Svarbiausios naujienos
- J.Borrellas pareiškė, kad karas Ukrainoje tęsis iki rinkimų JAV pabaigos.
- E.Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Prancūzijos branduolinių kovinių galvučių panaudojimą.
- O.Syrskis sekmadienį pareiškė, kad situacija fronto linijoje yra pablogėjusi.
- Ukraina kontrpuolimą gali pradėti vėliau šiais metais.
- Vokietijoje nužudyti du Ukrainos piliečiai; įtariamasis nužudymu yra Rusijos pilietis.
- Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Ukrainos kaimą.
- V.Zelenskis: Rusijos ataka prieš energetikos sektorių buvo nukreipta į dujų įrenginius, svarbius tiekimui ES.
- Rusijos pajėgos gali pasiekti laimėjimų, bet neįveiks Ukrainos gynybos.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
ES įgaliotinis užsienio reikalams: karas Ukrainoje tęsis iki JAV rinkimų
20:16
Karas Ukrainoje tęsis iki rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose pabaigos. Tai Rijade (Saudo Arabija) vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellas, praneša breakingthenews.net .
Diplomatas teigė nesitikintis greitos konflikto Ukrainoje pabaigos, nes Rusijos valdovas Vladimiras Putinas gali atidėti bet kokį sprendimą „bent jau iki rudenį vyksiančių prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose“.
„Tuo tarpu mes turime palaikyti Ukrainos žmones. Įsipareigojome remti Ukrainą, kai prasidėjo karas, turime ir toliau remti Ukrainą, kol ukrainiečiai nepajėgs pasipriešinti ir kol V.Putinas nuspręs nutraukti šį karą“, – pabrėžė J.Borrellas.
Naujausios žinios apie Ukrainą
07:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija neleis mobilizuotiems vyrams išvykti iš šalies
23:45
Rusija pradės riboti į karinę tarnybą pašauktų asmenų išvykimą iš šalies, praneša naujienų svetainė „Meduza“.
Pranešama, kad elektroniniai šaukimai bus siunčiami nuo lapkričio 1 d.
Šaukiamieji negalės išvykti iš Rusijos, o jei per 20 dienų neatvyks į karinės registracijos ir šaukimo įstaigą, jiems bus taikomi papildomi apribojimai.
Tokiu atveju jie negalės užsiregistruoti, kad galėtų užsiimti verslu, vairuoti automobilį, imti paskolas ar vykdyti nekilnojamojo turto sandorius, rašo "Meduza“.
Karinė žvalgyba: Rusijoje sunaikinti 2 lokomotyvai
23:09
Balandžio 28 d. Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) pranešė, kad per kelias pastarąsias dienas Rusijoje buvo sunaikinti du dyzeliniai lokomotyvai.
Pasak HUR, balandžio 28 d. Orenburge, esančiame už 1 100 km į rytus nuo Ukrainos sienos, „nežinomi asmenys“ padegė dyzelinį lokomotyvą.
Dar vienas dyzelinis lokomotyvas buvo sunaikintas per gaisrą Rusijos Vladikaukazo mieste naktį į balandžio 26 d.
Nors Kyjivas neprisiėmė atsakomybės už lokomotyvų sunaikinimą, HUR „Telegram“ žinutėje komentavo, kad Rusijos lokomotyvų naikinimas mažina jų logistinius pajėgumus.
Daugiau informacijos nepateikta.
Rusijos valdžios institucijos taip pat kol kas nekomentavo.
Nubrėžė Rusijos karių puolimo kryptis Ukrainoje: štai į ką dabar taikosi Kremlius
23:00
Laukdama JAV pagalbos paketo, Ukrainos kariuomenė Rytų fronte susiduria su keliomis kritinėmis situacijomis vienu metu. Be amunicijos trūkumo, tam įtakos turėjo ir staigus ukrainiečių dalinių pasitraukimas iš pozicijų.
Naujausias toks incidentas įvyko Donecko srityje, ginant Očeretyno gyvenvietę. Čia rusų daliniai sugebėjo staiga pasistūmėti penkis kilometrus į priekį, o kas šimtą metrų fronte vyksta kruvini mūšiai.
Keli ukrainiečių informaciniai šaltiniai teigia, kad logistiniu ir geografiniu požiūriu svarbios Očeretyno gyvenvietės gynyboje skylė atsirado po to, kai gyvenvietę gynusią išsekusią brigadą pakeitė kita brigada.
Tačiau naujoji brigada nebuvo pasirengusi tokiam įnirtingam rusų dalinių puolimui ir paliko savo pozicijas.
Apie karščiausius taškus Ukrainos fronte pasakoja Estijos leidinys „Postimees“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Palydoviniai vaizdai atskleidžia žalą Rusijos oro pajėgų bazėje
22:54
Naujose palydovinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos karinėje oro pajėgų bazėje „Kuščiavskaja“ Krasnodaro regione padaryta žala.
Bendrovė „Planet Labs“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose palyginta, kaip bazė atrodė kovo 19 d. ir šiandien.
Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų šaltinis anksčiau Ukrainos žiniasklaidai teigė, kad Kyjivas naktį surengė bepiločių lėktuvų smūgius prieš oro bazę ir dvi naftos perdirbimo gamyklas.
Jie laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad SBU ir Ukrainos gynybos pajėgos smogė oro pajėgų bazei, kurioje „buvo dislokuota dešimtys karinių orlaivių, radarų ir elektroninės kovos priemonių“.
Per smūgį Mykolajive nukentėjusiųjų nėra
22:05
Anksčiau pranešėme apie Rusijos bepiločio lėktuvo smūgį Mykolajivui.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per ataką užsidegė viešbutis ir buvo apgadinta energetikos infrastruktūra.
Pietinės Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas atnaujintame pranešime teigė, kad ataka „smarkiai apgadino“ viešbutį.
Smūgis taip pat apgadino miesto šilumos gamybos infrastruktūrą.
Jo teigimu, aukų nebuvo.
Ortodoksai krikščionys okupuotoje teritorijoje mini Verbų sekmadienį
21:16 Atnaujinta 20:33
Per stačiatikių Verbų sekmadienio pamaldas kunigas šlakstė tikinčiuosius su gluosnio šakelėmis šventintu vandeniu.
Pamaldos vyksta Donecke, Rusijos pajėgų okupuotoje teritorijoje.
