Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: Rusijai rengiantis plėsti puolimą, Ukrainoje prasideda naujas karo etapas
- Kaip „V.Putino Rasputinas“ gąsdino Antikristo armija.
- JAV žvalgyba: V.Putinas paranojiškai baiminasi, kad Vakarai apribos Rusijos galią.
- Amerikietis karo veteranas: JAV pamiršo, kaip kariauti tikrą karą.
- Ukrainos karinės žvalgybos generolas: rusai užimtų Baltijos šalis per 7 dienas, NATO sureaguotų per 10.
- Užsienyje gyvenantys ukrainiečiai pyksta dėl spaudimo grįžti namo kovoti.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: Rusijai rengiantis plėsti puolimą, Ukrainoje prasideda naujas karo etapas
20:41
Penktadienį susitikimo su pasieniečiais Chmelnyckio srityje metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos laukia „naujas Rusijos karo etapas“.
Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) viršininkas Kyrylas Budanovas sakė, kad Ukraina turėtų tikėtis, jog pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje bus atnaujintas Rusijos puolimas, kuris suintensyvės aplink rytinį Donbaso regioną.
„Okupantas dabar ruošiasi plėsti savo puolimą. Ir mes visi – ukrainiečiai, kariai, valstybė, partneriai – turime padaryti viską, kad sužlugdytume Rusijos puolimo planą“, – sakė V.Zelenskis.
Tikėtina, kad Rusija stengiasi užimti kuo daugiau teritorijos, kol mūšio lauke pasijaus neseniai JAV priimto pagalbos Ukrainai įstatymo poveikis.
Donecko srities miestas Časiv Jaras tebėra vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių, nes jis gali palengvinti tolesnį judėjimą link netoliese esančių miestų Kostantynivkos, Kramatorsko ir Sloviansko, sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas.
Pasak O.Pavliuko, Rusija siekia 2024 m. visiškai užimti Donecko, Luhansko ir, jei įmanoma, Zaporižios sritis.
Tikėtina, kad Maskva taip pat ruošiasi puolimui aplink šiaurės rytų Sumų ir Charkivo sritis, sakė HUR vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.
„Turime įrodyti, kad okupantui nepavyks pasiekti savo tikslų jokiomis aplinkybėmis, kad ir ką jis darytų ir kaip žiauriai elgtųsi. Ukraina vis tiek nugalės“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Bloomberg“: JAV inicijavo naują 50 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai
00:51
Jungtinės Amerikos Valstijos derasi su Didžiojo septyneto šalimis dėl 50 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, rašo „Bloomberg“.
Didelė dalis pinigų bus skirta perteklinio pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto, kurio didžioji dalis yra Europoje, sąskaita.
JAV siekia, kad susitarimas būtų pasiektas per G-7 vadovų susitikimą Italijoje birželio mėn. Tačiau gerai informuoti asmenys pažymėjo, kad diskusija šia tema yra sudėtinga, o susitarimo pasirašymas gali užtrukti keletą mėnesių.
Ukrainos žemės ūkio sektoriui skirta daugiau nei 250 mln. dolerių
22:32
Kyjivo ekonomikos mokyklos ir Pasaulio banko skaičiavimais, vasario pabaigoje Ukrainos žemės ūkio sektoriaus nuostoliai ir žala, patirta dėl Rusijos vykdomo plataus masto karo, siekė daugiau kaip 80 mlrd. dolerių.
JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) finansuojama programa padės smulkiems grūdų ir aliejinių augalų sėklų augintojams plėsti eksporto rinkas.
USAID programa „Harvest“ siekiama padidinti žemės ūkio produktų eksportą 1,5 mlrd. dolerių ir pritraukti papildomų 500 mln. dolerių privačių investicijų, sakė USAID administratoriaus pavaduotoja Izobel Kolman.
Agentūra sutelkia dėmesį į būsimus Ukrainos žemės ūkio poreikius ir rems Ukrainos eksporto įvairinimą bei didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, pridūrė ji.
Balandį Ukraina eksportavo daugiau kaip 13 mln. tonų produktų už 3,3 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei 2022 m. vasario mėn. prieš prasidedant plataus masto invazijai, sakė ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
Pranešama, kad augimą lėmė alternatyvaus jūrų koridoriaus atidarymas, taip pat laivų draudimo programos ir „Solidarumo juostų“ plėtra.
V.Zelenskis: Rusijai rengiantis plėsti puolimą, Ukrainoje prasideda naujas karo etapas
20:41
Penktadienį susitikimo su pasieniečiais Chmelnyckio srityje metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos laukia „naujas Rusijos karo etapas“.
Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) viršininkas Kyrylas Budanovas sakė, kad Ukraina turėtų tikėtis, jog pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje bus atnaujintas Rusijos puolimas, kuris suintensyvės aplink rytinį Donbaso regioną.
„Okupantas dabar ruošiasi plėsti savo puolimą. Ir mes visi – ukrainiečiai, kariai, valstybė, partneriai – turime padaryti viską, kad sužlugdytume Rusijos puolimo planą“, – sakė V.Zelenskis.
Tikėtina, kad Rusija stengiasi užimti kuo daugiau teritorijos, kol mūšio lauke pasijaus neseniai JAV priimto pagalbos Ukrainai įstatymo poveikis.
Donecko srities miestas Časiv Jaras tebėra vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių, nes jis gali palengvinti tolesnį judėjimą link netoliese esančių miestų Kostantynivkos, Kramatorsko ir Sloviansko, sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas.
Pasak O.Pavliuko, Rusija siekia 2024 m. visiškai užimti Donecko, Luhansko ir, jei įmanoma, Zaporižios sritis.
Tikėtina, kad Maskva taip pat ruošiasi puolimui aplink šiaurės rytų Sumų ir Charkivo sritis, sakė HUR vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.
„Turime įrodyti, kad okupantui nepavyks pasiekti savo tikslų jokiomis aplinkybėmis, kad ir ką jis darytų ir kaip žiauriai elgtųsi. Ukraina vis tiek nugalės“, – pridūrė V.Zelenskis.
Kaip „V.Putino Rasputinas“ gąsdino Antikristo armija
18:30
Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas balandžio 30 d. paskelbė interviu su Rusijos fašistuojančiu ideologu Aleksandru Duginu. Interviu buvo iš anksto įrašytas jam vykstant į Maskvą imti interviu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
„Programa nenuvylė. Rusijos propagandininkams tai buvo sėkmingas įžengimas į Amerikos svetaines. Daugeliui A.Dugino kritikų tai buvo dar vienas beprotybės, slypinčios Rusijos režimo širdyje, patvirtinimas“, – sako Europos politikos analizės centro (CEPA) apžvalgininkė Julia Davis savo komentare.
Kartais vadinamas „V.Putino Rasputinu“, iš dalies dėl savo ilgos barzdos, A.Duginas nuoširdžiai remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir ukrainiečius vadina degeneratų rase, kurie išlindo iš kanalizacijos kanalų ir nusipelno būti sunaikinti genocido būdu. Ukrainiečius reikia „žudyti, žudyti, žudyti“, siūlė save filosofu vadinantis A.Duginas.
Interviu vyko pagal jau nusistovėjusią T.Carlsono schemą: rimto veido laidų vedėjas pagarbiai suteikė savo pašnekovui galimybę nepertraukiamai išsakyti savo mintis.
Dauguma žurnalistų būtų pasinaudoję šia proga ir paklausę A.Dugino apie jo ryšius su V.Putinu ir įtaką jam, taip pat apie tai, kodėl jis pateisina masines žudynes ir galimas sąsajas su likimu jo dukters, žuvusios per 2022 m. sprogus automobilyje padėtai bombai, kuri galėjo būti skirta jam.
Priešingai, T.Carlsonas nusprendė nesikišti į Rusijos politiką ir vietoj to leido A.Duginui burnoti prieš „anglosaksų pasaulį“. Nesigilindamas į A.Dugino genocidines pažiūras, T.Carlsonas tiesiog pažymėjo: jo idėjos laikomos tokiomis pavojingomis, kad Ukrainos vyriausybė nužudė jo dukterį, o „Amazon“ neparduoda jo knygų. (Kai kurias A.Dugino knygas ir interviu iš tiesų galima rasti „Amazon“.)
„Rusijos propagandininkai jau seniai svajoja įpiršti savo idėjas ir iškreiptą istorijos interpretaciją amerikiečiams, dažnai pastebėdami, kad amerikiečiai yra pakankamai kvaili ir neišsilavinę, kad patikėtų bet kuo“, – komentavo teksto autorė.
