklinis, trumpalaikis politinis įvykis – jis tapo struktūriniu. Nors valdyti ciklinius pokyčius gali būti sudėtinga, Rusijos bankas deda tam tikras pastangas suvaldyti ekonomiką, mažindamas palūkanų normas.
Tačiau grąžinti karo metu padarytas struktūrines investicijas bus labai sunku. Jei valdžia bandys sustabdyti militarizaciją, sunkus nusileidimas gali padidinti spaudimą vyriausybei, kuri ir taip griebiasi represijų, kad išlaikytų valdžią. Taip pat gali sustiprėti vidaus konfliktai dėl ribotų išteklių. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, pragmatiškesnis vyriausybės pasirinkimas gali būti tęsti militarizaciją.
„Užuot tarnavusi kaip atgrasymo priemonė, Rusijos ekonomika gali tapti papildoma paskata tęsti karą Ukrainoje“, – rašo FT.
Rusijos ekonominė stiprybė gali trukti dar pusantrų metų, kol pradės silpnėti. Rusijos ekonomika vis dar stipri, nepaisant didėjančių karinių išlaidų ir Vakarų prekybos apribojimų.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau praras pozicijas pasaulio šalių reitinge pagal pragyvenimo lygį. Per pastaruosius 10 metų BVP vienam gyventojui Rusijos Federacijoje sumažėjo 16 %.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie dronų ataką Kryme
23:50
Gegužės 2 d. vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė apie tariamą ataką prieš laikinai okupuotą Krymą.
Pasak ministerijos, virš pusiasalio teritorijos tariamai buvo numušti du bepiločiai orlaiviai.
Prieš tai Kryme buvo uždarytas Kerčės tiltas. Vietiniai „Telegram“ kanalai rašė apie raketų pavojų.
Ukrainos pusė šios informacijos nekomentavo.
Karo nuniokotas Belgorodas: čia kaukiančios sirenos primena, kad Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja
23:10
Ištuštėjusios gatvės, uždarytos parduotuvės ir tylūs restoranai. Sugadinti pastatai ir raketų smūgių krateriai ant asfalto. Rodyklės ant namų fasadų, nurodančios artimiausias slėptuves nuo bombų ir atsargų slėptuves.
Kadaise buvęs ramus Belgorodo miestas, esantis maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo Rusijos sienos su Ukraina, virto savotišku miestu vaiduokliu, kurio šiurpią tylą pertraukia reguliariai kaukiančios perspėjimo apie raketas sirenos, primenančios, kad kaimyninėje Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja, rašo CNN.
Reportažus iš šio regiono apsunkina žiniasklaidos apribojimai ir vyriausybės vykdoma spaudos laisvės kontrolė. Daugelis rusų bijo kalbėti atvirai, nes baiminasi persekiojimo.
Tokiomis aplinkybėmis Belgorodo gyventojai su CNN dalijosi savo sunkumais siekiant neaiškios ateities mieste, kurio kasdienį gyvenimą negrįžtamai pakeitė 2022 m. vasarį Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Pokalbiai vyko telefonu ir garso žinutėmis.
Belgorodas buvo daugelio raketų atakų prieš Ukrainą starto vieta ir pagrindinis Rusijos karinių pajėgų užpuolimo centras. 2023 m., po metus trukusių smūgių į jos miestus ir miestelius, Ukraina pakeitė taktiką ir išplėtė savo operacijas į Rusijos teritoriją, todėl Belgorodo regionas atsidūrė jos taikiklyje.
Rusija nesustos: jos ekonomika vis labiau priklauso nuo karo
21:37
Dėl didėjančios struktūrinės Rusijos ekonomikos militarizacijos bet kokios pastangos užbaigti karą Ukrainoje tampa daug sunkesnės. Priešingai nei tikėtasi, ekonomikos žlugimo šmėkla gali pastūmėti Vladimirą Putiną ir jo pareigūnus dvigubai sustiprinti militarizaciją ir tolesnę konfrontaciją, net jei karas pasieks aklavietę, rašo „Financial Times“ .
Pažymima, kad 2023 m. Rusijos ekonomika išaugo 3,6 proc. ir prognozuojama, kad 2024 m. augs daugiau nei 3 proc. Nepaisant tebesitęsiančių plataus masto sankcijų ir eksporto kontrolės, Rusijos valdžios institucijos gyrė save už trumpalaikę sėkmę išvengiant gilaus nuosmukio 2022 m. ir siekiant tolesnio spartaus augimo.
Žurnalistų teigimu, didžiąja dalimi ši sėkmė grindžiama karinio-pramoninio komplekso plėtra. Pavėluotai ir netobulai įgyvendintas naftos kainų ribojimas leido Rusijai padidinti biudžeto pajamas ir panaudoti jas vidaus ekonomikai skatinti. Nors eksporto kontrolė trukdo Rusijos karinei gamybai ir ją brangina, ji kol kas nesukėlė didelių problemų ar tiekimo grandinių sutrikimų.
Biudžeto išlaidos buvo orientuotos į su karu susijusios gamybos palaikymą. Tiesioginės karinės išlaidos, palyginti su laikotarpiu iki invazijos į Ukrainą, išaugo daugiau kaip tris kartus ir sudarė daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (6 % BVP). Dabar Rusijos Federacija gali pasigirti 6 000 karinės pramonės įmonių, palyginti su 2 000 ikikariniu laikotarpiu. Šiose įmonėse visą parą dirba daugiau kaip 3,5 mln. žmonių. Be to, nuo karo pradžios atlyginimai tokiose įmonėse padidėjo 20-60 %, daugelis įmonių taip pat atleidžia nuo šaukimo į karinę tarnybą.
Dėl šios padidėjusios karinio sektoriaus paklausos ir dėl žmogiškųjų karo sąnaudų nedarbo lygis Rusijoje sumažėjo iki istoriškai žemo 2,8 % lygio. Pramonės gamyba taip pat auga dėl tokių pramonės šakų, kaip metalurgija, mašinų gamyba ir chemijos pramonė.
„Užimtumas, pajamos ir mokesčių surinkimas taip pat skina karo bumo vaisius. Regionų vyriausybės praneša, kad šį šuolį lemia naujų gamybos pajėgumų, įskaitant pramonės parkus, kūrimas, įmonių plėtra ir nemažai naujų darbo vietų sukūrimas“, – rašo laikraštis.
Tuo pat metu perėjimas prie su karu susijusios veiklos nebėra tik ciklinis, trumpalaikis politinis įvykis – jis tapo struktūriniu. Nors valdyti ciklinius pokyčius gali būti sudėtinga, Rusijos bankas deda tam tikras pastangas suvaldyti ekonomiką, mažindamas palūkanų normas.
Tačiau grąžinti karo metu padarytas struktūrines investicijas bus labai sunku. Jei valdžia bandys sustabdyti militarizaciją, sunkus nusileidimas gali padidinti spaudimą vyriausybei, kuri ir taip griebiasi represijų, kad išlaikytų valdžią. Taip pat gali sustiprėti vidaus konfliktai dėl ribotų išteklių. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, pragmatiškesnis vyriausybės pasirinkimas gali būti tęsti militarizaciją.
„Užuot tarnavusi kaip atgrasymo priemonė, Rusijos ekonomika gali tapti papildoma paskata tęsti karą Ukrainoje“, – rašo FT.
Rusijos ekonominė stiprybė gali trukti dar pusantrų metų, kol pradės silpnėti. Rusijos ekonomika vis dar stipri, nepaisant didėjančių karinių išlaidų ir Vakarų prekybos apribojimų.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau praras pozicijas pasaulio šalių reitinge pagal pragyvenimo lygį. Per pastaruosius 10 metų BVP vienam gyventojui Rusijos Federacijoje sumažėjo 16 %.
Rusija naudojasi paskutine galimybe prieš JAV ginklų atvykimą į Ukrainą
19:59
Rusija dabar aktyvina visas savo pajėgas, kad maksimaliai išnaudotų likusį galimybių langą ir pasiektų kokių nors laimėjimų fronte, kol nauji ginklai iš JAV Ukrainai dar neatkeliavo į mūšio lauką.
Pasak „The Hill“, praėjusią savaitę Rusijos kariai užėmė kelis kaimus Rytų Ukrainoje ir artimiausiomis dienomis ketina užimti papildomą teritoriją. Rusijos raketų ir bepiločių lėktuvų smūgiai taip pat tampa vis veiksmingesni, nes Ukraina neturi gynybinių ginklų atakoms atremti.
Tačiau Rusijos galimybės pasinaudoti Ukrainos silpnumu greitai blėsta, todėl lieka nedaug laiko, kol mūšio lauką užplūs amerikiečių ginklai ir suaktyvins Ukrainos pajėgas.
Kaip pažymėjo analitinio centro „Brookings Institution“ ekspertas Michaelas O'Hanlonas, Rusijos pajėgos gali „paspartinti tempą ir padidinti kraujo praliejimą 10-20 proc.“ nuo JAV pranešimo apie naują pagalbą praėjusią savaitę iki to laiko, kai šie ginklai pasieks Ukrainą.