Rusija visiškai kontroliavo Donecko miestą 2022 m. spalį, tačiau nuo 2014 m. šioje teritorijoje vyksta pagrindiniai susirėmimai.
Dauguma Ukrainos gyventojų yra stačiatikiai, nors jie išpažįsta skirtingas atšakas.
Vokietijoje nužudyti ukrainiečiai buvo reabilituojami kariai
20:59
Preliminariais duomenimis, Vokietijoje nužudyti ukrainiečiai buvo kariai, kuriems buvo atliekama medicininė reabilitacija.
Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Ukrainos konsulai tikslina informaciją apie dalinius, kuriuose tarnavo žuvusieji, ir užmezga ryšius su jų artimaisiais.
„Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavedė URM Konsulinės tarnybos departamentui ir generaliniam konsulatui Miunchene ypatingai kontroliuoti šį atvejį ir palaikyti nuolatinį ryšį su Vokietijos teisėsaugos institucijomis, kad žudikas būtų nubaustas pagal visą įstatymo griežtumą“, – pranešė ministerija.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas taip pat išreiškė padėką Vokietijos teisėsaugos pareigūnams už operatyvų įtariamojo sulaikymą.
ES įgaliotinis užsienio reikalams: karas Ukrainoje tęsis iki JAV rinkimų
20:16
Karas Ukrainoje tęsis iki rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose pabaigos. Tai Rijade (Saudo Arabija) vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellas, praneša breakingthenews.net .
Diplomatas teigė nesitikintis greitos konflikto Ukrainoje pabaigos, nes Rusijos valdovas Vladimiras Putinas gali atidėti bet kokį sprendimą „bent jau iki rudenį vyksiančių prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose“.
„Tuo tarpu mes turime palaikyti Ukrainos žmones. Įsipareigojome remti Ukrainą, kai prasidėjo karas, turime ir toliau remti Ukrainą, kol ukrainiečiai nepajėgs pasipriešinti ir kol V.Putinas nuspręs nutraukti šį karą“, – pabrėžė J.Borrellas.
A.Duda: finansinė parama Ukrainai galėtų padėti sustabdyti Rusijos invaziją į šią šalį
20:02
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį paskelbtame interviu sakė, kad finansinė parama Ukrainai galėtų padėti sustabdyti Rusijos plataus masto invaziją į šalį.
Vizito Kanadoje metu A.Duda davė interviu televizijai „CTV News“, kuriai teigė, kad susitikime su buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) daugiausia dėmesio skyrė Rusijos karui Ukrainoje ir Vašingtono paramai Kyjivui.
Jis pridūrė, kad jie taip pat aptarė būtinybę sustabdyti tai, ką prezidentas pavadino Rusijos imperializmu, ir tai buvo pagrindinis dalykas, kurį A.Duda įvardijo JAV politikams.
Pasak A.Dudos, buvęs prezidentas ir tikėtinas respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose sutinka, kad Rusijos pralaimėjimas atitinka ir strateginius JAV interesus.
„Jei ukrainiečiams nebus suteikta pagalba, tai gali baigtis katastrofa“, – teigė Lenkijos prezidentas ir pridūrė, kad Maskva gali toliau siekti savo imperialistinių tikslų ir pulti kitas šalis.
„Būtent tada prireiks JAV karinės intervencijos“, – tęsė A.Duda.
„Tokios situacijos šiandien galima išvengti teikiant finansinę pagalbą [Ukrainai]“, – pareiškė jis.
„O JAV mokesčių mokėtojams neabejotinai naudingiau sustabdyti šį karą pinigais, užuot aukojus amerikiečių karių gyvybes“, – sakė prezidentas.
Rusas suimtas po to, kai Vokietijoje peiliu buvo subadyti du ukrainiečiai
19:55
Po vakar vakare įvykdytų žmogžudysčių policija suėmė 57 metų rusą, įtariamą žmogžudyste, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.
Du 23 ir 36 metų ukrainiečiai gyveno pietinėje Vokietijos Garmišo-Partenkircheno apskrityje.
Jie buvo nužudyti prekybos centre Murnau kaime Aukštutinėje Bavarijoje.
Aukų ir įtariamojo vardai ir pavardės neskelbiami dėl Vokietijos privatumo taisyklių.
Neaišku, ar vyrai pažinojo vienas kitą.
2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į Vokietiją pabėgo daugiau kaip milijonas ukrainiečių pabėgėlių.
Lenkijos URM: pagalba perduodant Ukrainai šaukiamojo amžiaus vyrus yra etiškai abejotina
18:04
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis vėlų šeštadienį pareiškė, kad Varšuvos pagalba perduodant šaukiamojo amžiaus vyrus Ukrainai yra etiškai abejotinas žingsnis, ir pridūrė, kad Kyjivas turi pats imtis iniciatyvos šiuo klausimu.
Jau daugiau nei dvejus metus trunkančios Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Kyjivas stengiasi pritraukti daugiau karių ir neseniai priėmė pataisytą mobilizacijos įstatymą, kuriuo sumažinamas šaukimo į karinę tarnybą amžius ir sugriežtinamos bausmės tiems, kas vengia atlikti karinę tarnybą.
Trečiadienį Ukraina pareiškė, kad nebeišduos naujų pasų užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus savo piliečiams vyrams.
Kyjivas taip pat sustabdė konsulinių paslaugų teikimą užsienyje gyvenantiems 18–60 metų vyrams, o tai sukėlė emigrantų Lenkijoje ir kitose šalyse pasipiktinimą.
Jungtinių Tautų duomenimis, Lenkijos teritorijoje yra dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų.
Šeštadienį R.Sikorskis privačiam Lenkijos naujienų kanalui TVN24 sakė, kad gerai supranta, jog Ukrainai trūksta karių.
Tačiau jis pridūrė, kad šiuo klausimu „Ukraina turi parodyti iniciatyvą, nes mums [Lenkijai] tai kelia etinių abejonių".
Jis pridūrė, kad kol kas nežino apie jokias konkrečias Ukrainos iniciatyvas po to, kai buvo priimtas pataisytas mobilizacijos įstatymas.
Tuo tarpu anksčiau šią savaitę Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad Varšuva galėtų padėti Ukrainai į šalį grąžinant šaukiamojo amžiaus vyrus.