RT vadovė Margarita Simonian ne kartą pabrėžė, kad Maskva turėtų įdarbinti ir pasitelkti Vakarų įtakingus asmenis, kad pasiektų užsienio auditoriją. Po interviu su T.Carlsonu A.Duginas prakalbo propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje ir pasidžiaugė sėkmingu skverbimusi į Vakarų protus.
A.Duginas džiaugėsi savo sėkme ir aiškino, kodėl Vakarai nekenčia V.Putino
Savo „Telegram“ kanale A.Duginas pasigyrė, kad jo pokalbį su T.Carlsonu peržiūrėjo apie 6 mln. žmonių, ir netgi paragino Rusijos valdžios institucijas atblokuoti socialinį tinklą „X“ (buvusį „Twitter“), nes dabar jį kontroliuoja „libertaras Elonas Muskas“. Jis džiūgavo dėl to, kad praskleidė Vakarų didžiosios žiniasklaidos šydą, ir pavadino T.Carlsoną „žurnalistu Nr. 1 pasaulyje“.
A.Duginas sakė T.Carlsonui, kad Vakarai nekenčia V.Putino dėl jo „vertybių“, o ne dėl karinės agresijos. „Atsižvelgiant į tai, kad kažkas, turintis branduolinį ginklą, tvirtai gina tradicines vertybes, kurias jūs ketinate panaikinti, manau, kad jie turi tam tikrą pagrindą šiai rusofobijai ir neapykantai V.Putinui.“ Linksėdamas T.Carlsonas apgailestavo dėl „labai rimtos“ neapykantos, kurią Vakarai jaučia V.Putinui.
Balandžio 30 d. kanalo „Solovjovo Live“ laidos vedėjas Romanas Golovanovas pokalbį su A.Duginu pavadino tokia antrašte – „Tuckeriui pasakojo apie Antikristo armiją“ – ir pradėjo nuo žodžių: „Dažnai mūsų dabartinę konfrontaciją su Vakarais apibūdiname kaip kovą su Antikristo armija. Ar jums pavyko jam tai pasakyti?“
Pasak A.Dugino, amerikietis atvyko mokytis ir išklausyti, o ne su išankstiniu nusistatymu, kas yra teisinga ir neteisinga. Jis apgailestavo, kad reikėjo sutrumpinti ilgą interviu, todėl buvo iškirpta didžioji dalis jo filosofinių samprotavimų.
61-erių metų rusas teigė, kad T.Carlsonas palygino jo interviu su ankstesniu pokalbiu su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir gyrė tiek A.Duginą, tiek V.Orbaną kaip kultūros ir civilizacijos, kuri yra „daug gilesnė“ už Vakarų kultūrą ir civilizaciją, atstovus. Laidos vedėjo reportažuose iš Maskvos per vasario mėn. kelionę buvo minčių, kad Rusijos prekybos centrai gerai aprūpinti prekėmis ir kad Stalino laikų metro sistemoje nėra grafičių.
Pasak A.Dugino, T.Carlsonas skundėsi dėl nykstančių laisvių Jungtinėse Valstijose, nors neaišku, kiek simpatijų jis sulaukė iš totalitarinės sistemos palaikytojo, pastebėjo komentaro autorė. Jis taip pat prisiminė T.Carlsono teiginį, kad tokie žmonės kaip V.Putinas ir A.Duginas supranta vakariečius geriau, nei jie (vakariečiai) supranta save.
„Nuvylė tai, kad amerikiečiai dar nesutiko su V.Putino nuomone, jog jie yra satanistinės civilizacijos dalis ir priklauso Antikristo kultūrai. Vis dėlto jis pastebėjo pažangą, nes konservatyvūs amerikiečiai dabar „atranda“ konservatyviąją Rusiją ir taip permąsto įvykius savo šalyje“, – A.Dugino pokalbį perpasakojo komentaro autorė.
Po nesėkmingo T.Carlsono interviu su V.Putinu, kuris JAV ir platesniuose demokratiniuose Vakaruose sukėlė visuotinį pasityčiojimą ir kurio metu Rusijos vadovas su T.Carlsonu elgėsi atvirai nepagarbiai, režimo propagandininkai skundėsi, kad jiems nesiseka.
M.Simonian garsiai išsakė priekaištus dėl „tradicinių vertybių“ – galbūt dėl to A.Duginas nutarė užpildyti šią spragą.
„R.Golovanovas džiaugėsi, kad Tuckerio, kaip jis jį pavadino, dėka amerikiečiai atranda kitą Rusijos pusę, o ne žino tik tokius veikėjus kaip miręs opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris buvo nužudytas nuo Kremliaus rankos maždaug tuo pačiu metu, kai T.Carlsonas davė interviu V.Putinui“, – pastebėjo komentaro autorė J.Davis.
A.Duginas sakė R.Golovanovui, kad turi daug bendro su amerikiečių transliuotoju, ir teigė, kad abu yra Vakarų „cancel kultūros“ aukos. Toliau laidos vedėjas citavo kitą savo kolegą propagandininką Sergejų Mardaną, kuris pavadino A.Duginą „V.Putino filosofu“ ir teigė, kad jo darbų apimtis užgožtų bet kurį amerikiečių profesorių.
Kalbant apie bendrą vaizdą, A.Duginas norėjo, kad visi suprastų, jog viskas sukasi apie V.Putiną – kaip Rusijos, jos caro ir valdovo, kuriam rūpi pasaulio ir visos žmonijos likimas, vaizdinį įsikūnijimą.
„Kenkti Antikristui iš vidaus“
Valstybinės propagandos mašinos entuziazmas dėl T.Carlsono nesumažėjo. Tokiems kalbėtojams kaip R.Golovanovas jis atstovauja „baltiesiems krikščionims“, kurie su visomis šeimomis taip gausiai kraustosi į Rusiją, kad žemės kaina Rusijoje netrukus šoktels į viršų, nes prie amerikiečių prisideda kanadiečiai, prancūzai, italai ir vokiečiai.
Šiai vizijai A.Duginas nepritaria. Jis perspėjo R.Golovanovą nepriimti vakariečių į Rusiją, teigdamas, kad jiems būtų geriau likti savo šalyse ir „kenkti Antikristui iš vidaus“. Jis samprotavo, kad persikėlusios iš Amerikos į Rusiją šios šeimos tiesiog padidins beveik visuotinį proputinišką balsavimą ir todėl nieko nepakeis.
Pasak A.Dugino, tik pasilikę Jungtinėse Valstijose šie žmonės galėtų balsuoti už tokį žmogų kaip Donaldas Trumpas ar Tuckeris Carlsonas, o tai sugriautų Vakarus iš vidaus ir būtų daug naudingiau Rusijai.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vyksta į Europą ginti ryšių su Rusija
18:27
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sekmadienį išvyks į Europą ginti Pekino „neriboto aljanso“ su Rusija.
Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.
Tačiau analitikai teigia, kad jei Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės Europoje tiki, kad Xi Jinpingą galima įkalbėti atsisakyti draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, joms teks nusivilti.
Nepaisant to, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atvykstantį Kinijos lyderį pasitiks su raudonu kilimu, jų derybos toli gražu nebus paprastos.
Pirmadienį Paryžiuje Xi Jinpingas ir E. Macronas surengs derybas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri paragino Pekiną atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant krizę Ukrainoje.
„Jei Europos pusė tikisi, kad Kinija įves sankcijas Rusijai arba prisijungs prie Jungtinių Valstijų ir Europos, pritaikydama ekonomines sankcijas Rusijai, manau, mažai tikėtina, kad taip nutiks“, – sakė Šanchajaus Fudano universiteto Europos studijų centro direktorius Ding Chunas (Ding Čunas).
Xi Jinpingas siekia pasipriešinti neseniai Europos Sąjungos pradėtiems Kinijos pramonės tyrimams, tačiau Prancūzija leido suprasti, kad pirmiausia darbotvarkėje bus kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje.
Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos, o Jungtinės Valstijos teigė, kad Maskvai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Pekino paramos.
Pekinas yra „didžiausias tarptautinis veikėjas, galintis pakeisti Maskvos nuomonę“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prancūzų diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Paryžius į diskusijas įtrauks Kinijos paramą Rusijai“, – sakė Kinijos studijų „Mercator“ instituto atstovė Abigael Vasselier (Abigel Veseljė).
„Tai tikrai neskatins geros nuotaikos, nepaisant to, kaip tai atrodo“, – pridūrė ji.
Kaip toli eis Xi Jinpingas?
Xi Jinpingas Europoje lankysis pirmą kartą po to, kai Kinija nutraukė griežtus COVID-19 ribojimus.