Kaip pažymi laikraštis, Rusija pradėjo agresyviau veikti šį pavasarį, iš dalies norėdama perimti iniciatyvą po to, kai užtruko Amerikos pagalbos teikimas Ukrainos gynėjams.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas prognozavo, kad Rusija gali dar labiau paspartinti savo puolimą, atsižvelgiant į tai, kaip greitai JAV siunčia savo pagalbą Ukrainai.
Jis pažymėjo, kad tai bus gana pavojingas laikotarpis, kol atkeliaus didelė dalis pagalbos. Tačiau jis pridūrė, kad, jo nuomone, pavojingiausias momentas jau praėjo, atsižvelgiant į tai, kad ukrainiečiai savo ruožtu suintensyvino ginklų, kuriuos nuo praėjusio rudens laikė racionaliai, naudojimą, nes žinojo, kad jie netrukus bus papildyti.
„Manau, kad per ateinančias dvi-tris-keturias savaites jie praras labai nedaug teritorijos arba jos nepraras visai“, – sakė J.Herbstas.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos buvo priverstos atsitraukti į naujas pozicijas į vakarus nuo Berdyčių. To priežastis – ankstesnes pozicijas priešas visiškai sunaikino.
Be to, Rusijos kariuomenei pavyko prasiveržti ir įsitvirtinti Očeretino kaime. Taip pat rusai toliau šturmavo Časiv Jaro apylinkes ir net įžengė į miesto gatves.
Per rusų ataką Charkivo srityje buvo sužeisti septyni vaikai
19:48 Atnaujinta 21:44
Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje per Rusijos įvykdytą išpuolį buvo sužeisti septyni vaikai ir vienas suaugusysis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis netoli Rusijos sienos. Pastaraisiais mėnesiais, Maskvos invazijai tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, čia padaugėjo išpuolių.
Teigiama, kad išpuolio taikiniu tapo sporto kompleksas, kuriame tuo metu buvo vaikų, ir gyvenamieji namai Derhaičių miestelyje.
„Septyni vaikai buvo sužeisti [...] Šeši berniukai ir viena mergaitė nuo 9 iki 15 metų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Ukrainos prokuratūra.
Per išpuolį taip pat buvo sužeistas 76-erių vyras.
Kiek anksčiau Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas teigė, kad šeši vaikai buvo sužeisti per rusų valdomų aviacinių bombų atakas. Jie su lengvais ar vidutinio sunkumo sužalojimais nugabenti į ligoninę.
Pastarosiomis savaitėmis vykdydama atakas Maskva pradėjo intensyviau naudoti naujas galingas valdomas aviacines oro bombas.
Trečiadienį Charkivo srityje per Rusijos ataką žuvo du civiliai.
„The Wall Street Journal“: Ukrainai prarandant pozicijas, Baltijos šalys klausia: ar ateina mūsų eilė?
17:46
Estijos Narvos miesto taryba įsikūrusi vos už kelių žingsnių nuo sienos su Rusija, Rusijos imperatoriaus Petro Didžiojo vardu pavadintoje aikštėje. Trečiame pagal dydį Estijos mieste beveik visi kalba rusiškai, o kas trečias gyventojas turi ne Estijos, o Rusijos pilietybę, pasakoja laikraštis „The Wall Street Journal“.
1993 m., prieš Baltijos šaliai įstojant į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Maskvos remiami Narvos tarybos nariai surengė referendumą dėl regioninės „autonomijos“, kuris galėtų prilygti ėjimui išvien su Rusija. Estija nepripažino šio balsavimo kaip keliančio rimtą grėsmę nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Vietiniai gyventojai 54 proc. balsų pritarė pasiūlymui, pastebi JAV leidinys.
Šis separatistinis užsidegimas bent jau kol kas išsklaidytas, tačiau Rusijos keliamas pavojus neišnyko. Kažkada buvęs judrus pasienio tiltas per Narvos upę nuo vasario mėn. uždarytas transporto priemonėms, o tai yra sparčiai blogėjančių abiejų šalių santykių dalis. Ant tilto ruožo, kuriuo anksčiau vietiniai gyventojai įprastai važiuodavo įsipilti pigesnių rusiškų dujų, įrengtos prieštankinės betoninės piramidės. Estijos pasienio kontrolės punkte, skirtame pėsčiųjų eismui, skelbiamoje informacijoje prašoma iš Rusijos atvykstančių žmonių pasidalyti informacija apie grėsmes Estijos valstybingumui.
Praėjus keliems mėnesiams po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pavadino Narvą, miestą, kuriame gyvena 53 000 žmonių, istoriškai rusiška žeme. Vėliau Rusija išdavė Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas arešto orderį dėl jos vyriausybės įsakymo pašalinti paminklus sovietų kariams. Ji yra vienintelė žinoma užsienio šalies vadovė, įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.
Nors mažai kas tikisi, kad Rusija artimiausiu metu suduos karinį smūgį Estijai, JAV ir Europos vyriausybės vis labiau nerimauja, kad V.Putinas planuoja išbandyti Vakarų ryžtą ir mesti iššūkį NATO narėms, ypač trims Baltijos šalims, jei jam pavyks palankiomis sąlygomis užbaigti karą Ukrainoje.
„Žinome, kad Rusija yra agresyvi. Ji yra tarsi žudikė: ji turi ketinimų ir priemonių, jai tik reikia progos“, – sakė Tomas Jermalavičius, Estijos sostinėje Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų centro vadovas.
Toks susirūpinimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas, nepaisydamas kolegų respublikonų pasipriešinimo, prastūmė 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą. „Vladimiras Putinas ir toliau žygiuotų per Europą, jei jam būtų leista“, – sakė M.Johnsonas, aiškindamas savo paramą finansavimui, kurį, pritarus Senatui, praėjusią savaitę pasirašė prezidentas Joe Bidenas.
V.Putinas atmetė perspėjimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO nares, tokias kaip Estija, kaip „visišką nesąmonę“. 2022 m. pradžioje Kremlius panašiais žodžiais išjuokė JAV perspėjimus, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą.
„Grėsmės nėra potencialios ar teorinės, – sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas. – Rusija neslepia, kokių tikslų ji siekia šiame kare. Tai – kontroliuoti visą Ukrainą ir iš esmės pertvarkyti Europos saugumo architektūrą sukuriant savotišką buferinę zoną prie savo vakarinių sienų, taip sunaikinant NATO ir Europos Sąjungą kaip veiksmingas saugumo organizacijas.“
Estijos ir kitų Baltijos šalių pareigūnai teigia, kad stengiasi įveikti gresiantį iššūkį – nuo investicijų į kariuomenę iki diplomatinių ir žvalgybos pastangų. „Mes nesame kiti, nes visada ruošiamės, kad nebūtume kiti, – sakė generolas majoras Ilmaras Tammas, Estijos gynybos lygos, sukarintos organizacijos, kuri karo atveju papildytų reguliariąją kariuomenę ir kuri po invazijos į Ukrainą padidino savo narių skaičių ir parengtį, vadas. – Tai ne tik atsakas Rusijai, bet ir logiškas pasiruošimas tam, ką mums vis tiek reikės daryti.“
Estija, kurioje gyvena vos 1,4 mln. žmonių, iš kurių beveik trečdalis yra rusakalbiai, vargu ar gali pasipriešinti Rusijos kariuomenei, pastebi „The Wall Street Journal“. „Jei čia kils karas, jis nebus toks kaip Ukrainoje, nes esame tokia maža šalis. Visų mūsų gyventojų yra mažiau nei Rusijos kariuomenėje, – sakė Narvos meras Jaanas Tootsas. – NATO turėtų mus ginti.“
Nuo 2017 m. Baltijos šalyse dislokuotos kitų NATO narių, įskaitant JAV, sausumos pajėgos, kurios buvo sustiprintos po invazijos į Ukrainą. Iš viso jų yra apie 5 000 karių, tačiau jų yra per mažai, kad galėtų pasipriešinti plataus masto kariniam puolimui, pastebi amerikiečių leidinys.
Vakarų pareigūnai teigia, kad tokios vietovės kaip Narva ir aplinkinės rytų Estijos apylinkės yra akivaizdžiausi Rusijos zondavimo taikiniai, taip pat Suvalkų koridorius tarp Lenkijos ir Lietuvos bei rusakalbės rytų Latvijos teritorijos.
2022 m. birželį V.Putinas, lygindamas save su Petru Didžiuoju ir sakydamas, kad abu valdovai vykdė misiją susigrąžinti istorines Rusijos žemes, konkrečiai paminėjo Narvą, kurioje XVIII a. pradžioje vyko du dideli mūšiai tarp Rusijos ir Švedijos. Savo autobiografijoje jis taip pat teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais jo tėvą naciams neva išdavė Estijos kaimo gyventojai.
JAV stiprėjantys izoliacionistiniai balsai, įskaitant buvusio prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus, kad jis pakviestų Rusiją užpulti Europos sąjungininkes, kurios nepakankamai moka už NATO apsaugą, jau susilpnino aljanso atgrasomąją galią, perspėjo Vokietijos Bundestago Europos Sąjungos reikalų komiteto vadovas Antonas Hofreiteris.