„Jau seniai siūlėme, kad galime padėti Ukrainos pusei užtikrinti, jog asmenys, kuriems taikoma privalomoji karinė tarnyba, vyktų į Ukrainą“, – televizijai „Polsat“ trečiadienį sakė ministras.
„Viskas įmanoma“, – pridūrė jis, paklaustas, ar Varšuva sutiktų, jei Ukraina paprašytų perduoti tarnybai pašauktus ukrainiečius vyrus.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) vasario duomenimis, Lenkijoje buvo užregistruoti 952 104 ukrainiečiai, iš kurių 16 proc. – šaukiamojo amžiaus vyrai.
Dėl karių traumų rekordiškai padaugėjo neįgalių Rusijos vyrų
17:34
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, nuo 2023 m. neįgalių 31-59 m. amžiaus rusų vyrų padaugėjo 30 proc.
Gynybos ministerijos pateiktais duomenimis, 31-59 metų amžiaus neįgalių Rusijos vyrų buvo 2,17 milijono, o prieš metus jų buvo 1,67 milijono.
Ministerija teigė, kad šį padidėjimą gali lemti išaugęs karių skaičius.
O.Syrskis: situacija Ukrainos fronto linijoje yra pablogėjusi
16:56 Atnaujinta 16:25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sekmadienį pareiškė, kad situacija fronto linijoje yra pablogėjusi.
„Padėtis fronte pablogėjo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė jis.
O.Syrskis pridūrė, kad Rusija šiuo metu vykdo puolimą palei visą frontą ir, jo teigimu, Maskva mūšio lauke pasiekė taktinių laimėjimų.
Sekmadienį jis nurodė, kad kai kuriose vietovėse Ukrainos kariai pasitraukė į naujas gynybos linijas toliau į vakarus, ir pripažino, kad Kyjivas patyrė teritorinių pralaimėjimų.
„Priešas sutelkė savo pagrindines pastangas keliuose sektoriuose ir įgijo didelį pajėgų ir priemonių pranašumą“, – nurodė O.Syrskis.
Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė kaimą, esantį maždaug už 10 km į šiaurę nuo Avdijivkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Šiuo metu Ukrainos pajėgoms trūksta šaudmenų ir karių.
Po kelis mėnesius trukusių JAV politinių ginčų anksčiau šią savaitę JAV Senatas patvirtinto 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti padėtį fronto linijoje.
Tačiau Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas šį mėnesį sakė, kad Ukrainos padėtis fronto linijoje maždaug nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios tikriausiai blogės.
Lenkijos URM: D.Trumpo pozicija dėl Ukrainos „nėra tokia juoda ir balta“
16:20
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu žiniasklaidos bendrovei „Axel Springer“, kurį balandžio 28 d. paskelbė „Politico“, teigė, kad numanomo respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo požiūris į Ukrainą „nėra toks juodas ir baltas, kaip mano kai kurie žmonės“.
D.Trumpas yra sakęs, kad jei laimėtų 2024 m. rinkimus, neįsipareigotų teikti Ukrainai gynybos pagalbos. D.Trumpo įtaka partijai prisidėjo prie pusmetį trunkančios aklavietės, kurioje atsidūrė 61 mlrd. dolerių vertės JAV pagalba Ukrainai.
D.Trumpas taip pat apibūdino Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnį pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą kaip „genialų“ ir „gudrų“ 2022 m.
R.Sikorskis savo ruožtu priminė, kad D.Trumpas siuntė Ukrainai prieštankines raketas prieš plataus masto invaziją, „kai kiti to nedarė“, turėdamas omenyje prieštankines raketas „Javelin“, pirmą kartą pristatytas 2018 m.
„D.Trumpas buvo teisus, ragindamas mus visus Europoje skirti daugiau lėšų gynybai“, – sakė ministras.
Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat sakė, kad „negirdėjo jokių D.Trumpo protestų“ dėl 61 mlrd. dolerių paketo Ukrainai.
„Taigi tikiuosi, kad kandidatas Trumpas pamatė, jog šis pasipriešinimas padėti Ukrainai iš tikrųjų nėra populiarus Jungtinėse Valstijose, kad tai kenkia jo galimybėms (būti perrinktam)“, – pridūrė jis.
Balandžio 17 d. D. D.Trumpas Niujorke susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
Šalys, be kitų klausimų, aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą. Po susitikimo buvęs JAV prezidentas pareiškė, kad tiek Ukrainos „išlikimas ir stiprybė“ yra svarbūs JAV ir kad jis „visą laiką palaiko Lenkiją“.
Ukrainos rytuose paaštrėjo kovos, o kariai atsitraukė į naujas pozicijas
16:16 Atnaujinta 15:21
Ukrainos rytuose paaštrėjo kovos, o kariai atsitraukė į naujas pozicijas mažiausiai trijose vietose palei fronto liniją, sakė Ukrainos vyriausiasis generolas.
Oleksandras Syrskis „Telegram“ žinučių programėlėje paskelbtame pareiškime teigė, kad jo kariai užėmė naujas pozicijas į vakarus nuo Berdychi, Semenivkos ir Novomykhailivkos kaimų, kad išsaugotų savo pajėgas.
Visi trys kaimai yra Ukrainos Donecko regione.
E.Macronas pareiškė esąs pasirengęs žengti radikalų žingsnį, kad apsaugotų Europą nuo Rusijos
16:05
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Prancūzijos branduolinių kovinių galvučių panaudojimą kaip „patikimos Europos gynybos“ nuo Rusijos Federacijos keliamų grėsmių dalį. Apie tai rašo „Politico“ .
„Aš esu už tai, kad būtų pradėta ši diskusija, kuri turėtų apimti priešraketinę gynybą, tolimojo nuotolio šaudymą, branduolinius ginklus tiems, kurie jų turi arba kurie savo teritorijoje turi amerikietiškų branduolinių ginklų. Prancūzija išlaikys savo savarankiškumą, bet yra pasirengusi labiau prisidėti prie Europos žemės gynybos“, – sakė E.Macronas interviu regioninės žiniasklaidos spaudos grupei „The Ebra“.
Leidinys priminė, kad Prancūzija, turinti apie 300 branduolinių kovinių galvučių, yra vienintelė branduolinė galia ES.