Be to, prieš metus E. Macronas surengė valstybinį vizitą į Kiniją, kurio metu jis pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje.
Tuo metu E. Macronas papiktino Europos sąjungininkus pareiškęs, kad blokas neturėtų būti įtrauktas į Kinijos ir jos pagrindinės varžovės Jungtinių Valstijų konfliktą dėl Taivano. Pekinui toks E. Macrono požiūris labai patiko.
Šių metų vasarį Prancūzijoje lankydamasis Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pasakė E. Macronui, kad Pekinas vertina jo „nepriklausomą užsienio politiką“.
„Pamatysime, kaip toli Xi Jinpingas nueis, kad įtiktų Emmanueliui Macronui“, – sakė Strateginių studijų fondo (FRS) atstovė Valerie Niquet.
Baigęs kelionę po Europą Xi Jinpingas grįš į Kiniją, kur vėliau gegužę planuoja apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kinija nenusileis dėl Ukrainos“, – teigė V. Niquet
E. Macronas ir U. von der Leyen sieks sutelkti dėmesį į Ukrainą, o Xi Jinpingas greičiausiai norės aptarti kelis bloko pradėtus tyrimus dėl galimai nesąžiningos Kinijos prekybos praktikos.
Tyrimai apima visą Kinijos pramonės produkcijos spektrą – nuo saulės kolektorių ir elektrinių transporto priemonių subsidijų iki viešųjų pirkimų medicinos reikmenų sektoriuje.
Pekinas šiuos veiksmus pavadino protekcionizmu.
„Kinijos pusė labai norėtų, kad šis klausimas būtų svarstomas, tačiau Prancūzija atsilieka nuo Europos Komisijos planų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Philippe'as Le Corre'as (Filipas Le Koras) iš Azijos visuomenės politikos instituto Kinijos analizės centro.
„Atėjo laikas Europos lyderiams paaiškinti Kinijai, kad kaina, kurią ji mokės už didėjančią paramą Rusijos karo veiksmams, didės“, – pabrėžė A. Vasselier.
Vizitai Serbijoje ir Vengrijoje
Iš Prancūzijos Xi Jinpingas vyks į Serbiją, o gegužės 8–10 dienomis lankysis Vengrijoje.
Vizitas į Serbijos sostinę Belgradą sutaps su 1999 metais JAV įvykdyto Kinijos ambasados šiame mieste bombardavimo metinėmis, kas leis Xi Jinpingui pasiųsti aštrią antivakarietišką žinią.
Kinija daug investavo siekdama didinti savo ekonominę įtaką Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant dideles akumuliatorių ir elektrinių transporto priemonių gamyklas Vengrijoje.
„Planas paminėti (...) NATO įvykdytą Kinijos ambasados bombardavimą (...) taip pat atveria kelią V. Putino vizitui į Kiniją“, – sakė Kinijoje įsikūrusio Renmino universiteto ES studijų centro direktorius Wang Yiwei (Vang Ivei).
Budapešte jis susitiks su nacionalistų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, prieštaraujančiu oficialiai ES pozicijai Rusijos atžvilgiu.
2010 metais į valdžią sugrįžęs Vengrijos premjeras V. Orbanas užsienio politikoje siekia glaudesnių ekonominių ryšių su Rusija, Kinija ir kitomis Azijos šalimis.
Nedidelė 9,6 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos šalis pastaraisiais metais pritraukė daug stambių Kinijos projektų.
Praėjusį mėnesį V. Orbanas kalbėjo apie savo viziją apie „suverenų pasaulį“, kuriame „pasaulinė ekonomika būtų organizuojama neideologiškai pagal abipusės naudos principą“.
Lietuva, Ukraina, teroras: Rusija surengė dezinformacinę kampaniją
16:40
Rusijos saugumo tarnyba FSB penktadienį paskelbė nukovusi vyrą, kurį esą Ukraina buvo užverbavusi sprogdinti karinius pastatus ir energetikos objektus Rusijoje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis agentas esą buvo rengtas Lietuvoje. Lietuvos tarnybos teigia, jog tai dar viena Rusijos dezinformacijos kampanija.
Maskva teigia, kad nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, užkirto kelią dešimtims įtariamų Ukrainą palaikančių asmenų sabotažo išpuolių Rusijos teritorijoje.
Penktadienį FSB pranešė, kad neutralizavo vyrą, kuris „planavo įvykdyti keletą teroro aktų Rusijoje“, nurodė rusų valstybinės naujienų agentūros, cituodamos tarnybos pranešimą.
Tarp jų buvo išpuoliai „prieš Gynybos ministerijos objektus Maskvos srityje ir prieš savanorių bataliono narius bei savanorių centrą Sankt Peterburge“.
Agentūra „RIA Novosti“ paskelbė FSB dronu filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas susišaudymas tarp FSB agentų ir įtariamojo Leningrado srityje, netoli Sankt Peterburgo.
Matoma, kaip vyras bėga į lauke esantį betoninį bunkerį, o tada pradeda šaudyti jį apsupę ginkluoti FSB agentai.
Po to vaizdo įraše rodoma jo kūno bunkeryje nuotrauka, taip pat matyti prie jo rankos gulintis pistoletas.
FSB nurodė, kad tai buvo 1976 metais gimęs Rusijos pilietis, kurį esą užverbavo Ukrainos karinės žvalgybos padalinys.
Anksčiau, kai FSB bandė jį sulaikyti Maskvos srityje, jam esą buvo pavykę pabėgti, palikus automobilį, kuriame buvo granatos, pistoletas, medžioklinis šautuvas ir įranga savadarbėms bomboms gaminti.
FSB teigė, kad vyras planavo išpuolį degalų saugykloje Leningrado srityje.
FSB tikina, kad šio vyro ieškojo kaip galimo teroro akto „Crocus City“ koncertų salėje, kur žuvo daugiau nei šimtas žmonių, vykdytojų bendrininko. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.
FSB tikina, kad šis vyras diversijoms buvo rengtas Lietuvoje, iš Lietuvos esą atvyko į Rusiją. Jo mobiliajame telefone esą rastas susirašinėjimas su kuratoriumi Lietuvoje, patvirtinantis pasirengimą teroristiniam išpuoliui ir Kaliningrado srityje, esą vykusius mokymus Lietuvoje, Pabradėje. Be to, neva rasta Lietuvoje išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė.
Išanalizavęs paskelbtą informaciją Rusijos opozicinis portalas „Agentstvo“ skelbia, kad nužudytasis yra Maskvos srities gyventojas Nikolajus Surinovas, apie kurio, kaip „teroristų bendrininko“ paiešką balandžio pradžioje pranešė su teisėsauga susiję „Telegram“ kanalai.
Dezinformacijos kampanija
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad Rusija paskleidė dar vieną dezinformaciją.
„Rusija jau ilgą laiką sistemingai vykdo dezinformacines kampanijas ir provokacijas, siekdama kelti įtampa visuomenių ir sąjungininkų tarpe, bei pridengti savo agresyvius veiksmus. Šis FSB paskleista dezinformacija yra būtent toks atvejis.
Vienas iš tokios agresyvios veiklos tikslų – paveikti Lietuvos paramą Ukrainai. Dezinformacija nepakeis Lietuvos pastangų remiant už laisvę kovojančią Ukrainą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta karinės pratybos „Perkūno griausmas“, tokio pobūdžio dezinformacinių atakų galime sulaukti ir daugiau. Raginame piliečius išlikti budrius, o informacijos skleidėjų prašome atsargiai vertinti Rusijos platinamą dezinformaciją“, – teigia V.Vitkauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Berlyne liepsnoja „Diehl“ gamykla: šios bendrovės pagamintos priešlėktuvinės gynybos sistemos IRIS-T tiekiamos Ukrainai
16:14
Penktadienį Berlyno vakariniame Lichterfeldės rajone kilo milžiniškas gaisras. Pasak pranešimų žiniasklaidoje, užsiliepsnojo gynybos pramonės bendrovės „Diehl“ gamykla.
Ugniagesių departamento atstovas spaudai nurodė, kad gamyklos pastato antrame aukšte esanti techninė patalpa buvo „visiškai apimta liepsnų“.
Metalo technologijų įmonėje buvo laikomos cheminės medžiagos. Kol kas neaišku, ar jas pasiekė liepsna. Atsargumo dėlei ugniagesiai paskelbė įspėjimą apie pavojų.
Valdžios institucijos įspėja apie galimai toksiškus dūmus ir pataria gyventojams vengti šios teritorijos bei uždaryti langus.