„Nerimauju, kad dėl neaiškių signalų iš Vakarų mes galime suklaidinti V.Putiną ir priversti jį manyti, kad jis gali pulti be didelių pasekmių, – sakė A.Hofreiteris. – Tarkime, jis užpultų Narvą ir kitą dieną pasakytų, kad ji dabar yra Rusijos dalis ir yra po Rusijos branduoliniu skėčiu, o ką jūs dabar darysite?“
Estija jau patyrė keletą Rusijos kibernetinių atakų, kuriomis siekta paralyžiuoti jos infrastruktūrą, o dėl Rusijos GPS trukdžių pastarosiomis dienomis du „Finnair“ lėktuvai turėjo nutraukti nusileidimą Tartu oro uoste ir apsisukti. Suomijos bendrovė pirmadienį pranešė, kad nutraukia skrydžius į Tartu.
Kai kurios rimčiausi kibernetinės atakos įvyko po politinių įvykių, tokių kaip Estijos sprendimas pašalinti sovietų karo memorialus arba Estijos parlamento sprendimas 2022 m. pabaigoje paskelbti Rusiją teroristine valstybe, sakė Estijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Gertas Auväärtas.
„Kibernetinės atakos yra Kremliaus diplomatinių priemonių rinkinio dalis, – sakė jis. – Jie nori pasiųsti stiprų signalą, kad gali sutrikdyti ir parodyti, kad Vakarų visuomenės nesugeba užtikrinti savo žmonių saugumo.“
Estijos vidaus žvalgybos tarnyba vasario mėn. pranešė, kad sulaikė 10 žmonių, kuriuos Maskva užverbavo kurstyti nedidelius neramumus, įskaitant išpuolius prieš dabartinio vidaus reikalų ministro ir žinomo žurnalisto automobilius. Daugiau informacijos ji nepateikė.
"Jie jau žengė kitą žingsnį – ne tik kibernetinę, bet ir fizinę ataką“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Kalbant apie labiau įprastinę karinę grėsmę, H.Pevkuras apskaičiavo, kad Rusijai prireiktų dvejų ar trejų metų, kad atkurtų savo pajėgas ir galėtų rimtai mesti iššūkį NATO. „Artimiausiais mėnesiais, artimiausioje ateityje, kol vyksta karas Ukrainoje, nematau, kad V.Putinas būtų pasirengęs atidaryti antrąjį frontą, – sakė jis. – Jam tai būtų katastrofa.“
H.Pevkuras trumpam nutraukė interviu, nes vėl teko perimti į Estijos oro erdvę įskridusius Rusijos karo lėktuvus, pastebi „The Wall Street Journal“ žurnalistas.
Estija ir Latvija, skirtingai nei Lietuva, atkūrusios nepriklausomybę nesuteikė automatinės pilietybės visiems savo gyventojams. Dėl to šimtai tūkstančių rusakalbių, kurie po Antrojo pasaulinio karo atvyko iš likusios Sovietų Sąjungos dalies, ir jų palikuonys galėjo rinktis, ar likti be pilietybės, ar gauti Rusijos pasą, ar laikyti kalbos egzaminus, kad praeitų natūralizacijos procesą.
Gyventojai, nepriklausomai nuo pilietybės, gali balsuoti vietos rinkimuose – šią teisę Estijos vyriausybė dabar siekia panaikinti rusų ir baltarusių pilietybės turėtojams, taip pat pereiti nuo mokymo rusų kalba prie estų tokiuose miestuose kaip Narva.
Kitaip nei dešimtajame dešimtmetyje, kai prorusiškų separatistų politika kėlė rimtą grėsmę, Estijos, kaip ES narės, gerovė daro bet kokius neramumus nepatrauklius net ir labiausiai V.Putinui pritariantiems gyventojams, sakė Katri Raik, kuri iki praėjusio rugsėjo buvo Narvos merė ir yra buvusi vidaus reikalų ministrė.
Nors Rusijos žvalgyba gali rasti „kokį nors benamį Olegą, kuris leidžia laiką gerdamas alų, ir manipuliuoti juo per „Facebook“ ir „TikTok“, tokių potencialių bendradarbių yra nedaug“, sakė ji. „Čia nėra jokios penktosios kolonos, – pastebėjo K.Raik. – Žmonės nėra kvaili ir žino, kur gyventi geriau – čia ar Rusijoje“.
Vis dėlto praėjus daugiau nei trims nepriklausomybės dešimtmečiams Estijos piliečiai sudaro mažiau nei pusę Narvos gyventojų. Nors atviri rusiškojo nacionalizmo apraiškos, pavyzdžiui, juodos ir oranžinės Georgijaus juostelės, ir parama invazijai į Ukrainą Estijoje yra uždrausti, daugelio miesto gyventojų simpatijos skrieja V.Putinui, sako žurnalistas.
„Narvoje yra valstybė valstybėje, nors nedaug kas nori tai pripažinti“, – pastebėjo Narvos muziejaus direktorė Marija Smorževskich-Smirnova, kuri vietos socialiniuose tinkluose ir kai kurių miesto tarybos narių buvo peikiama už parodą, kurioje sovietų kariuomenės 1944 m. sunaikinta istorinė Narva buvo lyginama su pastarųjų dvejų metų Rusijos vykdomu Ukrainos miestų niokojimu.
Po Antrojo pasaulinio karo į Narvos miesto griuvėsius beveik niekas negrįžo iš pirmųjų Estijos gyventojų, o vietoj jų naujakuriai iš Rusijos pastatė naują sovietinių daugiabučių miestą.
„Kai prasidėjo nepriklausomos Estijos valstybės kūrimas, Narvos gyventojams kilo kitas klausimas: siena su Rusija yra atvira ir čia pat, kodėl mums reikia mokytis estų kalbos?“ – minėjo M.Smorževskich-Smirnova.
Po plataus masto invazijos į Narvą persikėlęs ukrainietis pabėgėlis sakė, kad jis laikosi taisyklės nediskutuoti apie politiką su vietos gyventojais, nes daugelis jų palaiko V.Putiną. Nors Estija uždraudė Rusijos televizijos kanalams rodyti savo kabelinės televizijos tinkle, dėl artumo Rusijai Rusijos transliuotojai ir jų propaganda yra lengvai prieinami vietos gyventojams. Labai nedaug vietinių gyventojų nori duoti interviu, nes atvirai palaikant V.Putiną gali būti pažeisti Estijos įstatymai, o kritikuojant Rusijos režimą gali kilti problemų kitoje sienos pusėje.
60-metė Nadežda Šibello, kuri būdama 20 metų atvyko į Narvą iš Sibiro ir vis dar turi daug giminaičių Rusijoje, sakė, kad dabar ją kankina košmarai apie artėjantį karą.
„Mūsų žmonės vis kartoja, kad čia ateis V.Putinas. Aš taip nemanau, bet jeigu kas nors atsitiks, jeigu bus provokacija iš Estijos pusės, žinoma, jis netylės, bus atsakas, – sakė ji grįždama iš apsipirkimo kelionės Rusijoje. – Tiesą sakant, man labai neramu. Estija yra tokia maža, vienas sprogimas, ir viskas dings.“
JAV parodė naujos kartos „Bradley“ kovos mašiną: įvardijo patobulinimus
16:56
JAV kariuomenė paskelbė naujosios ir pažangiausios pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ versijos nuotraukas.
Kariuomenė šią naujos kartos M2A4E1 „Bradley“ pavadino „moderniausia ir išgyvenamiausia“ šarvuotosios transporto priemonės versija.
Kovos mašinoje yra integruota „geležinio kumščio“ aktyviosios apsaugos sistema, patobulintas didelės raiškos infraraudonųjų spindulių priekinio žvalgo taikiklis, aplinkos valdymo blokas, kad būtų išvengta karščio šoko išlipant iš transporto priemonės.
„Bradley“ šarvuotąsias mašinas naudoja ir Ukrainos kare su Rusija.
Naujausiais Pentagono duomenimis, JAV išsiuntė Ukrainai daugiau kaip 200 M2A2 „Bradley“ transporto priemonių.
Pirmą kartą „Bradley“ transporto priemonės į kovos mūšio lauką Ukrainoje pateko beveik lygiai prieš metus.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo daugiau kaip 3 200 aviacinių bombų
15:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija praėjusį mėnesį šalį atakavo daugiau kaip 3 200 aviacinių bombų, kone 300 atakos dronų bei daugiau kaip 300 raketų.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą. Šios atakos padarė didelę žalą ir nusinešė civilių aukų.
Kovą Rusija atakavo Ukrainą daugiau kaip 400 įvairių tipų raketų, 600 bepiločių „Shahed“ ir 3 tūkst. valdomų aviacinių bombų.
Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad Rusijos aviacinės bombos kelia vis didesnį pavojų ir fronte esantiems Ukrainos kariams, ir miestams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per rusų ataką Odesoje sunaikinta per 15 tonų siuntų
15:42
Per Rusijos raketinę ataką prieš pašto sandėlį Odesoje sunaikinta 15,5 tonos siuntų, kurių vertė siekė beveik 3 mln. grivinų (70,9 tūkst. eurų), ketvirtadienį pranešė didžiausia privati Ukrainos pašto ir siuntų pristatymo tarnyba „Nova Pošta“.
Vėlų trečiadienį pietiniame Ukrainos Odesos uostamiestyje nugriaudėjo keli sprogimai.