„Politico“ pažymi, kad Prancūzijos prezidentas pastaruoju metu užima vis griežtesnę poziciją Rusijos Federacijos atžvilgiu dėl to, kad ši šalis pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kartu tai ne pirmas kartas, kai E.Macronas skelbia, kad siūlo panaudoti Prancūzijos branduolinius ginklus Europos Sąjungai ginti.
Pirmą kartą apie tai jis užsiminė 2020 m., kai paragino pradėti „strateginį dialogą“ dėl „Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens Europos kolektyviniame saugume“. Taip jis bandė pradėti diskusiją šiuo klausimu su Vokietija, kuri savo teritorijoje dislokavo amerikiečių branduolinius ginklus. Vėliau Prancūzija šią poziciją pakartojo 2022 m.
Kol kas Vokietija į E.Macrono pasiūlymą neatsakė.
Per Rusijos atakas Charkivo srityje sužeisti 2 civiliai gyventojai
15:26
Balandžio 28 d. Rusijos kariai smogė Charkivo srities Kupjansko ir Vovčansko miestams ir sužeidė du žmones, pranešė vietos valdžios institucijos.
Kupjanskas, svarbus logistikos mazgas, kurį 2022 m. laikinai okupavo Rusija, pastaruoju metu buvo smarkiai puolamas, nes Rusija suintensyvino savo puolimą regione.
Pasak Charkivo srities prokuratūros, Rusija atakavo Kupjanską 10.50 val. vietos laiku, kaip pranešama, panaudodama daugkartinį raketų paleidimo įrenginį „Grad“.
Šaudmuo pataikė tiesiai į namą, po griuvėsiais palaidodamas 36 metų moterį. Ji buvo išlaisvinta iki atvykstant gelbėjimo tarnyboms ir jai buvo suteikta medicininė pagalba įvykio vietoje.
52 metų vyras dėl išpuolio patyrė skrandžio traumą. Jis paguldytas į ligoninę, pranešė Charkivo srities karinė administracija.
Tą patį rytą Rusija taip pat atakavo Vovčansko miestą, esantį už 90 km į šiaurę nuo Kupjansko. Smūgis buvo suduotas 9.50 val. vietos laiku ir apgadino du namus. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.
Dieną prieš tai per Rusijos bepiločio lėktuvo ataką netoli Vovčansko buvo sužeistas 52 metų sunkvežimio vairuotojas.
Tokios gyvenvietės kaip Vovčanskas Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srityje dėl jų artumo prie fronto linijos ir sienos su Rusija nuolat patiria Rusijos atakas.
JK ministro skaičiavimais, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista 450 000 rusų
15:20
Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministro skaičiavimais, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 450 000 Rusijos karių.
Leo Docherty leidiniui „UK Defence Journal“ sakė, kad, be žuvusiųjų, nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. dešimtys tūkstančių žmonių dezertyravo iš Rusijos kariuomenės.
Jis sakė nežinąs, kiek žuvo darbuotojų, tarnavusių Rusijos privačiose karinėse bendrovėse, pavyzdžiui, „Wagner“ grupėje.
Atkreipdamas dėmesį į ginkluotės skaičiavimus, L.Docherty sakė, kad per dvejus metus Ukraina sunaikino, paliko arba perėmė daugiau kaip 10 000 rusiškų šarvuočių, įskaitant beveik 3 000 pagrindinių kovos tankų, 109 stacionarius orlaivius, 136 sraigtasparnius, 346 bepiločius orlaivius, 23 visų klasių jūrų laivus ir daugiau kaip 1 500 artilerijos sistemų.
„Putinas elgsis kaip Hitleris“: Lenkijos užsienio reikalų ministras perspėjo dėl Rusijos keliamos grėsmės
15:05
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Radoslawas Sikorskis mano, kad pergalės Ukrainoje atveju Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarys tai, ką kadaise darė nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris – pasinaudos ukrainiečiais ir jų pramone, kad galėtų tęsti užkariavimo karą.
Lenkai gali rinktis – arba nugalėta Rusijos kariuomenė už Ukrainos teritorijos ribų, arba nugalėję rusai pasienyje su Lenkija, savo nuomone interviu „Bild“ dalijosi Varšuvos pareigūnas.
“...Ir tada (jei okupantai nugalės ukrainiečius – red.) Putinas pasielgs taip pat, kaip Hitleris pasielgė su Čekoslovakija: jis paims pramonę ir žmones Ukrainoje ir mobilizuos juos tęsti karą“, – perspėjo ministras. Pareigūnas pabrėžė, kad geriau sustabdyti diktatorių Ukrainoje. „Per 500 mūsų istorijos metų Rusija daug kartų puolė Lenkiją. Todėl mes visai nenustebsime...“ – sakė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
R.Sikorskis pabrėžė, kad dabar ukrainiečiai kovoja ne vieni. Jo nuomone, Rusijos Federacija bus nugalėta. „Rusija pralaimės, nes mes, Vakarai, esame daug stipresni už Rusiją...“ – prognozavo jis.
Dėl chroniškų psichikos sveikatos problemų fronte padaugėjo žmogžudysčių tarp Rusijos karių
14:58
Per pastaruosius kelerius metus dėl „chroniškų psichikos sveikatos problemų“ mūšio lauke išaugo iš fronto grįžusių Rusijos karių nužudymų skaičius.
Maskvos teismų departamento duomenys rodo, kad 2023 m. buvo nuteisti 113 aktyvių karių – beveik 900 proc. daugiau nei 2022 m., kai buvo nuteista tik 13 karių.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigė, kad didelį nužudymų skaičių greičiausiai lėmė „su karu susijusios lėtinės psichikos sveikatos problemos“ ir tūkstančių buvusių nuteistųjų, kuriems buvo suteikta malonė už dalyvavimą kare, paleidimas į laisvę.
„Didelį nužudymų, kuriuos įvykdo tarnaujantys ir veteranai Rusijos kariai, skaičių iš dalies greičiausiai lemia išliekančios su karu susijusios lėtinės prastos psichikos sveikatos problemos“, – teigė gynybos ministerija.
„Tarp jų yra potrauminio streso sutrikimas ir mūšio lauko desensibilizacija smurtui. Tikėtina, kad prie to prisideda ir alkoholizmas bei narkotikų vartojimas dėl žemos moralės ir nuobodulio.