Socialiniuose tinkluose išplito pranešimai, kad užsiliepsnojusioje gynybos bendrovėje „Diehl“ gaminamos pagrindinė IRIS-T technika ir šio tipo priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurių Vokietija ne vieną perdavė prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.
Tačiau bendrovės interneto svetainėje nurodoma, kad su oro gynybos pramone susijusi įranga galimai gaminama kitame Vokietijos mieste – Uberlingeme.
Kol kas oficialūs šaltiniai šios informacijos nepatvirtino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai smogus Charkivui, žuvo žmogus
15:35
Rusijai penktadienį smogus Ukrainos šiaurės rytiniam Charkivo miestui žuvo vienas žmogus, informavo meras Ihoris Terechovas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis nurodė, kad auka tapo pavyvenusi moteris.
Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad 78 metų vyrui pasireiškė sunki reakcija į stresą.
Anot I. Terechovo, sunaikinti keli pastatai, o po griuvėsiais veikiausiai yra žmonių. Taip pat pranešama, kad nukentėjo tramvajus su keleiviais.
„The New York Times“: ar pažadėti ginklai spės pasiekti Ukrainą prieš subyrant jos gynybai?
15:32
Praėjusį sekmadienį, tebevykstant intensyvioms kovoms palei visą fronto liniją, Ukraina sulaukė prieštankinių ir kitokių raketų bei labai reikalingų 155 mm artilerijos sviedinių. Tai buvo pirmoji dalis iš 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketo, kurį praeitą savaitę patvirtino JAV prezidentas Joe Bidenas, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Teigiama, kad pirmadienį Kyjivą pasiekė antroji šių ginklų ir šaudmenų siunta. Antradienį Lenkijai buvo pristatyta nauja „Patriot“ sistemoms skirtų raketų siunta iš Ispanijos.
Vienas aukšto rango Ispanijos pareigūnas nurodė, kad netrukus jos bus Ukrainos fronte.
Stengiamasi kuo greičiau perduoti ginklus išsekusiai Ukrainos kariuomenei, kuri desperatiškai laukia pagalbos. Per pastarąją savaitę į NATO sandėlius Europoje atvyko daugybė orlaivių, traukinių ir sunkvežimių su šaudmenimis ir mažesnėmis ginklų sistemomis, kurios bus gabenamos per Ukrainos sienas.
„Dabar turime veikti greitai, ir mes veikiame, – balandžio 24 d. pareiškė J.Bidenas, pasirašydamas įstatymą, kuriuo patvirtinama pagalba. – Užtikrinu, kad siuntos būtų pradėtos gabenti nedelsiant."
Per paskutines tris savaites apie milžiniškus pagalbos paketus paskelbė ne tik Vašingtonas, bet ir Londonas bei Berlynas.
Tačiau „The New York Times“ pažymėjo, kad J.Bidenui ir kitiems NATO sąjungininkams gali būti sunku išlaikyti greitą tempą. Pareigūnų teigimu, gali prireikti kelių mėnesių, kol bus atgabenta pakankamai didelis kiekis ginklų, kad būtų galima sustiprinti Ukrainos gynybą mūšio lauke.
Analitikai nuogąstauja dėl Ukrainos gebėjimo sulaikyti Rusijos atakas, dėl kurių Kyjivas jau kelis mėnesius yra atsidūręs nepalankioje padėtyje. „The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad Ukraina iš tiesų nebeturi laiko ir gali neatlaikyti nuolatinio Rusijos puolimo.
Ketvirtadienį JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines sakė Kongresui, kad Rusija potencialiai gali pralaužti kai kurias Ukrainos fronto linijas šalies rytuose. Plačiai laukiamas Rusijos puolimas šį ar kitą mėnesį tik sustiprina rimtumo jausmą.
„Rusijos kariuomenė dabar bando pasinaudoti padėtimi, o mes laukiame tiekimo iš mūsų partnerių, pirmiausia Jungtinių Valstijų“, – pirmadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis atskleidė, kad „kai kurie tiekimai jau įvykdyti“, tačiau pridūrė, kad negavo visko, ko reikia brigadoms aprūpinti.
Šią savaitę paskelbtame slaptame JAV kariniame vertinime padaryta išvada, kad iki gegužės 9 d., Pergalės dienos šventės, Rusija ir toliau nestipriai laimės rytuose ir pietryčiuose. Tačiau prognozuojama, kad Ukrainos kariuomenė visiškai nesugrius palei fronto liniją, nepaisant didelio amunicijos trūkumo, pastebėjo leidinio kalbintas pareigūnas.
Tuo tarpu kiti amerikiečių pareigūnai nemano, kad Rusija turi pakankamai pajėgų, kad galėtų smarkiai pasipriešinti iki gegužės 9-osios – dienos, kurią Maskva paprastai išnaudoja savo karinei galiai pademonstruoti. Tam reikėtų didelio pajėgų telkimo, kurio amerikiečių pareigūnai iki šiol neužfiksavo.
Vakarų analititikai spėja, kad geriausiu atveju Ukraina galės stabilizuoti savo fronto linijas dar vasarą, o blogiausiu – metų pabaigoje.
Vienas amerikiečių pareigūnas sakė, kad dauguma didesnių ginklų, kurie buvo finansuojami iš naujos JAV pagalbos, ir net dalis šaudmenų bus gabenami iš Jungtinių Valstijų ir greičiausiai bus pristatyti tik vasarą ar net vėliau. Negana to, padėtį apsunkina tai, kad ne visi pažadėti ginklai yra iš karto prieinami.
JAV pareigūnas pažymėjo, kad prireiks laiko išsiaiškinti, kuriuos ginklus galima perduoti Ukrainai, nesumažinant NATO dalinių, kurie turi būti pasirengę kovai, pavyzdžiui, naudojančių pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir personalo transporterius „Humvee“, kurie buvo amerikiečių paketo dalis, skaičiaus. Kitos ginkluotės, pavyzdžiui, 155 mm artilerijos sviedinių, kurių Ukrainai labai reikia, trūksta visame pasaulyje.
Ukrainai stengiantis išlaikyti teritoriją, JAV pareigūnai mano, kad Rusija ir toliau puldinės ir išnaudos dabar turimus pranašumus, kol bus pristatytas visas Vakarų pastiprinimas.
„Nemanau, kad rusai ketino dabar daryti didelį spaudimą, tačiau jie keliose vietose pasiekė taktinių laimėjimų ir greičiausiai skuba jais pasinaudoti, kol fronto nepasiekė atnaujintos amunicijos antplūdis, kuris leistų sumažinti skirtumą“, – „The New York Times“ sakė Ralphas F.Goffas, buvęs aukšto rango Centrinės žvalgybos agentūros pareigūnas.
Ukrainos karinė žvalgyba vykdo plataus masto kibernetines atakas Rusijos gilumoje
14:59
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba vykdo plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos sudėtyje esančią Tatarstano Respubliką, naujienų agentūrai „Unian“ pareiškė šaltinis žvalgybos tarnybose, kuris pridūrė, jog taikomasi į interneto tiekėjus ir mobiliojo ryšio operatorius.
Tikėtina, kad pagrindinis šios operacijos taikinys buvo ryšių tinklai pagrindinėje Alabugos ekonominėje zonoje, kurioje yra daugiau kaip 30 pramonės įmonių. Tarp jų – svarbios gynybos pramonės įmonės.
Kovo mėnesį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad jų specialistai ir grupės „BO Team“ aktyvistai įvykdė keletą kibernetinių atakų prieš Rusijos objektus. Taikiniais tapo ne tik Rusijos valstybiniai, bet ir privatūs subjektai, mokantys mokesčius ir finansuojantys Rusijos karą prieš Ukrainą.
Per savaitę, kovo 11-18 d., buvo atakuoti „Rostelecom“ ištekliai, o Rusijos Užbaikalės ir Krasnojarsko regionuose buvo išjungta ryšių įranga.
Ukrainos žvalgyba įvertino, kad rusams padaryta žala galėjo siekti šimtus tūkstančių dolerių.
Užėmus Časiv Jarą, rusams atsivertų nauji keliai
14:40
Atsargos generolas Jonas Vytautas Žukas sako, kad užėmus Časiv Jaro miestą Donecko srityje, rusams atsivertų nauji keliai.