Socialiniuose tinkluose ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matėsi degantis didelis sandėlis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka prabangos sau negaili: pažiūrėkite, kaip gali atrodyti jo vila Sočyje
15:20
Oficialiai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka turi tik vieną rezidenciją – vadinamuosius Nepriklausomybės rūmus. Tačiau neoficialiai yra priskaičiuota 18 rezidencijų, o, kaip teigiama, 19-oji statoma Rusijoje šalia Sočio, kalnuose, Krasnaja Poliana gyvenvietėje. Taip skelbiama bendrame žurnalistiniame BELSAT ir BELPOL tyrime.
Kaip skelbia belsat.eu, atidžiai išanalizavus statybų planus ir interjero 3D maketus, akivaizdu, kad būsimos rezidencijos projektas atitinka tokį, koks tiktų svarbiausiam šalies žmogui.
„Monolitinio gelžbetonio sienos, paauksuotos durų rankenos, baseinai, virtuvės, restoranai, asmeninis kabinetas ir iki dantų ginkluota apsauga... Kuo ne vieta gyventi į pensiją išėjusiam politikui, kuriuo baltarusiai seniai nesidžiaugia?“ – rašo belsat.eu.
Tyrimą kartu su BELSAT žurnalistais atliko BELPOL organizacija, vienijanti pasitraukusius ir opozicijoje dirbančius buvusius Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnus.
Netoli Sočio esanti rezidencija, kaip skelbiama, bus išties prabangi. Jos projekto dokumentai, pasiekę BELPOL, yra iš įmonių grupės „Krasnodargraždanprojekt“, kuri tą rezidenciją ir stato. Statybų planuose – 12 objektų, kurių bendras plotas sieks 7 374 kv. m, viso sklypo plotas – daugiau nei 97 kv. m.
Maždaug trečdalį sklypo užima „pagrindinis pastatas“, projektuojamas, kaip teigiama, šeimininkui.
„Žemės sklypas priklauso Baltarusijos valstybei, vadinasi, visuomenei, o įmonė-pirkėja susijusi su Lukašenkai artimu verslininku Viktoru Šeimanovu, kuris aptarnauja stambiausius šešėlinius diktatoriaus projektus“, – rašo belsat.eu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos kariuomenės grimasos: fronte susitiko kanibalas ir maniakas
15:18
Ukrainą jau dvejus metus naikinančiai Rusijos kariuomenei tinka ir kanibalai bei žudikai maniakai, kurie ištrūksta į laisvę, kad galėtų žudyti karo zonoje.
Rusijos Volgogrado miesto gyventojas Dmitrijus Malyševas, kuris suvalgė žmogaus širdį ir už šį ir kitus nusikaltimus buvo nuteistas kalėti ketvirtį amžiaus, pasirašė sutartį ir išvyko iš kalėjimo į karo zoną Ukrainoje. Ten kanibalas susitiko su maniaku iš Volžsko Aleksandru Maslenikovu, kuris žiauriai nužudė dvi merginas. Apie tai pranešė Rusijos portalas V1.ru.
D.Malyševo giminaičiai patvirtino, kad jis buvo kovų zonoje Ukrainoje. „Po to, kai vasario mėnesį buvo sužeistas, jis grįžo į karo zoną. Kovo pradžioje jis buvo ten. Tačiau dabar jis vėl ligoninėje gydosi sunkų sužeidimą“, – paaiškino jie.
Be to, kaip išsiaiškino portalas, kanibalas nuolat naudojasi socialiniais tinklais – ten jis skelbia nuotraukas iš karo zonos. Viena iš nuotraukų buvo paskelbta kovo pradžioje. Joje kanibalas D.Malyševas užfiksuotas apsikabinęs maniaką A.Maslenikovą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Chatham House“: Rusijos veiksmai Europoje rodo, kokios agresijos laukti
15:08
Britas buvo apkaltintas dėl padegimo sąmokslo, nukreipto prieš Ukrainos įmonę, po to, kai, kaip įtariama, buvo užverbuotas veikti samdinių grupuotės „Wagner Group“ naudai.
Įtariamasis bus teisiamas pagal naująjį Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo įstatymą – tai pirmoji byla, iškelta pagal naujus teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su užsienio agentais. Dėl padegimo sąmokslo kaltinimai taip pat pateikti dar keturiems vyrams, tarp jų nuskambėjo ir lietuviška Dmitrijaus Paulausko pavardė.
Tačiau šis atvejis neturėtų būti laikomas pavieniu incidentu. Daug platesnė ir rimtesnė Rusijos sabotažo kampanija apima visą Europą. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad elgesio modeliai sutampa su prognozėmis, ką Rusija bandys daryti prieš atvirą konfliktą su NATO, skelbia analizės „Chatham House“ bendradarbis Keiras Gilesas.
Atrodo, kad yra mažai Europos šalių, kurios nėra taikiniai. Balandžio pradžioje Vokietija suėmė du asmenis, įtariamus planavus išpuolius Rusijos vardu, kurių taikiniai galėjo būti įvairios paskirties objektai, įskaitant JAV karines bazes. Maskva, pasitelkusi organizuotus nusikaltėlių tinklus, Lietuvoje rengė fizinius išpuolius prieš Rusijos opozicijos veikėjus, pastebi analitikas.
Švedijos saugumo policija tiria galimą sabotažą, dėl kurio šalies tolimoje šiaurėje ne kartą nuvažiavo nuo bėgių traukiniai, o Estijos saugumo tarnybos užregistravo suintensyvėjusias Rusijos pastangas verbuoti vietos piliečius pulti savo vyriausybę.
Ypač daug dėmesio skirta Lenkijai. Ten esantys pagrindiniai logistikos punktai, per kuriuos tiekiamos prekės Ukrainai, akivaizdžiai domina Rusiją, akcentuoja ekspertas.
Lenkijos valdžios institucijos areštavo vyrą, kuris žvalgė saugumo priemones svarbiame Žešuvo oro uoste, matyt, ketindamas prisidėti prie bandymo nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris turėjo vykti per šį oro uostą.
Lenkija taip pat išardė bent vieną agentų tinklą, sukurtą šalies geležinkelių tinklui žvalgyti ir sabotuoti.
Signalų trukdžiai ore ir jūroje
Statytinių samdymas vykdyti sabotažą – tai tik vienas iš būdų, kuriais Rusija jau dabar puola Europą ne tik Ukrainoje.
Panašūs dėsningumai pastebimi ir Rusijos elektroninio karo veiksmuose, kuriais trikdomi skrydžiai aplink Baltijos jūros regioną. Ši problema tęsiasi jau daugelį metų, apima vis didesnę Europos teritoriją ir tampa vis rimtesnė.
Kovo mėn. pranešta, kad Rusija trikdė palydovinius signalus, turėjusius įtakos lėktuvui, kuriuo iš Lenkijos grįžo JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas, o balandžio mėn. buvo plačiai pranešama, kad panašūs signalų trikdžiai kėlė problemų kitiems lėktuvams.
Orlaiviai regione jau seniai susiduria su tokių trukdžių rizika, tačiau galimų trikdžių mastas tampa didele problema.
Dabar laikoma normaliu reiškiniu, kai virš Baltijos ir Juodosios jūrų neveikia kelios navigacijos sistemos.
Šiaurės Norvegijoje Rusijos vykdomi GPS trukdžiai ne tik kasdien trikdo oro eismą, bet ir trukdo policijos bei pagalbos tarnybų darbui.
„Tai nereiškia, kad skrydžiai Europoje yra nesaugūs. Lėktuvai vis dar gali naudoti daugybę atsarginių sistemų, tačiau tai reiškia, kad nebeliko kai kurių sistemų, kurios užtikrina saugią navigaciją ir padeda išvengti susidūrimų.
Kita problema kyla oro uostams, priklausomiems nuo GPS paslaugų, nes nusileidimas tampa neįmanomas ir skrydžiai turi būti nukreipiami arba lėktuvas net turi grįžti į pradinį tašką“, – pastebi K.Gilesas.
Skrydžiai tarp Suomijos ir Estijos ne kartą buvo nutraukti, o balandžio pabaigoje sustabdyti skrydžiai iš Helsinkio į Tartu.
Daugėjant skrydžių atšaukimų, patiriamos išlaidos, kurios tiesiogiai priskiriamos Rusijos veiksmams. Tačiau Vakarų neveiklumas reiškia, kad Maskvai nebus jokių pasekmių, pastebi analitikas.
Jūroje Rusija taip pat sunkiai vykdo savo ardomąją veiklą. Maskvos šešėlinis laivynas, kurį sudaro laivai su paslaptingais savininkais, įtartinu draudimu ir registracija tokiose vietose kaip Esvatinis (šalis, neturinti išėjimo į jūrą ir tradiciškai nesinaudojanti jūra), ypač aktyviai vengia sankcijų ir šnipinėja aplink Gotlando salą Baltijos jūroje, kuri jau seniai pripažinta pagrindiniu taikiniu, nes yra svarbi kontroliuojant jūrų ir oro eismą regione.