„Prie to prisideda ir tai, kad į bendrą populiaciją sugrįžta buvę nuteistieji, kurie jau anksčiau buvo linkę į nusikalstamumą ir ekstremalų smurtą.“
Ukrainos sienos apsaugos tarnyba: du žmonės žuvo, kai bandė persikelti per upę į Rumuniją
14:27
Netoli Ukrainos sienos su Rumunija esančioje Tisos upėje aptikti dviejų žmonių kūnai, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Nepaisant to, kad vandens lygis Tisoje yra sumažėjęs, plaukti per ją labai pavojinga, ypač naktį“, – sakoma pasienio apsaugos tarnybos pranešime.
„Aštrūs akmenys, šaknys, medžių nuolaužos, srauni ir šalta srovė gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai“.
Asmenų tapatybės kol kas neskelbiamos.
Pasak pasienio apsaugos tarnybos, nuo karo Ukrainoje pradžios bandydami pereiti upę iš viso žuvo 24 žmonės.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, teisėsaugos institucijos išaiškino beveik 400 nusikalstamų tinklų, kurie padeda asmenims išvengti karinės tarnybos, padėdami jiems pabėgti į užsienį.
Rusija sulaikė dar vieną žurnalistą, padėjusį A.Navalno komandai kurti vaizdo įrašus
13:58
Rusijoje dėl kaltinimų ekstremizmu sulaikytas dar vienas žurnalistas, kuris padėjo kurti „YouTube“ vaizdo įrašus mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandai, sekmadienį pranešė tarptautinė naujienų agentūra „Associated Press“.
Sulaikytas žurnalistas Sergejus Karelinas dirbo naujienų agentūrai AP.
Tai jau antras šį savaitgalį Rusijoje sulaikytas žurnalistas dėl panašių kaltinimų. Šeštadienį buvo pranešta apie Konstantino Gabovo, kuris kartais dirbo naujienų agentūrai „Reuters“, sulaikymą.
„Associated Press“ yra labai susirūpinusi dėl Rusijos vaizdo žurnalisto Sergejaus Karelino sulaikymo, – AFP sakė agentūra. – Siekiame gauti papildomos informacijos“.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Konstantinas Gabovas, kuris dirbo Rusijos televizijos kanaluose „Moskva 24“ ir „Mir“, taip pat Baltarusijos naujienų agentūroje „Belsat“ ir šiek tiek naujienų agentūroje „Reuters“, bus kalinamas bent iki birželio 27 dienos, pranešė teismų spaudos tarnyba per socialinį tinklą „Telegram“.
S.Karelinas ir K.Gabovas kaltinamas „dalyvavimu rengiant nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie turėjo būti paskelbti „YouTube“ kanale „NavalnyLIVE“ – vienoje iš A.Navalno komandos naudojamų platformų“, nurodė teismas.
A.Navalnas, vienas aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdžios aparato kritikų, mirė vasarį paslaptingomis aplinkybėmis Arkties kalėjime.
Jo judėjimas pripažintas ekstremistiniu, todėl jo darbuotojams ir rėmėjams gresia baudžiamasis persekiojimas.
Dauguma A.Navalno sąjungininkų gyvena tremtyje arba atlieka ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valdžia padidino spaudimą nepriklausomai ir užsienio žiniasklaidai, siekdama nutildyti kritiškus balsus po puolimo prieš Ukrainą.
Kovą nepriklausomos televizijos „SotaVision“ korespondentė Antonina Kravcova, nušvietusi Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno teismo procesus, taip pat buvo sulaikyta dėl kaltinimų ekstremizmu.
„SotaVision“ (Kremliaus įvardijama kaip „užsienio agentas“) yra viena iš nedaugelio žiniasklaidos organizacijų, fiksuojančių politinius susidorojimus Rusijoje.
Rusijoje taip pat buvo sulaikytas žurnalo „Forbes“ rusiškosios versijos žurnalistas Sergejus Mingazovas, apkaltintas „melagingos“ informacijos apie rusų kariuomenės puolimą Ukrainoje skleidimu.
Tarp kitų įkalintų žurnalistų yra leidinio „Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichas, kuriam pateikti kaltinimai šnipinėjimu. Šiuos kaltinimus jis ir JAV pareigūnai neigia.
JAV ir Rusijos pilietybes turinti Alsu Kurmasheva, dirbusi amerikiečių finansuojamame „Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), sulaikyta nuo spalio, kai buvo apkaltinta tuo, kad neužsiregistravo kaip „užsienio agentė“.
Rusijos kariai užėmė Ukrainos kaimą Donecko regione
13:49 Atnaujinta 12:52
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė kaimą, esantį maždaug už 10 km į šiaurę nuo Avdijivkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Per pastarąją savaitę Rusijos pajėgoms pralaužus frontą rytinėje Donecko srityje, Ukrainos karo tinklaraštininkai pradėjo kritikuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.
„Vykdant aktyvius veiksmus, „Centro“ karinis dalinys išvadavo Donecko Liaudies Respublikos Novobachmutivkos kaimą“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime.
Kaimas yra maždaug už 10 km į šiaurę nuo Avdijivkos, kurią Rusijos pajėgos užėmė vasarį po vieno kruviniausių mūšių per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms artimas „Deep State Telegram“ kanalas anksčiau šią savaitę apkaltino regione esančių ukrainiečių dalinių vadus dėl „gynybos griūties visame regione, sukėlusios didelių nuostolių“.
Šeštadienį Maskva pareiškė, kad jos kariams aplink Donecką pavyko pralaužti Ukrainos gynybines linijas.
Ukrainos kariuomenės vadovai pripažino, kad Rusija pasiekė tam tikrų taktinių laimėjimų regione ir kad jos pačios pozicijos pablogėjo.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas šį mėnesį sakė, kad Ukrainos padėtis fronto linijoje maždaug nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios tikriausiai blogės.
Kyjivas jau daug mėnesių susiduria su amunicijos stygiumi, tačiau artimiausiomis savaitėmis tikimasi padėties pagerėjimo, mat JAV Atstovų Rūmai pagaliau patvirtino ilgai atidėliotą mlijardinį pagalbos Ukrainai paketą.
Kremlius įspėja apie „griežtą“ atsaką, jei bus konfiskuotas įšaldytas Rusijos turtas
13:26
Šį rytą Rusijos pareigūnai pagrasino Vakarams „griežtu“ atsaku, jei bus konfiskuotas įšaldytas Rusijos turtas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pridūrė, kad Rusija niekada neatsisakys iš Ukrainos užgrobtų teritorijų mainais į įšaldyto turto grąžinimą.