Tačiau buvęs kariuomenės vadas kartu atkreipė dėmesį, kad Maskva neturi sukaupusi didelių rezervų veržtis pro fronto liniją gilyn į Ukrainą.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą laidą galite peržiūrėti ČIA:
Kas naujo fronte: generolas J.V.Žukas – apie Časiv Jaro mūšį, ATACMS reikšmę ir NATO karių siuntimą
Atsargos generolas: fronte – totalinis rusų spaudimas
14:08
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad rusų atakų skaičius fronto linijoje yra drastiškai išaugęs.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą laidą galite peržiūrėti ČIA:
Kas naujo fronte: generolas J.V.Žukas – apie Časiv Jaro mūšį, ATACMS reikšmę ir NATO karių siuntimą
„La Repubblica“: Italija planuoja Ukrainai skirti priešlėktuvinės gynybos sistemą
13:41
Italijos vyriausybė ketina patvirtinti karinės pagalbos Ukrainai paketą prieš birželio 13 d. įvyksiantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą.
Italijos laikraščio „La Repubblica“ duomenimis, Giorgios Meloni vadovaujama vyriausybė nusprendė patvirtinti devintąjį tarpministerinį dekretą dėl karinės pagalbos Ukrainai, į kurį bus įtrauktas oro gynybos sistemos SAMP/T pristatymas.
Italijoje veikia penkios tokios sistemos. Roma nori perduoti Ukrainai sistemą, kurią paskolino Slovakijai. Kita dalis sistemų bus naudojama G7 aukščiausiojo lygio susitikimo vietai Italijoje apsaugoti.
Be to, į pagalbos paketą bus įtrauktas artilerijos tiekimas.
Matteo Salvini „Lyga“ prieštarauja pagalbos paketo patvirtinimui. Tačiau paketas turėtų surinkti pakankamai balsų parlamente.
Italijos priešlėktuvinės gynybos sistema SAMP/T Slovakijoje
Kovo pradžioje Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paskelbė, kad Italija susigrąžina oro gynybos sistemą SAMP/T.
Todėl Slovakijos strateginiai objektai, ypač branduolinė elektrinė, lieka neapsaugoti, teigė jis. Prorusiškas šalies premjeras taip pat pažymėjo, kad ankstesnė vyriausybė „padovanojo“ Ukrainai veikiančią oro gynybos sistemą S-300.
Slovakija suteikė Ukrainai S-300 po plataus masto Rusijos invazijos 2022 m. Kita vertus, Italija paskolino šaliai savo SAMP/T. Ji pernai pakeitė JAV „Patriot“.
Kremlius E.Macrono komentarus dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą vadina pavojingais
13:28
Kremlius penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujus komentarus, kuriuose jis pakartojo, kad nereikėtų atmesti galimybės siųsti karius į Ukrainą.
„Šis pareiškimas yra labai svarbus ir labai pavojingas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad E.Macronas „ir toliau nuolat kalba apie galimybę tiesiogiai įsitraukti į konfliktą aplink Ukrainą vietoje“.
„Tai labai pavojinga tendencija“, – teigė D.Peskovas.
E.Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“ dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.
Rusijos tyrimas teigia įminęs mįslę: kaip 2022 m. buvo suduotas galingas smūgis Krymo tiltui
13:09
Kerčės tiltui susprogdinti 2022 m. spalį buvo panaudotas savadarbis sprogstamasis užtaisas, kurio galingumas prilygsta 10 tonų trotilo, skelbia Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis atlikto tyrimo medžiaga.
Teigiama, kad tai nebuvo pramoniniai sprogmenys, o polietileno plėvelės ritiniuose paslėptas kietasis raketinis kuras, kuris tam tikroje maršruto vietoje detonavo.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV žvalgyba: V.Putinas paranojiškai baiminasi, kad Vakarai apribos Rusijos galią
12:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jaučia „paranojišką baimę“ dėl tariamo Vakarų ketinimo apriboti Rusijos galią pasaulyje, todėl jis nusprendė išleisti istoriškai rekordines sumas militarizacijai.
Tai sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines per gegužės 2 d. vykusius klausymus JAV Kongrese, skelbia „Voice of America“.
„V.Putinas ir toliau tiki, kad Rusijai kyla grėsmė, ir beveik neabejotinai mano, kad didesnė ir geriau aprūpinta kariuomenė perduos šią žinią Vakarų ir vidaus auditorijai... Jis ir toliau vertina NATO plėtrą ir Vakarų paramą Ukrainai kaip jo ilgalaikio įsitikinimo, kad JAV ir Europa siekia apriboti Rusijos galią, pastiprinimą“, – tvirtino JAV nacionalinės žvalgybos direktorė.
Pasak A.Haines, tai jau yra „tam tikra paranoja“.
Kartu ji mano, kad NATO veiksmais iš tikrųjų siekiama nuraminti Rusiją, tačiau V.Putino sprendimai paspartino įvykius, kurių jis stengėsi išvengti, įskaitant aljanso plėtrą, kai į NATO įstojo dešimtmečius neutralios buvusios Suomija ir Švedija.
A.Haines paaiškino, kad Kremliaus vadovas padidino išlaidas gynybai iki beveik 7 proc. Rusijos BVP, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei istorinis vidurkis. Šiuo metu Rusijos gynybos biudžetas sudaro apie 25 proc. visų federalinių išlaidų.
Rusija imsis agresyvesnės taktikos
A.Haines taip pat prognozavo, kad Rusija griebsis agresyvesnės taktikos kare prieš Ukrainą.
Ji pažymėjo, kad Rusija suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą, siekdama apriboti Kyjivo galimybes gabenti ginklus ir karius, apsunkinti gynybos produkciją ir priversti jį pradėti derybas.
„Vis agresyvesne V.Putino taktika prieš Ukrainą, pavyzdžiui, smūgiais Ukrainos elektros infrastruktūrai, siekiama padaryti Ukrainai įspūdį, kad tolesnė kova tik padidins žalą Ukrainai ir nepasiūlys jokio tikėtino kelio į pergalę“, – sakė pareigūnė.
Tačiau A.Haines pažymėjo, kad ši agresyvi taktika greičiausiai tęsis ir kad „karas vargu ar greitai baigsis“.
Ukrainos Donecko regione per rusų apšaudymą žuvo du žmonės
12:36
Du žmonės penktadienį žuvo per Rusijos puolimą Kurachovės mieste, esančiame rytinėje Ukrainos Donecko srityje, kur verda įnirtingos ukrainiečių ir rusų pajėgų kovos.
„Buvo apgadinti įvairūs daugiaaukščiai pastatai. Du žmonės buvo sužeisti, du žmonės žuvo“, – socialiniuose tinkluose pranešė karinės administracijos vadovas Romanas Padunas.
Kurachovė yra netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje, už 40 km į vakarus nuo Rusijos okupuoto pagrindinio Donecko miesto.
Ginkluotės stokojantys Ukrainos kariai visame regione kovoja su Rusijos pajėgomis, kurios veržiasi į svarbų Časiv Jaro miestą.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos pajėgos siekia užimti šį ant kalvos esantį miestą iki gegužės 9-osios, kai Rusija mini pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, ir taip suteikti prezidentui Vladimirui Putinui simbolinę pergalę.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas interviu britų laikraščiui „The Times“ kalbėjo apie labai prastą padėtį aplink miestą.
„Stengiamės padaryti viską, ką galime, kad sustabdytume Rusijos planą užimti Časiv Jarą iki gegužės 9 dienos“, – kalbėjo O.Pavliukas.
„Tačiau rusai ten turi artilerijos persvarą santykiu 10 prie vieno ir visišką pranašumą ore“, – sakė jis.
Ukrainos pajėgoms trūksta šaudmenų, iš dalies dėl kelis mėnesius trukusio JAV pagalbos stabdymo. Praėjusią savaitę, Kongresui galiausiai jai pritarus, paketą patvirtino ir prezidentas Joe Bidenas.
J.Bidenas pažadėjo užtikrinti, kad pagalbos siuntos greitai pasiektų Ukrainą.
Prancūzija: per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos karių
12:12
Per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos karių, penktadienį paskelbtame interviu teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne.
Rusijos nepriklausomam laikraščiui „Novaja Gazeta. Europa“ S.Sejourne sakė, kad Paryžiaus duomenimis, trečius metus vykstančiame kare iš viso nukentėjo ar žuvo 500 tūkst. rusų.
„Europa ir jos partneriai išliks vieningi ir ryžtingi tiek, kiek reikės. Rusijos karinė nesėkmė jau akivaizdi. Mūsų skaičiavimu, Rusija neteko 500 tūkst. karių, įskaitant 150 tūkst žuvusiųjų“, – teigė jis.
„Dėl ko visa tai? – klausė jis ir atsakė. – Visa tai galima apibendrinti dviem žodžiais: dėl nieko.“
Rusija neatskleidė informacijos apie savo aukas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasarį sakė, kad žuvo 180 tūkst. Rusijos karių.