Vakarai turėtų būti pasirengę dar drąsesnei agresijai
„Visi šie pavyzdžiai rodo, kaip priešiški Rusijos veiksmai pamažu normalizuojasi, nes niekas nenori ar negali su jais kovoti. Rusija peržengia priimtinų veiksmų ribas, darydama tai, kas turėtų kelti pasipiktinimą, ir tada, kai Vakarai į tai nereaguoja, juos dar labiau sustiprina“, – pastebi „Chatham House“ analitikas.
Tačiau atakų gali būti ir daugiau. 2020 m. teksto autorius kartu su kolegomis Švedijos gynybos tyrimų agentūrai parengė studiją apie tai, ką kariniai planuotojai vadina A2AD (angl. anti-access/area denial), kitaip tariant, kaip karo atveju Rusija galėtų bandyti neleisti NATO pajėgoms judėti ten, kur jų reikia.
„Mano skyriuje buvo nagrinėjami įvairūs būdai, kuriais Rusija galėtų imobilizuoti Europą dar prieš konfliktą, neiššovusi nė vieno šūvio. Dabar nerimą kelia tai, kad daugelis aprašytų metodų, įskaitant GPS trukdymą, sabotažą, vietinius statytinius ir daugelį kitų, jau naudojami visoje Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – sako jis.
„Rusija smarkiai suaktyvino savo kampaniją prieš Vakarus, ir tai yra pavojaus ženklas dėl to, kas gali nutikti ateityje. Rusijos metodai evoliucionavo. Praėjusį dešimtmetį Europoje siautėjusios žudikų gaujos, tarp kurių taikinių 2018 m. buvo ir Sergejus Skripalis Solsberyje, buvo sudarytos iš Rusijos kariškių ir žvalgybos pareigūnų. Dabar išpuolių, įskaitant neseniai Jungtinėje Karalystėje įvykdytą padegimą, modelis rodo, kad Rusija verbuoja laisvai samdomus darbuotojus, kurie veikia jos vardu“, – įvardija analitikas.
Taip gali būti todėl, kad jos žmonės yra pernelyg lengvai atpažįstami arba pernelyg užsiėmę Ukrainoje.
„Tačiau šis modelis rodo tai, kas seniai žinoma: Rusija visada gali rasti nesąžiningų asmenų, kurie Maskvos vardu puls savo šalis“, – apibendrina „Chatham House“ bendradarbis.
E.Macronas dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą
14:26
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“ dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Kyjivas pateiktų tokį prašymą.
„The Economist“ nurodė, kad E.Macronas interviu davė po praėjusią savaitę surengtos kalbos, kurioje pareiškė, kad Europa yra mirtinga ir gali žlugti, jei neįveiks jai kylančių grėsmių, pavyzdžiui, Rusijos agresijos, sustiprėjusios po 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.
„Nieko neatmetu, nes susiduriame su kažkuo, kas nieko neatmeta“, – sakė E. Macronas, paklaustas, ar laikosi savo anksčiau šiais metais išsakytų ir didelį rezonansą visoje Europoje sukėlusių pastabų, kad neprieštarauja Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą.
Kai kurie analitikai mano, kad Rusija gali pradėti naują didelį puolimą Ukrainoje.
E.Macronas interviu sakė, kad „jei Rusija nuspręstų žengti toliau, bet kokiu atveju visi turėsime užduoti sau klausimą“ dėl karių siuntimo, ir savo atsisakymą atmesti tokią galimybę pavadino „strateginiu įspėjamuoju signalu mano kolegoms“.
Jis apibūdino Rusiją kaip regioną destabilizuojančią jėgą ir grėsmę europiečių saugumui.
„Turiu aiškų strateginį tikslą: Rusija negali laimėti Ukrainoje, – pareiškė E.Macronas. – Jei Rusija laimės Ukrainoje, Europoje saugumo nebus.“
„Negi turėtume apsimesti, kad Rusija tuo apsiribos? Koks bus saugumas kitoms kaimyninėms šalims, Moldovai, Rumunijai, Lenkijai, Lietuvai ir kitoms?“ – pridūrė jis.
Įkalintam Kremliaus kritikui V.Kara-Murzai reikia skubios medicininės pagalbos
14:11
Jungtinė Karalystė trečiadienį paragino Rusiją paleisti įkalintą Kremliaus kritiką Vladimirą Kara-Murzą, kuriam, anot britų, reikia skubios medicininės pagalbos.
V.Kara-Murza, vienas žymiausių prezidento Vladimiro Putino oponentų, praėjusiais metais buvo nuteistas kalėti 25 metus. Tai ilgiausia žinoma bausmė Rusijos disidentui pastaruoju metu.
Dvigubą JK ir Rusijos pilietybę turintis vyras buvo apkaltintas išdavyste po to, kai savo kalboje Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimus prieš Ukrainą.
42-ejų vyras kenčia nuo rimtų sveikatos problemų, kurias, anot jo žmonos Jevgenijos Kara-Murzos ir advokatų, sukėlė du bandymai nunuodyti, kuriuos 2015 ir 2017 metais surengė Rusijos saugumo tarnyba FSB.
„Rusijos valdžios įkalintas pagal politiškai motyvuotus kaltinimus ponas Kara-Murza persekiojamas už tai, kad nepritarė Rusijos invazijai į Ukrainą“, – sakoma JK pramonės ir ekonominio saugumo valstybės ministrės Nusrat Ghani pareiškime.
„Kalėjimo sąlygos kelia grėsmę jo gyvybei. Jo sveikata prastėja, – sakė ji po pokalbio su J.Kara-Murza. – Rusija privalo nedelsdama jį paleisti dėl humanitarinių priežasčių, kad jis būtų skubiai gydomas.“
Po Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno žūties Arkties kalėjimo kolonijoje vasarį išaugo baimė ir dėl V. Kara-Murzos likimo.
Kovą Ženevoje žurnalistams J.Kara-Murza teigė, kad bandymai nunuodyti jos vyrui išprovokavo sunkią ligą, vadinamą polineuropatija, kuri gali sukelti paralyžių.
Ji sakė, kad ši liga yra įtraukta į sveikatos būklių, dėl kurių pagal Rusijos įstatymus negalima įkalinti, sąrašą.
Kyjive – didžiulis V.Zalužno atvaizdas ant sienos
14:08
Kyjive atidengta siena su didžiausiu Ukrainoje kada nors pasirodžiusiu buvusio gynybos pajėgų vado Valerijaus Zalužno atvaizdu.
Darbą kūrė dailininkas Jevhenas Kučeris – jam prireikė 13 valandų, kad sukurtų 120 kvadratinių metrų meno kūrinį. Menininkai darbą taip pat užregistravo Ukrainos nacionaliniame rekordų registre.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
13:56
Rusija ketvirtadienį paskelbė dar labiau pasistūmėjusi Rytų Ukrainoje ir užėmusi dar vieną kaimą, esantį į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos.
Maskvos gynybos ministerija pranešė, kad rusų kariai neva „visiškai išlaisvino Berdičių gyvenvietę“.
Kyjivas teigė, kad neseniai atitraukė karius iš šio kaimo.
Rusija bijo: V.Putinui svarbią dieną – priešlėktuvinė gynyba, dronų slopintuvai ir nuo COVID tikrinami deputatai
13:46
Prieš gegužės 7 d. vyksiančią Vladimiro Putino inauguraciją Rusijos valdžios institucijos sustiprins saugumo priemones. Šiuo tikslu Maskvoje tikimasi dislokuoti papildomų oro gynybos sistemų, o sostinės centre bus sumontuota didelio galingumo elektroninės kovos (EW) įranga, skirta dronams slopinti, „Telegram“ kanalui „VČK-OGPU“ pranešė informuoti šaltiniai.
Be to, anot jų, policijos pareigūnai įpareigoti „apdirbti“ visus gyvenamuosius pastatus, esančius šalia specialiųjų magistralių ir masinio žmonių susibūrimo vietų. Savo ruožtu transporto infrastruktūros darbuotojai buvo įspėti apie pastiprinimą inauguracijos išvakarėse.
Tuo pat metu visi privačios kariuomenės „Wagner“ samdiniai, kurie palaikė ryšį, per savo vadovus buvo informuoti, kad gegužės 7 d. jie neturėtų palikti savo namų. Jiems buvo griežtai uždrausta rodytis viešose vietose, taip pat ir didelėse kompanijose, su kamufliažu, su antsiuvais ir apdovanojimais ant uniformų, sakė pašnekovai.
Prisiminė ir COVID testus: tikrins kiekvieną deputatą
Tikimasi, kad pačią inauguracijos dieną Valstybės Dūmos deputatai, Federacijos Tarybos nariai ir konstituciniai teisėjai į Kremliaus rūmus bus vežami grupėmis autobusais pagal tą pačią schemą, kuri buvo naudojama ir anksčiau.
Deputatai buvo įspėti, kad dalyvavimas yra privalomas, o įėjimas bus vykdomas pagal sąrašus: jie turi turėti asmens tapatybės kortelę, pasą ir COVID-19 testą elektronine arba popierine forma. Kartu, pasak „Telegram“ kanalo pašnekovų, prieš važiuojant autobusais deputatus tikrins FSO pareigūnai. Jie taip pat atliks papildomą skubų testą dėl koronaviruso.
Plačiau skaitykite ČIA.