„Mūsų tėvynė neparduodama“, – rašė M.Zacharova „Telegram“ žinučių programėlėje.
„Visas Rusijos turtas turi likti neliečiamas, nes priešingu atveju bus griežtai atsakyta į Vakarų vagystes.
„Daugelis Vakaruose tai jau suprato. Deja, ne visi.“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridūrė, kad yra daug Vakarų pinigų, į kuriuos gali būti nukreiptos Maskvos taikomos atsakomosios priemonės.
Ukraina kontrpuolimą gali pradėti vėliau šiais metais
12:14
Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais Ukraina stabilizuos fronto linijas, o vėliau šiais metais gali pradėti kontrpuolimą.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos pajėgos patiria plačiai paplitusių taktinių klaidų.
Kol Rusijos kariuomenė tęs šias kovas, Ukrainos pajėgos galės jomis pasinaudoti, ypač pasinaudodamos JAV karine pagalba.
Tokiu atveju gali būti įmanomas kontrpuolimas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, teigia ISW.
Rusijoje viduryje koncerto dėl nacistinių simbolių sulaikyti trys metalo grupės nariai
11:53
Trys žinomos rusų sunkiosios muzikos grupės „Korrozia Metalla“ nariai šeštadienį buvo sulaikyti viduryje koncerto ir apkaltinti „nacistinės simbolikos demonstravimu“, pranešė pareigūnai.
Trys 19, 42 ir 57 metų grupės nariai kaltinami „nacistinių aksesuarų ar simbolių propaganda ar viešu demonstravimu“, pranešė Vakarų Rusijoje esančio Nižnij Novgorodo regioninė policija
„Policijos pareigūnai, padedami nacionalinės gvardijos, viename iš Nižnij Novgorodo klubų sulaikė tris muzikos grupės narius“, – priduriama policijos pranešime.
Už pažeidimą paprastai gresia bauda arba trumpas administracinis areštas.
Policija teigė, kad konfiskavo marškinėlius ir knygas su draudžiamais simboliais.
Grupės lyderė Marija Rounova valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad šie motyvai yra „seni slavų simboliai“.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti, kaip saugumo pajėgos įsiveržia į koncertų salę ir priverčia žiūrovus atsigulti ant grindų.
Prieš daugiau nei dvejus metus Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskva ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais ir riboti žodžio laisvę.
Į Ukrainą skriejo neatpažinto tipo bepiločiai rusų dronai
11:31
Šiąnakt Rusijos pajėgos prieš Ukrainą panaudojo nenustatyto tipo bepiločius dronus. Tikėtina, kad tai galėjo būti žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai, rašo „RBK-Ukraina“.
Rytinėje karinės vadovybės suvestinėje pažymėta, kad balandžio 28-osios naktį Rusijos pajėgos iš viso atakavo Ukrainą 9 bepiločiais orlaiviais.
„Naktį Rusijos okupantai dar kartą atakavo Ukrainą, panaudodami 4 „Shahed“ tipo bepiločius dronus ir 5 neatpažintus bepiločius dronus“, – rašoma suvestinėje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Tadžikistano piliečiai įspėjami nevykti į Rusiją
11:30
Tadžikistano užsienio reikalų ministerija patarė visiems piliečiams „laikinai susilaikyti“ nuo kelionių į Rusiją.
Ši rekomendacija buvo paskelbta po to, kai pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad tadžikams „nepagrįstai“ neleidžiama įvažiuoti į Rusiją, pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas.
Žmogaus teisių organizacijos taip pat pranešė, kad po kovo 22 d. šaudynių Maskvos koncertų salėje Rusijoje išaugo išankstinis nusistatymas prieš žmones iš Vidurinės Azijos.
Atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 130 žmonių, prisiėmė islamistų teroristinė grupuotė „Islamo valstybė Chorasanas“ (IS-K).
Visi keturi kaltinamieji šauliai yra iš Tadžikistano.
Vakar dėl išpuolio buvo sulaikytas 12-as asmuo – taip pat Tadžikistano pilietis.
Mirtinas išpuolis: Vokietijoje peiliu subadyti du ukrainiečiai, įtariamasis – rusas
10:56
Vokietijos Bavarijos policija pranešė apie mirtiną incidentą prie Murnau miesto prekybos centro, per kurį žuvo du Ukrainos piliečiai; įtariamasis nužudymu yra Rusijos pilietis.
Pranešimas apie du sunkiai sužeistus vyrus Murnau mieste gautas šeštadienį apie 17.20 val. Kol atvyko gydytojai, vienas iš jų jau buvo miręs. Antrasis, kuris taip pat buvo sunkiai sužeistas, netrukus mirė ligoninėje.
Žuvusieji buvo 23 ir 36 metų Ukrainos piliečiai, gyvenę kaimyniniame Garmišo-Partenkircheno rajone.
Atlikus neatidėliotinus tyrimo veiksmus, netoli įvykio vietos buvo sulaikytas 57 metų įtariamasis, Rusijos pilietis; vyras buvo sulaikytas savo namuose.
Kriminalinė policija, vadovaujama Miuncheno prokuratūros, tiria įvykį kaip dvigubą žmogžudystę. Prokuratūra prašo teismo parinkti suėmimą kaip kardomąją priemonę; šis klausimas bus svarstomas sekmadienį.
Teisėsaugos pareigūnai bando nustatyti bendras įvykio aplinkybes ir galimus motyvus. Šiuo atžvilgiu jie ieško liudininkų, galinčių suteikti bet kokios naudingos informacijos.
Vasario mėnesį Vokietijoje sukėlė ažiotažą 17-mečio krepšininko iš Ukrainos Vladimiro Ermakovo mirtis, kai jį užpuolė grupė jaunuolių.
Netrukus ligoninėje mirė dar viena to paties išpuolio auka – aštuoniolikmetis Ukrainos krepšininkas Artiomas Kozačenka.
Tinkamai apginkluoti Ukrainos kariai vasarą galėtų užkirsti kelią Rusijos puolimui
10:36
Gerai aprūpintos Ukrainos pajėgos greičiausiai sugebės užkirsti kelią Rusijos puolimui per numatomą vasaros puolimą.