JK skaičiavimu, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 450 tūkst. rusų.
Britų nacionalinis transliuotojas BBC, kuris remiasi savo žurnalistais, nepriklausoma žiniasklaidos grupe „Mediazona“ ir savanoriais, balandį pranešė, kad per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 50 tūkst. Rusijos karių.
Ankstų 2022-ųjų vasario 24-osios rytą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie „specialią karinę operaciją“, kuri nuo to laiko virto kruvinu ir atkakliu karu, izoliavusiu Maskvą nuo Vakarų pasaulio.
Kai kurie karo analitikai mano, kad Rusija gali pradėti naują didelį puolimą Ukrainoje.
Kalbėdamas apie įšaldytą Rusijos turtą Europos Sąjungoje, S. Sejourne dar kartą patvirtino, kad lėšos gali būti panaudotos Ukrainos gynybai nuo invazijos finansuoti, tačiau konkrečių duomenų nepateikė.
„Padidėjus palūkanų normoms, šis turtas 2023 metais davė beveik 4 mlrd. eurų pajamų. Norime, kad šie pinigai būtų naudojami gynybai ir atstatymo darbams Ukrainoje finansuoti“, – nurodė jis.
Leidinį „Novaja Gazeta. Europa“ įkūrė ištremti didžiausio Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistai netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Amerikietis karo veteranas: JAV pamiršo, kaip kariauti tikrą karą
11:47
JAV taip ilgai kovojo su sukilėliais ir teroristais, kad pamiršo, kaip iš tikrųjų reikia kovoti tikrame kare su lygiaverčiu priešininku, rašo „Business Insider“, remdamasis amerikiečių veteranu, dalyvaujančiu Ukrainos kare su Rusija.
Pasak jo, JAV kariuomenės mokymuose daugiausia dėmesio skiriama partizaniniam karui ir kovai su sukilėliais, visų pirma turint omenyje Iraką ir Afganistaną. JAV veteranas, kuris, pasitraukęs iš JAV kariuomenės, pagal kontraktą kariavo Irake, o dabar tarnauja karo mediku Ukrainoje, su anonimiškumo sąlyga sakė, kad Amerika ir NATO „leido atrofuotis dideliam karui reikalingiems įgūdžiams“.
Pasak jo, konfliktai Artimuosiuose Rytuose buvo rimti karai, nusinešę daugybę gyvybių, tačiau karas Ukrainoje yra „pramoninis karas su tokiais naikinimo mastais, kokių pasaulis nematė“ nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikų.
Kitokio tipo karas
Karo veteranas pridūrė, kad amerikiečiai ir sąjungininkai nėra įpratę kovoti nepalankioje padėtyje, palyginti su priešu.
„Manau, kad dauguma mūsų mokymų šiais laikais labiau orientuoti į partizaninį karą, o ne į kovą su beveik lygiaverčiu priešininku, kaip būtų Rusijos ar Kinijos atveju“, – sakė jis.
Jis taip pat iš dalies suabejojo karinio rengimo JAV ir Europoje kokybe. Pasak jo, kariuomenės mokymai negalėjo jo paruošti karui Ukrainoje.
Kitas JAV veteranas Ukrainoje pasakojo, kad jo draugai iš JAV kariuomenės klausia jo patarimų, kaip kovoti pasitelkiant dronus ar tranšėjose, nes Valstijose jų to nemokė.
Be to, daugelis Ukrainos kariškių, kurie buvo apmokyti NATO šalyse, pavadino tai netinkamu arba nepakankamu mokymu. Pasak JAV veteranų, mokymai Jungtinėje Karalystėje, be kita ko, nesuteikia įgūdžių, kaip apeiti minų laukus, artileriją ar kitas grėsmes mūšio lauke. Tokie mokymai turi prasmę tik „ant popieriaus“; jie „neveikia Ukrainoje, nes tai kitokio tipo karas“, sako JAV veteranai.
Veteranas: ukrainiečiai geriau nei amerikiečiai supranta kai kuriuos šiuolaikinio karo aspektus
Vienas ukrainiečių vadas, kurį mokė amerikiečių, britų ir lenkų kariai, pernai sakė, kad jei būtų tiksliai laikęsis šių šalių patarimų, dabar jau būtų nužudytas.
JAV veteranas mano, kad ukrainiečiai iš tikrųjų geriau nei JAV supranta kai kuriuos šiuolaikinio karo aspektus.
„Manau, kad ukrainiečiai galėtų kai ko pamokyti Vakarų kariuomenę ir NATO jau vien dėl to, kad mes jau seniai nekovojome įprastiniame kare“, – sakė leidinio pašnekovas.
Užsienyje gyvenantys ukrainiečiai pyksta dėl spaudimo grįžti namo kovoti
11:22
Ukrainai desperatiškai trūksta karių, kurie sustiprintų žlungančią gynybą nuo Rusijos invazijos, todėl Ukrainos ambasados laikinai sustabdė konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus vyrams, taip darydamos naują spaudimą, kad jie grįžtų namo kovoti.
Piliečių aptarnavimo, pavyzdžiui, pasų atnaujinimo, sustabdymas yra parengiamasis žingsnis prieš priimant naują mobilizacijos įstatymą, kuris įsigalios gegužės 18 d. Pagal jį visi vyrai nuo 18 iki 60 metų amžiaus per 60 dienų turės atnaujinti savo asmeninę informaciją vietos šaukimo į kariuomenę tarnyboje.
Karo padėtis, galiojanti nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį, draudžia vyrams nuo 18 iki 60 metų išvykti iš šalies. Tačiau daugelis vyrų, kurie bijojo būti išsiųsti į frontą, pabėgo. Tūkstančiai kitų jau gyveno užsienyje. Dabar visi jie susiduria su spaudimu dėl naujųjų taisyklių, kurios gali apriboti jų judėjimą, rašo laikraštis „The Washington Post“.
„Visi jautėmės taip, tarsi iš po mūsų būtų išrauta žemė, – sakė 42 metų Oleksandras iš Kyjivo, dabar gyvenantis Austrijoje. – Ukraina nebenori mūsų remti“. Kaip ir kiti šiame straipsnyje kalbinti vyrai, Oleksandras sutiko kalbėti su sąlyga, kad bus įvardytas tik vardu, nes bijojo būti atstumtas ar sulaukti kitų pasekmių.
Mobilizacijos įstatymo šalininkai teigia, kad už Ukrainos ribų gyvenantys vyrai, kurių gali būti dešimtys tūkstančių, nepakankamai remia savo šalį tuo metu, kai jai to labiausiai reikia.
Ukrainos pareigūnai primygtinai tvirtina, kad mobilizacijos įstatymas padidins šaukimo į kariuomenę „teisingumą“, panaikins daugybę išimčių ir supaprastins šaukimo į kariuomenę procesą. Jie taip pat sako, kad vyriausybei skubiai reikia tikslios informacijos apie tuos piliečius, kurie gali atlikti karinę prievolę.
Ukrainoje vyrai, pateikę savo duomenis šaukimo tarnybai, gaus dokumentus, kuriuos vėliau turės parodyti atlikdami bet kokius oficialius reikalus Ukrainoje, pavyzdžiui, registruodami santuoką ar gaudami vairuotojo pažymėjimą. Užsienyje gyvenantys asmenys turės pateikti tokius pačius dokumentus, kad gautų konsulines paslaugas.
Duodamas interviu telefonu Oleksandras, kuris prieš invaziją gyveno Austrijoje, sakė, kad jaučiasi persekiojamas, tarsi Ukrainos valdžia jį medžiotų. „Tai buvo savotiškas „eikit velniop“: „Dabar mes jus pagausime, kad pasijustumėte blogai, nubausime“, – sakė jis.
„Nebijau mirti, – pridūrė Oleksandras. – Labiausiai bijau būti suimtas ir patirti kankinimus.“
Panašų pyktį išreiškė ir kiti vyrai, kuriems taikoma ši politika. Mobilizacijos įstatymo reikalavimai naujai nušviečia vis gilėjančią takoskyrą tarp vyrų, išvykusių į fronto liniją, ir tų, kurie neišvyko, tarp šeimų, kurių artimiesiems kasdien gresia pavojus, ir tų, kurie gyvena saugiai, kai kuriais atvejais už daugybės tūkstančių kilometrų.
Pasak Kyjivo pareigūnų, jei mobilizacijos įstatymas bus sėkmingas, karo veiksmams gali būti pasitelkta šimtai tūkstančių naujų karių – karių, kurių desperatiškai reikia norint sustabdyti pastarojo meto Rusijos pažangą, skelbia „The Washington Post“.