Turtuolių šnipų pora iš Rusijos rengė Europoje diversijas
13:15
Buvęs Rusijos kariuomenės karininkas Nikolajus Šapošnikovas ir iš Kyjivo kilusi jo žmona Jelena padėjo Rusijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai organizuoti diversijas Europoje, skelbia Rusijos tiriamosios žurnalistikos leidinys „The Insider“. Šeima daug metų gyveno Europoje ir mėgavosi turtais.
Ilga kelionė į Čekiją
Šapošnikovai – Čekijos piliečiai, persikėlę į šią šalį dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Pasak leidinio, Jelena Šapošnikova turi pasą, kurio numeris buvo rezervuotas Rusijos žvalgybos pareigūnams. Čekijos valdžios institucijos įtaria Šapošnikovus prisidėjus prie 2014 m. sprogimų šaudmenų sandėliuose Vrbeticės kaime.
Nikolajus Šapošnikovas yra baigęs Baku karinės vadavietės inžinerijos fakultetą. Trejus metus kariavo Afganistane. 1987 m. N.Šapošnikovas buvo išsiųstas į Čekoslovakiją, kur tarnavo motorizuotosios šaulių kuopos vadu. 1989 m. vasarį jis buvo pašalintas iš KPSS dėl „nuolatinių benzino ir akumuliatorių vagysčių iš kariuomenės“, o vėliau atleistas iš tarnybos.
Netrukus po to, kai sovietų kariuomenė paliko Čekoslovakiją, N.Šapošnikovas grįžo į šalį ir paprašė joje politinio prieglobsčio, teigdamas, kad buvo pašalintas iš partijos. Politinis prieglobstis jam buvo suteiktas 1991 m. rugpjūtį, o po kelių mėnesių tokį patį statusą gavo ir jo žmona Jelena, gyvenusi Ukrainos sostinėje Kyjive, bei du mažamečiai vaikai.
Po kelių nesėkmingų bandymų abu gavo Čekijos pilietybes.
2000-ųjų pradžioje N.Šapošnikovas įsidarbino ginklų prekybos bendrovėje „Imex“. Jos vadovas buvo Petras Bernatikas, buvęs Čekoslovakijos valstybės saugumo tarnybos „slaptas informatorius“. „The Insider“ rašo, kad N.Šapošnikovas ieškojo įmonei naujų klientų. „Imex“ buvo sandėlių Vrbeticėje, kuriuose 2014 m. spalio mėn. įvyko sprogimai, nuomininkė.
Ryšiai su Rusijos žvalgyba
2022 m. gegužę Čekijos leidinys „Respekt“ pranešė, kad Nikolajui ir Jelenai Šapošnikovams iškelta baudžiamoji byla dėl šnipinėjimo. Čekijos policija gavo prieigą prie Šapošnikovų ir GRU karinio padalinio Nr. 29155 vadovo generolo Andrejaus Averjanovo susirašinėjimo. „Elektroninių laiškų turinį sudarė konfidenciali informacija apie ginkluotus sandėlius, pvz. karinės įrangos“, – teigė leidinio šaltinis.
Šapošnikovų dukra žurnalistams patvirtino, kad šeima buvo susitikusi su A.Averjanovu. Tai įvyko 2014 m. spalio pradžioje Lisabonoje. Spalio 16 d. Čekijos Vrbetice kaime esančiame šaudmenų sandėlyje įvyko sprogimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dramatiški vaizdai iš Časiv Jaro miesto: sprogimai, griuvėsiai ir vaiduokliais virtę namai
13:02
Časiv Jaras – miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 12 tūkst. žmonių šiandien atrodo apokaliptiškai. Jame driekiasi eilės griuvėsių, kadaise buvusių ukrainiečių namais. Nepaisant to, Rusija užsibrėžė iki gegužės 9-osios, Sovietų Sąjungos prieš nacizmą pergalės dienos, minėjimo jį užimti, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos teigia, kad to padaryti nepavyks.
Naujienų agentūros „Associated Press“ gautoje naujoje filmuotoje medžiagoje matyti Časiv Jaro miestas, kurį jau kelis mėnesius nuolat apšaudo Rusijos pajėgos. Šiuo metu jis primena kitų laikinai okupuotų Ukrainos miestų – Bachmuto ir Avdijivkos – griuvėsius.
Įraše užfiksuoti didelio masto sugriovimai: beveik neliko nepažeistų pastatų, o namai, savivaldybės įstaigos yra apgriautos ir pajuodavusios nuo apšaudymų.
Miestas, kuriame kadaise gyveno 12 000 žmonių, dabar yra beveik apleistas.
„Strategiškai svarbų miestą jau kelis mėnesius puola Rusijos kariai. Jį užėmusi Rusija galėtų kontroliuoti kalvos viršūnę, nuo kurios turėtų galimybę pulti kitus miestus, sudarančius Ukrainos rytinės gynybos atramą“, – teigė AP žurnalistai.
Plačiau skaitykite ČIA.
B.Hodgesas paragino Ukrainą ignoruoti JAV reikalavimus nepulti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
12:54
Ukraina turėtų ignoruoti Vašingtono raginimus nutraukti dronų smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Kyjivas turi teisę gintis ir turėtų daryti viską, kas būtina. Tai interviu naujienų agentūrai „RBK-Ukraina“ sakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas.
„Ukraina, gindama savo žmones ir teritoriją, turi pulti bet kurį taikinį, kurį nori pulti“, – sakė jis.
B.Hodgesas išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina ir toliau darys viską, ką nuspręs, kad apgintų save ir savo gyventojus.
Atsargos generolas sakė, kad jam buvo gėda matyti, jog JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas ir kiti JAV vyriausybės pareigūnai sakė arba siūlė, kad Ukraina neturėtų pulti tos infrastruktūros.
„Raginčiau Ukrainos vyriausybę nekreipti į tai dėmesio, ir atrodo, kad per pastarąsias kelias savaites tai tikrai išnyko, nes tai buvo prastai apgalvota politika. Ir negirdžiu, kad apie tai būtų toliau kalbama“, – pareiškė B.Hodgesas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nepasimokė iš Černobylio: Zaporižios atominė elektrinė tapo rusų karių pratybų aikštele
12:16
Ukrainos karinė žvalgyba socialiniuose tinkluose pasidalijo neryškiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos kariai virš laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės branduolinių reaktorių naudoja bepiločius atakos orlaivius.
Teigiama, kad ukrainiečių karinė žvalgyba rado įrodymų, kad rusai naudoja dronus itin jautrioje ir daug nerimo keliančioje vietoje, kur kariniai veiksmai gali sukelti katastrofą.
Vaizdo įrašą tarnyba elektroninės žvalgybos priemonėmis perėmė iš rusų pirmojo asmens drono. Nurodoma, kad filmuota medžiaga pažymėta „UT4D.TT“, o tai rodo, kad droną tiekė Rusijos gynybos ministerija.
Aiškinama, kad rusų drono skrydžio trajektorija driekiasi virš Zaporižios atominės elektrinės energijos blokų link Ukrainos kontroliuojamų Nikopolio ir Marhaneco bendruomenių, kurios nuolat atakuojamos.
Tarnybos atstovas Andrijus Černiakas sakė, kad rusai naudoja šią teritoriją dronams paleisti, nes Ukrainos kariai negali atsakyti ugnimi 1,5 km zonoje aplink elektrinę.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos savo bepiločių orlaivių paleidimo aikšteles įrengė netoli šeštojo Zaporižios atominės elektrinės reaktoriaus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėtas karo posūkis: rusai grįžta
11:34
Per pirmuosius Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą metus į užsienį pabėgo net milijonas rusų. Dabar tūkstančiai jų grįžta namo, o tai – propagandinė prezidento Vladimiro Putino pergalė ir postūmis jo karo ekonomikai, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Karui tebesitęsiant, o jį sukėlusiam asmeniui ketinant pradėti dar vieną šešerių metų kadenciją valdžioje, daugelis rusų susiduria su sunkiu pasirinkimu. Susidūrę su atsisakymais pratęsti leidimus gyventi užsienio šalyje, sunkumais pervedant darbą ir pinigus į užsienį ir ribotu skaičiumi vietų, kuriose jie vis dar laukiami, jie renkasi baigti savarankišką tremtį.
„Verslas nepasiteisino, užsienyje mūsų niekas nelaukia“, – sakė Aleksejus, 50-metis buvęs politikos konsultantas iš Maskvos, kuris persikėlė į Sakartvelą dirbti verslininku po to, kai buvo sulaikytas per antikarinį mitingą Rusijos sostinėje. Jis grįžo, kai baigėsi jo verslo finansai. Jis ir kiti „Bloomberg“ kalbinti asmenys saugumo sumetimais prašė neskelbti jų pavardžių.
2022 m. vasario mėn. invazija išprovokavo tokio masto masinį pabėgimą iš Rusijos, kokio nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Daugelis išvyko, norėdami išreikšti nepritarimą karui, taip pat bijodami mobilizacijos. Kai 2022 m. rugsėjį V.Putinas įsakė pašaukti 300 000 rezervistų, tai sukėlė naują šimtų tūkstančių žmonių išvykimo bangą.