Anksčiau Ukrainos pajėgos neleido Rusijos pajėgoms pasiekti taktinių laimėjimų didelio masto puolimo metu, teigia Karo tyrimų institutas (ISW).
ISW prognozuoja, kad vargu ar bet koks rusų vasaros puolimas bus gerokai didesnis ar intensyvesnis nei ankstesnės jų pastangos.
Tačiau svarbiausias veiksnys yra tai, kad Ukraina yra „gerai aprūpinta“.
ISW priduria, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos pasieks taktinių laimėjimų, nes Ukraina dar laukia karinės pagalbos iš JAV.
Rusijos pajėgos turi galimybių pasiekti reikšmingų taktinių laimėjimų Avdijivkos rajone ir siekti operatyviniu požiūriu svarbaus tikslo užimant Časiv Jarą“, – teigia ISW, pridurdama, kad nė viena iš šių pastangų artimiausiu metu greičiausiai neišsivystys.
E.Macronas teigia esąs pasirengęs pradėti diskusijas dėl branduolinės Europos gynybos
10:29
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad yra pasirengęs pradėti diskusijas dėl branduolinių ginklų klausimo bendroje Europos gynyboje.
E.Macronas jau ne pirmą kartą per pastaruosius mėnesius pabrėžė Europos vadovaujamos gynybos strategijos poreikį.
„Esu pasirengęs pradėti šias diskusijas, kurios turi apimti priešraketinę gynybą, tolimojo nuotolio pajėgumus ir branduolinius ginklus tiems, kurie juos turi arba kuriems priklauso Amerikos branduolinė ginkluotė“, – sakė Prancūzijos prezidentas per interviu regioninei spaudos grupei EBRA.
„Padėkime viską ant stalo ir pažiūrėkime, kas iš tiesų mus patikimai apsaugos“, – pridūrė jis.
Prancūzija „išlaikys savo specifiškumą, bet yra pasirengusi labiau prisidėti prie Europos gynybos“, teigė prancūzų lyderis.
E.Macronas interviu davė penktadienį, lankydamasis Strasbūre.
Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, Prancūzija yra vienintelė branduolinį ginklą turinti bloko narė.
E.Macronas, ketvirtadienį kalbėdamas Paryžiaus Sorbonos universitete, perspėjo, kad Europai kyla egzistencinė Rusijos agresijos grėsmė.
Jis paragino senąjį žemyną sukurti patikimą gynybos strategiją, mažiau priklausomą nuo Jungtinių Valstijų.
„Būti patikimu taip pat reiškia turėti tolimojo nuotolio raketų, kurios atgrasytų rusus“, – tvirtino jis.
„Ir dar yra branduoliniai ginklai: pagal Prancūzijos doktriną galime juos panaudoti, kai kyla grėsmė mūsų gyvybiniams interesams“, – nurodė jis.
„Jau sakiau, kad šie gyvybiškai svarbūs interesai turi europinį aspektą“, – tęsė Prancūzijos prezidentas.
Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos sukūrimas jau seniai yra Prancūzijos tikslas, tačiau tam priešinasi kitos ES šalys, manančios, kad NATO apsauga yra patikimesnė.
Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą atgaivino raginimus siekti didesnės karinės bloko autonomijos.
Rusija užpuolė 10 bendruomenių Sumų srityje
10:04
Balandžio 27 d. Rusijos pajėgos atakavo 10 bendruomenių palei Sumų srities sieną ir per dieną sukėlė 112 sprogimų, pranešė regiono karinė administracija.
Visą dieną Rusijos pajėgos atakavo Sumų pasienį įvairiais ginklais, įskaitant minas, artileriją, minosvaidžius ir granatsvaidžius. Mažiausiai 16 minų buvo numesta ant Krasnopilio bendruomenės.
Pranešimų apie aukas ar žalą civilinei infrastruktūrai negauta.
Daugiausia atakų patyrė Naujoji Sloboda, kurioje gyvena apie 1 500 gyventojų, – pranešta apie 31 sprogimą. Miestelis yra vos už dešimties kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos.
Sumų sritis ribojasi su Rusijos Briansko, Kursko ir Belgorodo sritimis. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos išpuoliai prieš šį regioną tapo vis destruktyvesni, žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai.
Šios savaitės pradžioje per išpuolį Sumų srityje žuvo du žmonės ir dar penki buvo sužeisti. Pranešama, kad taip pat buvo apgadinti keli gyvenamieji namai.
Per Rusijos bepiločio lėktuvo smūgį smarkiai apgadintas Ukrainos viešbutis
09:55
Ukraina pareiškė, kad Rusijos dronas smarkiai apgadino viešbutį pietiniame Mykolajivo mieste.
Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas teigė, kad per smūgį, kuris „smarkiai apgadino“ viešbučio pastatą, buvo panaudoti „Shahed-131/136“ tipo dronai.
„Kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas... Aukų nėra“, – sakė V.Kimas.
Buvo apgadinta šilumą generuojanti infrastruktūra ir atskiro viešbučio langai.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi Rusijos pogrindžio kovotojais regione, patvirtino, kad buvo smogta laivų statybos gamyklai ir viešbučiui Mykolajove, kuriame buvo apgyvendinti Ukrainoje kovojantys anglakalbiai samdiniai.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad dar keturi Rusijos paleisti bepiločiai lėktuvai buvo sunaikinti aplink sostinę Kyjivą, centrinėse Vinicos ir Kirovohrado srityse ir virš vakarinės Chmelnickio srities.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 466 150 karių
09:36
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 466 150 karių, balandžio 28 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 096 Rusijos pajėgų aukos, patirtos vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 279 tankų, 13 991 šarvuotos kovos mašinos, 16 065 transporto priemonių ir degalų cisternų, 11 948 artilerijos sistemų, 1 050 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 776 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 348 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 9 507 bepiločių orlaivių, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija sulaikė žurnalistą, kuris padėjo A.Navalno komandai kurti vaizdo įrašus
09:21
Maskvos teismai šeštadienį pranešė, kad dėl kaltinimų ekstremizmu sulaikytas Rusijos žurnalistas, kuris padėjo kurti „YouTube“ vaizdo įrašus mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandai.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Konstantinas Gabovas, kuris dirbo Rusijos televizijos kanaluose „Moskva 24“ ir „Mir“, taip pat Baltarusijos naujienų agentūroje „Belsat“ ir šiek tiek naujienų agentūroje „Reuters“, bus kalinamas bent iki birželio 27 dienos, pranešė teismų spaudos tarnyba per socialinį tinklą „Telegram“.