„Nebus jokių apribojimų ar priverstinio bet kokios lyties ar amžiaus Ukrainos piliečių grąžinimo į šalį, kurioje vyksta karas“, – antradienį „Deutsche Welle“ paskelbtose pastabose sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olha Stefanišyna. Tačiau ji pridūrė: „Nėra lengvų karo klausimų sprendimų, ir nepamirškime, kad karas tęsiasi, ir mes turime jį laimėti.“
Kiek ukrainiečių vyrų gali būti atsisakyta suteikti konsulines paslaugas, nežinoma. Daugelis vyrų iš Ukrainos išvyko teisėtai – be kita ko, gydytis ar studijuoti.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai teigia, kad bando paskaičiuoti bendrą užsienyje gyvenančių asmenų skaičių. Šeštadienį duodamas interviu Lenkijos transliuotojui TVN24, Ukrainos ambasadorius Varšuvoje Vasilijus Zvarychas sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos „mano, kad vien Lenkijoje yra dešimtys tūkstančių karinio amžiaus žmonių“.
Lenkijoje gyvenantis 38 metų Andrijus teigė manantis, kad Ukrainos vyriausybė elgiasi neapgalvotai. „Jaučiu, kad šalis, kurią myliu ir branginu, elgiasi kaip nesubrendęs, įžeistas paauglys“, – sakė Andrijus.
„Visada laikiausi ir toliau laikysiuosi pozicijos, kad esu ukrainietis visose situacijose, – sakė jis. – Bet jei valstybė mane laiko išdaviku, turiu pripažinti, kad šiuo metu man tai nėra malonus jausmas.“
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukrainos parlamentas priėmė mobilizacijos įstatymą, ši priemonė vis dar kelia klausimų, o daugelis Ukrainos vyrų stengiasi suprasti, ką ji gali reikšti jiems asmeniškai.
Įstatymas kelia problemų tūkstančiams žmonių, kurie pabėgo, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, nes jie gali įstrigti ten, kur yra, gali būti priversti prašyti prieglobsčio arba atsidurti teisinėje nežinioje.
Vieni sakė, kad jaučiasi išduoti, o kiti baiminosi, kad Ukrainos vyriausybė gali imtis dar „drakoniškesnių“ priemonių, kad užpildytų šalies karių gretas, galbūt priversdama už šalies ribų gyvenančius vyrus grįžti į Ukrainą.
Kai kurie vyrai sakė suprantantys vyriausybės poziciją. Londone gyvenantis 35 metų Savelijus teigė, kad vyriausybė buvo priversta rinktis iš kelių blogų variantų.
„Tam tikra prasme tai susiję su tam tikros pusiausvyros atkūrimu, – kalbėjo Savelijus. – Nesąžininga, kad vyrai Ukrainoje dabar turi taip gyventi.“ Jis pridūrė: „Susidaro įspūdis, kad mes, vyrai, gyvenantys už šalies ribų, turime daugiau privilegijų ir laisvių.“
„Tačiau situacija nėra juodai balta, – pridūrė jis. – Taip pat yra žmonių, vis dar gyvenančių šalyje, kurie apsimeta, kad dabar nėra karo, ir žmonių, gyvenančių už šalies ribų, kurie kasdien dirba, kad paremtų Ukrainą.“
Europos pareigūnai nesutaria dėl perspektyvos bandyti priversti Ukrainos vyrus grįžti namo kovoti.
Antradienį Estijos vidaus reikalų ministro patarėja Anneli Viks pareiškė, kad jos šalis neturi „jokio plano, kaip priverstinai repatrijuoti teisėtai Estijoje gyvenančius Ukrainos piliečius, kurie pabėgo dėl karo“, pranešė vietos žiniasklaida.
Tačiau kiti buvo ne tokie kategoriški. „Mes tikrai neginsime šaukimo į kariuomenę vengiančiųjų“, – Lenkijos televizijos laidoje sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna.
Netikėtas karo Ukrainoje posūkis: rusai grįžta
10:55
Per pirmuosius Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą metus į užsienį pabėgo net milijonas rusų. Dabar tūkstančiai jų grįžta namo, o tai – propagandinė prezidento Vladimiro Putino pergalė ir postūmis jo karo ekonomikai, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Karui tebesitęsiant, o jį sukėlusiam asmeniui ketinant pradėti dar vieną šešerių metų kadenciją valdžioje, daugelis rusų susiduria su sunkiu pasirinkimu. Susidūrę su atsisakymais pratęsti leidimus gyventi užsienio šalyje, sunkumais pervedant darbą ir pinigus į užsienį ir ribotu skaičiumi vietų, kuriose jie vis dar laukiami, jie renkasi baigti savarankišką tremtį.
„Verslas nepasiteisino, užsienyje mūsų niekas nelaukia“, – sakė Aleksejus, 50-metis buvęs politikos konsultantas iš Maskvos, kuris persikėlė į Sakartvelą dirbti verslininku po to, kai buvo sulaikytas per antikarinį mitingą Rusijos sostinėje. Jis grįžo, kai baigėsi jo verslo finansai. Jis ir kiti „Bloomberg“ kalbinti asmenys saugumo sumetimais prašė neskelbti jų pavardžių.
2022 m. vasario mėn. invazija išprovokavo tokio masto masinį pabėgimą iš Rusijos, kokio nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Daugelis išvyko, norėdami išreikšti nepritarimą karui, taip pat bijodami mobilizacijos. Kai 2022 m. rugsėjį V.Putinas įsakė pašaukti 300 000 rezervistų, tai sukėlė naują šimtų tūkstančių žmonių išvykimo bangą.
Emigrantų srautas sulėtėjo, o gal net pasikeitė. Birželį Kremlius gyrėsi, kad pusė visų pirmosiomis dienomis pabėgusių asmenų jau grįžo, ir tai, atrodo, atspindi turimus statistinius duomenis iš populiariausių paskirties šalių ir persikėlimo bendrovių duomenis. Remiantis vienos persikėlimo įmonės „Finion“ Maskvoje klientų duomenimis, apytiksliai 40–45 proc. 2022 m. išvykusiųjų grįžo į Rusiją, sakė įmonės vadovas Viačeslavas Kartamyševas.
V.Putinas gyrė verslo žmonių ir aukštos kvalifikacijos specialistų sugrįžimą kaip „gerą tendenciją“. Jis teigė, kad šis antplūdis yra jo politikos palaikymo ženklas, nepriklausomai nuo tikrųjų grįžimo priežasčių, ir įrodymas, kad rusai „jaučia priklausomybę, supranta, kas vyksta“.
Pasak politinių konsultacijų bendrovės „R.Politik“ įkūrėjos ir Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresniosios mokslinės bendradarbės Tatjanos Stanovajos, sugrįžimo istorijos aktyviai naudojamos propagandoje kaip „rusofobijos“ Vakaruose patvirtinimas. V.Putinui tai svarbu, nes „tai jį kursto“, suteikia papildomų įrodymų, kad neva jis buvo teisus.
Tūkstančiai grįžusių emigrantų taip pat padeda Rusijai įveikti karo sankcijas ir pasiekti gerų ekonominių rezultatų. Remiantis „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, grįžtamoji migracija greičiausiai nuo penktadalio iki trečdalio prisidėjo prie 3,6 proc. metinio Rusijos ekonomikos augimo 2023 m.
Vis dėlto grįžtantys darbuotojai sudaro tik apie 0,3 proc. visų dirbančiųjų. Tai nedaug prisideda prie didelio darbo jėgos trūkumo darbo rinkoje mažinimo, tačiau pabrėžia, kad repatriantų indėlis į ekonominę veiklą yra pernelyg didelis, skelbia „Bloomberg“.
„Pirma, grįžtantys migrantai paprastai gauna didesnį darbo užmokestį ir dirba didelės pridėtinės vertės pramonės šakose – apklausos rodo, kad pajamų lygis buvo labai susijęs su tikimybe išvykti iš šalies siekiant išvengti mobilizacijos 2022 m. Antra, grįžtantys darbuotojai didina aktyvumą į vidaus vartojimą orientuotose pramonės šakose, pavyzdžiui, namų ūkio paslaugų, mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto, užuot išleidę savo pajamas užsienyje. Pastaroji aplinkybė taip pat reiškė kapitalo nutekėjimo iš Rusijos 2023 m. sušvelninimą“, – sakė Rusijos ekonomistas Aleksas Isakovas.