Emigrantų srautas sulėtėjo, o gal net pasikeitė. Birželį Kremlius gyrėsi, kad pusė visų pirmosiomis dienomis pabėgusių asmenų jau grįžo, ir tai, atrodo, atspindi turimus statistinius duomenis iš populiariausių paskirties šalių ir persikėlimo bendrovių duomenis. Remiantis vienos persikėlimo įmonės „Finion“ Maskvoje klientų duomenimis, apytiksliai 40-45 proc. 2022 m. išvykusiųjų grįžo į Rusiją, sakė įmonės vadovas Viačeslavas Kartamyševas.
V.Putinas gyrė verslo žmonių ir aukštos kvalifikacijos specialistų sugrįžimą kaip „gerą tendenciją“. Jis teigė, kad šis antplūdis yra jo politikos palaikymo ženklas, nepriklausomai nuo tikrųjų grįžimo priežasčių, ir įrodymas, kad rusai „jaučia priklausomybę, supranta, kas vyksta“.
Pasak politinių konsultacijų bendrovės „R.Politik“ įkūrėjos ir Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresniosios mokslinės bendradarbės Tatjanos Stanovajos, sugrįžimo istorijos aktyviai naudojamos propagandoje kaip „rusofobijos“ Vakaruose patvirtinimas. V.Putinui tai svarbu, nes „tai jį kursto“, suteikia papildomų įrodymų, kad neva jis buvo teisus.
Tūkstančiai grįžusių emigrantų taip pat padeda Rusijai įveikti karo sankcijas ir pasiekti gerų ekonominių rezultatų. Remiantis „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, grįžtamoji migracija greičiausiai nuo penktadalio iki trečdalio prisidėjo prie 3,6 proc. metinio Rusijos ekonomikos augimo 2023 m.
Vis dėlto grįžtantys darbuotojai sudaro tik apie 0,3 proc. visų dirbančiųjų. Tai nedaug prisideda prie didelio darbo jėgos trūkumo darbo rinkoje mažinimo, tačiau pabrėžia, kad repatriantų indėlis į ekonominę veiklą yra pernelyg didelis, skelbia „Bloomberg“.
„Pirma, grįžtantys migrantai paprastai gauna didesnį darbo užmokestį ir dirba didelės pridėtinės vertės pramonės šakose – apklausos rodo, kad pajamų lygis buvo labai susijęs su tikimybe išvykti iš šalies siekiant išvengti mobilizacijos 2022 m. Antra, grįžtantys darbuotojai didina aktyvumą į vidaus vartojimą orientuotose pramonės šakose, pavyzdžiui, namų ūkio paslaugų, mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto, užuot išleidę savo pajamas užsienyje. Pastaroji aplinkybė taip pat reiškė kapitalo nutekėjimo iš Rusijos 2023 m. sušvelninimą“, – sakė Rusijos ekonomistas Aleksas Isakovas.
Kai kuriems iš jų Rusija dabar siūlo geresnes galimybes ir darbo sąlygas nei prieš karą, nes šalis stengiasi pritraukti trūkstamus specialistus. Informacinių technologijų programuotojas Jevgenijus su šeima grįžo po maždaug metų gyvenimo Almatoje, Kazachstane, kai gavo pasiūlymą dirbti Rusijoje už tokį atlyginimą ir tokiomis sąlygomis, apie kurias anksčiau „negalėjo net svajoti“.
„Tai mums dovana“, – sakė Kurčatovo instituto Nacionalinio tyrimų centro prezidentas Michailas Kovalčiukas po to, kai Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN, žinoma dėl Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo projekto, paskelbė, kad šiais metais nebedirbs su Rusijos specialistais. Tai reiškia mokslininkų grįžimą į Rusiją, sakė jis.
Jokių kitų variantų, tik grįžti
Nors išvykusiųjų skaičiaus vertinimai labai skiriasi, „Alfa Bank“ ekonomistai Maskvoje apskaičiavo, kad 2022 m. Rusija neteko apie 1,5 proc. visos darbo jėgos, t. y. maždaug 1,1 mln. žmonių. Kai kurie iš jų išvyko į Europą, tačiau daugelis išvyko į tokias vietas kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Tailandas ir Indonezija – valstybes, kurios netaikė sankcijų kaip JAV ir jos sąjungininkės, taip pat į kaimynines buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Pasak „Finion“ vadovo V.Kartamyševo, Rusijos piliečiai susidūrė su sunkumais arba atsisakymu pratęsti leidimus gyventi šalyje, kurių galiojimas baigiasi. Pasak jo, dauguma iš tų, kurie tai daro, galiausiai nusprendžia grįžti į Rusiją.
„Finion“ duomenys rodo, kad net ir „draugiškose“ šalyse, pavyzdžiui, Armėnijoje ir Kirgizijoje, rusai buvo atidžiau tikrinami. Kelios Europos šalys, ypač rytuose, gerokai apsunkino rusų galimybes gauti ar pratęsti laikinus leidimus gyventi, taip pat Turkija, ir tai nustebino dešimtis tūkstančių rusų, kuriems teko rinktis, ar grįžti namo, ar ieškoti kitos šalies, sakė V.Kartamyševas.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Turkijoje išduota apie 60 000 trumpalaikių leidimų gyventi, t. y. perpus mažiau nei 2022 m., kai jų buvo išduota 132 000.
Sakartvelo nacionalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad 2023 m. išvykusių rusų skaičius išaugo šešis kartus iki 35 344, o atvykusių migrantų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 16 proc. Kazachstanas pranešė, kad iki 2022 m. pabaigos iš Rusijos atvyko 146 000 atvykėlių, tačiau Rusijos diplomatas Almatoje teigė, kad po metų pasiliko ne daugiau kaip 80 000.
„Jie iš tikrųjų mūsų nekenčia“
Tikėtina, kad repatriacijos procesas tęsis. Remiantis Europos universiteto instituto Florencijoje politologų Emilio Kamalovo ir Ivetos Sergejevos vadovaujamo Europos universitetinio instituto tyrimu, tik 41 proc. rusų migrantų, o kai kuriose šalyse tik 16 proc., mano, kad jų statusas priimančiojoje visuomenėje yra stabilus arba šiek tiek stabilus. Šį nesaugumo jausmą dar labiau didina tai, kad 25 proc. respondentų teigia patyrę diskriminaciją iš vietos gyventojų arba institucijų.
Jie pastebėjo, kad „pasaulis tiesiogine prasme susitelkė prieš juos“, – sakė Ana Kulešova, sociologė iš Socialinės prognozės grupės, kuri apklausia rusų imigrantus. „Jie grįžo su nuoskauda ir jausmu, kad V.Putinas vis dėlto nebuvo toks neteisus: jie iš tikrųjų mūsų nekenčia“, – rusų nuomonę pateikė sociologė.
Grįžę namo, daugelis repatriantų, kurie išvyko dėl nepritarimo karui, susiduria su skirtingais iššūkiais. 35 metų Aleksandras, bankininkystės IT specialistas, grįžo į Rusiją iš Azerbaidžano, nes jo šeimai ten buvo nejauku. Jis susirado darbą dideliame Rusijos banke, kur, pasak jo, dauguma kolegų palaiko V.Putiną ir tiki propaganda apie karą.
Jis nesiginčija su kolegomis šiuo klausimu. „Nesaugu įtikinėti kolegas, – sakė jis. – Aš laukiu, kada baigsis šis košmaras.“
Rusija demonstruoja savo karo trofėjus: tarp jų net amerikietiškas tankas „Abrams“
09:23
Trečiadienį Maskvos gatvėse atidaryta milžiniška paroda po atviru dangumi „Rusijos kariuomenės trofėjai“. Mėnesį Pergalės parke, memoriale skirtame Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, vyksiančioje parodoje demonstruojama daugiau kaip 30 NATO šalių Kyjivui suteiktų karinės technikos priemonių, kurias Rusija perėmė iš Ukrainos.
Tarp eksponatų yra amerikiečių gamybos tankas „Abrams“, vokiškas tankas „Leopard“, britų šarvuotis „Husky“.
Parodoje galima pamatyti ir įvairios kitos karinės technikos, įskaitant ukrainiečių tanką T-72A, JAV kovos mašiną „Bradley“, prancūzų kovos mašiną AMX-10 RC ir haubicą M777.
Taip pat demonstruojami mažesni ginklai, pavyzdžiui, amerikietiški minosvaidžiai, vokiškos minos ir izraelietiškas paleidimo įrenginys.
Viename iš vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose rodoma, kaip rusai bando aplamdyti vieną iš perimtų tankų.
Atidarymo metu užfiksuotose nuotraukose matyti lankytojai, besidarantys asmenukes su pagrindiniu koviniu tanku „M1A1 Abrams“, kurio priekinis šautuvas nukreiptas į žemę, o šarvai akivaizdžiai apdegę ir sutrūkinėję.
„Mūsų pergalė neišvengiama. Jokia Vakarų karinė technika nepakeis padėties mūšio lauke“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ žinutėje pareiškė Rusijos gynybos ministerija, skelbdama apie parodą.
Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida ypač akcentavo pagrobtą tanką „Abrams“, apie kurį televizijos laidų vedėjai kalbėjo, kad Jungtinių Valstijų pasididžiavimu laikomas tankas nebuvo „stebuklingas ginklas“.
„Visa tai buvo nesąmonė. Pažiūrėkite, visa jo reputacija buvo sunaikinta“, – aiškino vienas iš rusų žurnalistų.