Jis kaltinamas „dalyvavimu rengiant nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie turėjo būti paskelbti „YouTube“ kanale „NavalnyLIVE“ – vienoje iš A. Navalno komandos naudojamų platformų“, nurodė teismas.
A.Navalnas, vienas aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdžios aparato kritikų, mirė vasarį paslaptingomis aplinkybėmis Arkties kalėjime.
Jo judėjimas pripažintas ekstremistiniu, todėl jo darbuotojams ir rėmėjams gresia baudžiamasis persekiojimas.
Dauguma A.Navalno sąjungininkų gyvena tremtyje arba atlieka ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Kovą nepriklausomos televizijos „SotaVision“ korespondentė Antonina Kravcova, nušvietusi Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno teismo procesus, taip pat buvo sulaikyta dėl kaltinimų ekstremizmu.
„SotaVision“ (Kremliaus įvardijama kaip „užsienio agentas“) yra viena iš nedaugelio žiniasklaidos organizacijų, fiksuojančių politinius susidorojimus Rusijoje.
Tarp kitų įkalintų žurnalistų yra leidinio „Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichas, kuriam pateikti kaltinimai šnipinėjimu. Šiuos kaltinimus jis ir JAV pareigūnai neigia.
JAV ir Rusijos pilietybes turinti Alsu Kurmasheva, dirbusi amerikiečių finansuojamame „Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), sulaikyta nuo spalio, kai buvo apkaltinta tuo, kad neužsiregistravo kaip „užsienio agentė“.
V.Zelenskis: Rusija nusitaikė į dujų įrenginius, kurie yra labai svarbūs ES dujų tiekimui
08:52
Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos ataka prieš jo šalies energetikos sektorių, per kurią buvo panaudotos 34 įvairaus tipo raketos, buvo nukreipta į dujų įrenginius, svarbius tiekimui Europos Sąjungai.
„Pagrindinis taikinys buvo energetikos sektorius, įvairūs pramonės objektai, tiek elektros energijos, tiek dujų tranzito objektai“, – sakė jis savo naktiniame vaizdo kreipimesi. „Ypač tie dujų įrenginiai, kurie yra labai svarbūs užtikrinant saugų tiekimą Europos Sąjungai.“
Jis taip pat sakė, kad atakos trajektorijos ir pobūdis buvo apskaičiuoti taip, kad užkirsti jai kelią būtų kuo sunkiau. „Kiekviena šiandien numušta raketa yra reikšmingas rezultatas“, – sakė jis.
Ukrainos lyderis paragino Kyjivo sąjungininkus suteikti daugiau priešlėktuvinės gynybos atsargų, greičiau jas pristatyti ir imtis ryžtingų veiksmų.
Rusija sako per naktį numušusi 17 dronų
08:33
Rusija per naktį keliuose vakariniuose regionuose numušė 17 Ukrainos dronų, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino septyniolika ukrainiečių bepiločių orlaivių“, – sakoma ministerijos socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtoje žinutėje.
Dauguma dronų buvo numušti su Ukraina besiribojančiose srityse: devyni buvo numušti Briansko, trys – Kursko ir du – Belgorodo srityse, pranešė ministerija.
Dar trys buvo sunaikinti Rusijos Kalugos srityje.
Ukraina teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Ukraina taip pat teigė sudavusi nemažai smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos saugykloms.
Maskva taip pat surengė vienus didžiausių oro smūgių per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.
Dėl išpuolių buvo sustabdyta didelė dalis gamybos, visoje Ukrainoje laikinai nutraukus arba apribojus energijos tiekimą.
Analitikai: Rusijos pajėgos gali pasiekti laimėjimų, bet neįveiks Ukrainos gynybos
08:26
Rusijos pajėgos artimiausiomis savaitėmis turės galimybę mūšio lauke pasiekti taktinių laimėjimų, tačiau tai nelems Ukrainos gynybos linijos sugriovimo, teigia Karo tyrimų institutas (ISW).
„Rusijos pajėgos turi galimybių pasiekti reikšmingų taktinių laimėjimų Avdijivkos rajone ir siekti operatyviai svarbaus tikslo užimant Časiv Jarą; tačiau nė viena iš šių pastangų artimiausiu metu greičiausiai nevirs operatyviai svarbiu prasiveržimu, jau nekalbant apie Ukrainos gynybinės linijos Donecko srityje žlugimą“, – pareiškė ISW.
Jis citavo šios savaitės naujienų pranešimus, iš kurių matyti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023 m. gruodį JAV Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui sakė, kad Ukrainos pajėgos be papildomos JAV saugumo pagalbos galės „išsilaikyti“ iki 2024 m. kovo ar balandžio mėn.
Tai laikotarpis, per kurį Ukrainos pajėgos šiuo metu pereina karo fronto liniją be atvykstančios JAV karinės pagalbos.
„JAV pagalbos atvykimas į frontą artimiausiomis savaitėmis leis Ukrainos pajėgoms išspręsti dabartinius materialinių išteklių trūkumus ir nuslopinti vykstančias Rusijos puolamąsias operacijas, o Rusijos pajėgos, atrodo, intensyvina pastangas destabilizuoti Ukrainos gynybą ir užimti pozicijas prieš atvykstant JAV saugumo pagalbai“, – teigė ISW.
Ukrainietišką droną rado už 1000 kilometrų nuo sienos: gabeno bombą
08:18
Pranešama, kad Rusijoje, maždaug už 1000 km nuo sienos, sudužo Ukrainos tolimojo nuotolio bepilotis „E-300 Enterprise“, skelbia „Defence Blog“.
Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, nukritęs dronas turėjo 360 laipsnių daugiaspektrinius jutiklius ir gabeno bombą „FAB-100–120“.
Piloto vieta buvo perdaryta taip, kad joje būtų galima sutalpinti elektroninius komponentus, o tai rodo, kad jis veikė autonomiškai.
Manoma, kad šie bepiločiai orlaiviai buvo panaudoti išpuoliui prieš gamyklą Tatarstane, kuri yra atsakinga už Irano bepiločių orlaivių „Shahed“ surinkimą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