BBC Rusijos naujienų tarnybos redaktorius Steve'as Rosenbergas rašė, kad apsilankęs parodoje pamatė „ilgą eilę vokiškų šarvuočių“, tarp kurių buvo ir užrašas: „Istorija kartojasi“.
Rusija savo invaziją į Ukrainą stengėsi pateikti kaip savo suvereniteto gynimą nuo NATO. Ji ne kartą teigė, kad į Ukrainą siunčiama Vakarų įranga reiškia, jog tokios valstybės kaip JAV jau kariauja su Rusija.
Ši paroda taip pat surengta po truputį atitraukiant tankus „Abrams“ iš fronto linijų Ukrainoje, kilus susirūpinimui dėl Rusijos dronų atakų. JAV suteikė Ukrainai 31 „Abrams“ tanką, o penki iš jų, kaip pranešama, buvo prarasti mūšiuose.
Kiekvienas jų kainuoja apie 10 mln. JAV dolerių, o JAV tankai kadaise buvo laikomi pagrindine priemone, galinčia padėti Kyjivui atgauti užgrobtas žemes. Tačiau mūšio lauke plačiai paplitus bepiločių orlaivių naudojimui, „Abrams“ efektyvumas sumažėjo, nes tankus lengviau aptikti ir atakuoti.
Neseniai JAV patvirtino dar vieną 61 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai, kuri papildys jos pajėgas gyvybiškai svarbia amunicija ir ginklais, kad jos galėtų pasipriešinti šlubuojančiam, bet vis labiau įsibėgėjančiam Rusijos puolimui rytiniame fronte.
Atsakydami į tai, Rusijos atstovai pareiškė, kad Kremlius jau įgijo pranašumą kare ir kad naujoji pagalbos dalis „šios dinamikos nepakeis“.
Karybos ekspertas: ar atlaikys Ukrainos pajėgų gynyba?
08:55
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje pažymėjo, kad, nors diena atrodo rami, iš tikrųjų fronte vyksta labai sunkūs mūšiai.
„Ukrainiečiai sėkmingai ginasi. Artėjant gegužės 7 d. ir 9 d. rusai skuba kelti vėliavas ant pastatų ir filmuoti, vos tik įžengia kiek giliau į kurį nors miestelį, nors užimti jį ukrainiečiai ir neleidžia. Nes didesnių pergalių nėra, reikia sukurti jų įvaizdį“, – rašė jis.
Ekspertas priminė, kad abi pusės apšaudė viena kitos užnugarį raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Ukrainiečiai vėl atakavo naftos produktų įmones. Anot kai kurių rusiškų šaltinių, raketomis ir vėl buvo apšaudytas Krymas, taikytasi į čia esantį Džankojaus karinį aerodromą ir oro gynybos pozicijas.
„Daug užsienio apžvalgininkų prognozuoja, kad gynyba visgi gali neatlaikyti. Gali, bet gali ir atsilaikyti. Rusai dabar bando gynybą „ištampyti“ sustiprindami puolimą tai vienoje, tai kitoje vietoje. Nieko naujo, tai jau ne kartą matėme. Mano nuomone, ukrainiečiai vis dar turi rezervų gynybai sustiprinti“, – įvertino E.Papečkys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos pajėgos šiemet puolimą vykdo besiremdamos išvystyta laikinai okupuoto Donbaso užnugario baze.
„Naujų prognozių nėra, rusai išlaikys iniciatyvą ir aktyvumą fronte“, – rašė jis.
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino viešumoje nematyt jau keturios dienos. Jo nuomone, svarbu, jog vis daugiau posovietinių valstybių atsisako švęsti Sovietų Sąjungos propagandos sukurtą, taip vadinamą gegužės 9-osios pergalės dieną.
„Kazachstanas, dabar ir Kirgizija. Įdomu, ar Kremlius skatins savo klapčiukus šiose šalyse vis tiek organizuoti šventimą, kaip kad kasmet daro Baltijos valstybėse? Kirgizija susigalvojo labai gerą progą atsisakyti – neva dėl kylančios grėsmės, todėl nusprendusius be leidimo švęsti turėtų bausti.“
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:46
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1030 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 470,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 20 tankų, 29 šarvuotosios kovos mašinos, 20 artilerijos sistemų, 4 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 49 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 23 Rusijos bepiločius orlaivius.
08:32
D.Kuleba: Rusija sugadino pusę Ukrainos energetikos infrastruktūros
08:07
Dėl Rusijos pajėgų apšaudymo sugadinta pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėjo interviu „Foreign Policy“.
„Na, tai neabejotinai pakėlė Ukrainos karių, taip pat Ukrainos žmonių moralę. Jeigu pakete, apie kurį buvo paskelbta iš karto po įstatymo priėmimo, būtų buvusi „Patriot“ baterija, šis pakilimas tarp žmonių būtų buvęs dar didesnis, nes ukrainiečiai labiausiai kenčia nuo Rusijos raketų atakų“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Jo nuomone, jei panaši situacija energetikos sektoriuje būtų susiklosčiusi kitoje šalyje, viskas galėjo būti dar blogiau.
JAV kaltina Rusiją Ukrainoje naudojant cheminius ginklus
07:28
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją panaudojus cheminį ginklą prieš Ukrainos pajėgas ir taip pažeidus Cheminių ginklų konvenciją (CWC), taip pat paskelbė naujas sankcijas Maskvai.
Be cheminės medžiagos chloropikrino, Rusija taip pat naudojo „riaušių malšinimo priemones [ašarines dujas] kaip kovos metodą Ukrainoje, taip pat pažeisdama CWC“, – teigiama departamento faktų suvestinėje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos pajėgos pakartotinai atakavo Odesą: yra sužeistųjų
06:24 Atnaujinta 08:28
Trečiadienį vakare Rusijos pajėgos vėl puolė Odesą.
Pasak Odesos srities karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, per rusų puolimą Odesoje buvo sužeista apie 14 žmonių. Vienas žmogus paguldytas į ligoninę.
Per panašius smūgius anksčiau šią savaitę žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
„Dar viena Rusijos balistinė ataka Odesoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Odesos meras Henadijus Truchanovas.
„Iš viso buvo sužeista 13 žmonių“, – skaičių patikslino jis ir pridūrė, kad gelbėtojai gesina didelio masto gaisrą, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.
O.Kiperis nurodė, kad dėl Rusijos raketų atakos prieš Odesą buvo apgadinta civilinė infrastruktūra. Aplinkiniuose namuose yra išdaužytų langų.
Ukrainos eksportui gyvybiškai svarbus Juodosios jūros uostamiestis Odesa nuolat tampa mirtinų raketų ir dronų atakų taikiniu.
Anot vietos pareigūnų, per Rusijos raketų ataką Odesoje žuvo mažiausiai trys žmonės.
Pirmadienį per kitą Rusijos raketų ataką Odesoje žuvo penki žmonės, teigė pareigūnai.
Rusija turi planą, kaip dar labiau suintensyvinti puolimą
06:13 Atnaujinta 08:22
Rusijos kariuomenė gali perdislokuoti 76-osios ir 7-osios oro desanto divizijų dalinius iš Zaporižios regiono į Rytų Ukrainą, siekdama sustiprinti ir suintensyvinti šiuo metu vykdomas puolamąsias operacijas, mano Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Naujausioje ISW ataskaitoje pažymima, kad bet koks šių dalinių perdislokavimas suteiktų Rusijos pajėgoms galimybę suintensyvinti puolamąsias operacijas ir daryti vis didesnį spaudimą Ukrainos pajėgoms, neatsižvelgiant į tai, kur jos yra.
ISW nurodo, kad šių oro desanto divizijų dalinių perdislokavimas kelia didelį pavojų Ukrainos gebėjimui artimiausiomis savaitėmis pristabdyti vykstantį Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje iki JAV skirtos paramos atgabenimo į fronto liniją.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d. Ukrainos pajėgos antrą kartą per mažiau nei mėnesį smogė naftos perdirbimo gamyklai Riazanės srityje;
- Panašu, kad Rusijos valstybinės naujienų tarnybos stiprina buvusio Sakartvelo ministro pirmininko ir partijos „Sakartvelo svajonė“ įkūrėjo Bidzinos Ivanišvilio antivakarietišką retoriką ir neigiamai vaizduoja kartvelus, protestuojančius prieš Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymą, taip greičiausiai siekdamos destabilizuoti ir suskaldyti šalį;
- Jungtinės Tautos (JTO) ir Vakarų organizacijos toliau demonstruoja, kaip Šiaurės Korėja ir Kinija tiesiogiai ir netiesiogiai padeda Rusijos karo veiksmams;
- Rusijos vidaus šaltiniai spėja, kad į baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo gali būti įtrauktas ir kitas gynybos ministro pavaduotojas Rustamas Calikovas;
- Naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad keturi Rusijos naftos tanklaiviai, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, pakeitė pavadinimus ir plaukioja su naujomis vėliavomis;
- Patvirtinta, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą prie Časiv Jaro ir Avdijivkos bei Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje;
- Rusijos valdžios institucijos toliau verbuoja nuteistus nusikaltėlius kovoti Ukrainoje.