Kai kuriems iš jų Rusija dabar siūlo geresnes galimybes ir darbo sąlygas nei prieš karą, nes šalis stengiasi pritraukti trūkstamus specialistus. Informacinių technologijų programuotojas Jevgenijus su šeima grįžo po maždaug metų gyvenimo Almatoje, Kazachstane, kai gavo pasiūlymą dirbti Rusijoje už tokį atlyginimą ir tokiomis sąlygomis, apie kurias anksčiau „negalėjo net svajoti“.
„Tai mums dovana“, – sakė Kurčatovo instituto Nacionalinio tyrimų centro prezidentas Michailas Kovalčiukas po to, kai Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN, žinoma dėl Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo projekto, paskelbė, kad šiais metais nebedirbs su Rusijos specialistais. Tai reiškia mokslininkų grįžimą į Rusiją, sakė jis.
Jokių kitų variantų, tik grįžti
Nors išvykusiųjų skaičiaus vertinimai labai skiriasi, „Alfa Bank“ ekonomistai Maskvoje apskaičiavo, kad 2022 m. Rusija neteko apie 1,5 proc. visos darbo jėgos, t. y. maždaug 1,1 mln. žmonių. Kai kurie iš jų išvyko į Europą, tačiau daugelis išvyko į tokias vietas kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Tailandas ir Indonezija – valstybes, kurios netaikė sankcijų kaip JAV ir jos sąjungininkės, taip pat į kaimynines buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Pasak „Finion“ vadovo V.Kartamyševo, Rusijos piliečiai susidūrė su sunkumais arba atsisakymu pratęsti leidimus gyventi šalyje, kurių galiojimas baigiasi. Pasak jo, dauguma iš tų, kurie tai daro, galiausiai nusprendžia grįžti į Rusiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Miestas-vaiduoklis Rusijoje: čia karo realybė juntama tiek pat, kiek ir Ukrainoje
10:48
Ištuštėjusios gatvės, uždarytos parduotuvės ir tylūs restoranai. Sugadinti pastatai ir raketų smūgių krateriai ant asfalto. Rodyklės ant namų fasadų, nurodančios artimiausias slėptuves nuo bombų ir atsargų slėptuves.
Kadaise buvęs ramus Belgorodo miestas, esantis maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo Rusijos sienos su Ukraina, virto savotišku miestu vaiduokliu, kurio šiurpią tylą pertraukia reguliariai kaukiančios perspėjimo apie raketas sirenos, primenančios, kad kaimyninėje Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja, rašo CNN.
Reportažus iš šio regiono apsunkina žiniasklaidos apribojimai ir vyriausybės vykdoma spaudos laisvės kontrolė. Daugelis rusų bijo kalbėti atvirai, nes baiminasi persekiojimo.
Tokiomis aplinkybėmis Belgorodo gyventojai su CNN dalijosi savo sunkumais siekiant neaiškios ateities mieste, kurio kasdienį gyvenimą negrįžtamai pakeitė 2022 m. vasarį Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Pokalbiai vyko telefonu ir garso žinutėmis.
Belgorodas buvo daugelio raketų atakų prieš Ukrainą starto vieta ir pagrindinis Rusijos karinių pajėgų užpuolimo centras. 2023 m., po metus trukusių smūgių į jos miestus ir miestelius, Ukraina pakeitė taktiką ir išplėtė savo operacijas į Rusijos teritoriją, todėl Belgorodo regionas atsidūrė jos taikiklyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ patyrė pirmą metinį nuostolį per 23 metus
10:31
Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ patyrė pirmąjį metinį nuostolį per daugiau nei 20 metų, kai po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą dujų pardavimai sumažėjo daugiau nei perpus.
Dėl sankcijų ir dujotiekių į žemyną nutraukimo 2023 m. bendrovė patyrė 629 mlrd. rublių (6,38 mlrd. eurų) grynųjų nuostolių, nes sumažėjo dujų prekyba su Europa, kuri kadaise buvo pagrindinė „Gazprom“ pardavimo rinka.
Rezultatai rodo dramatišką bendrovės nuosmukį.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, analitikai tikėjosi 447 mlrd. rublių grynojo pelno.
Daugiau skaitykite ČIA.
„The Wall Street Journal“: Ukrainai prarandant pozicijas, Baltijos šalys klausia: ar ateina mūsų eilė?
10:27
Estijos Narvos miesto taryba įsikūrusi vos už kelių žingsnių nuo sienos su Rusija, Rusijos imperatoriaus Petro Didžiojo vardu pavadintoje aikštėje. Trečiame pagal dydį Estijos mieste beveik visi kalba rusiškai, o kas trečias gyventojas turi ne Estijos, o Rusijos pilietybę, pasakoja laikraštis „The Wall Street Journal“.
1993 m., prieš Baltijos šaliai įstojant į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Maskvos remiami Narvos tarybos nariai surengė referendumą dėl regioninės „autonomijos“, kuris galėtų prilygti ėjimui išvien su Rusija. Estija nepripažino šio balsavimo kaip keliančio rimtą grėsmę nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Vietiniai gyventojai 54 proc. balsų pritarė pasiūlymui, pastebi JAV leidinys.
Šis separatistinis užsidegimas bent jau kol kas išsklaidytas, tačiau Rusijos keliamas pavojus neišnyko. Kažkada buvęs judrus pasienio tiltas per Narvos upę nuo vasario mėn. uždarytas transporto priemonėms, o tai yra sparčiai blogėjančių abiejų šalių santykių dalis. Ant tilto ruožo, kuriuo anksčiau vietiniai gyventojai įprastai važiuodavo įsipilti pigesnių rusiškų dujų, įrengtos prieštankinės betoninės piramidės. Estijos pasienio kontrolės punkte, skirtame pėsčiųjų eismui, skelbiamoje informacijoje prašoma iš Rusijos atvykstančių žmonių pasidalyti informacija apie grėsmes Estijos valstybingumui.
Praėjus keliems mėnesiams po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pavadino Narvą, miestą, kuriame gyvena 53 000 žmonių, istoriškai rusiška žeme. Vėliau Rusija išdavė Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas arešto orderį dėl jos vyriausybės įsakymo pašalinti paminklus sovietų kariams. Ji yra vienintelė žinoma užsienio šalies vadovė, įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.
Nors mažai kas tikisi, kad Rusija artimiausiu metu suduos karinį smūgį Estijai, JAV ir Europos vyriausybės vis labiau nerimauja, kad V.Putinas planuoja išbandyti Vakarų ryžtą ir mesti iššūkį NATO narėms, ypač trims Baltijos šalims, jei jam pavyks palankiomis sąlygomis užbaigti karą Ukrainoje.
„Žinome, kad Rusija yra agresyvi. Ji yra tarsi žudikė: ji turi ketinimų ir priemonių, jai tik reikia progos“, – sakė Tomas Jermalavičius, Estijos sostinėje Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų centro vadovas.
Toks susirūpinimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas, nepaisydamas kolegų respublikonų pasipriešinimo, prastūmė 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą. „Vladimiras Putinas ir toliau žygiuotų per Europą, jei jam būtų leista“, – sakė M.Johnsonas, aiškindamas savo paramą finansavimui, kurį, pritarus Senatui, praėjusią savaitę pasirašė prezidentas Joe Bidenas.
V.Putinas atmetė perspėjimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO nares, tokias kaip Estija, kaip „visišką nesąmonę“. 2022 m. pradžioje Kremlius panašiais žodžiais išjuokė JAV perspėjimus, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą.
„Grėsmės nėra potencialios ar teorinės, – sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas. – Rusija neslepia, kokių tikslų ji siekia šiame kare. Tai – kontroliuoti visą Ukrainą ir iš esmės pertvarkyti Europos saugumo architektūrą sukuriant savotišką buferinę zoną prie savo vakarinių sienų, taip sunaikinant NATO ir Europos Sąjungą kaip veiksmingas saugumo organizacijas.“
Estijos ir kitų Baltijos šalių pareigūnai teigia, kad stengiasi įveikti gresiantį iššūkį – nuo investicijų į kariuomenę iki diplomatinių ir žvalgybos pastangų. „Mes nesame kiti, nes visada ruošiamės, kad nebūtume kiti, – sakė generolas majoras Ilmaras Tammas, Estijos gynybos lygos, sukarintos organizacijos, kuri karo atveju papildytų reguliariąją kariuomenę ir kuri po invazijos į Ukrainą padidino savo narių skaičių ir parengtį, vadas. – Tai ne tik atsakas Rusijai, bet ir logiškas pasiruošimas tam, ką mums vis tiek reikės daryti.“
Estija, kurioje gyvena vos 1,4 mln. žmonių, iš kurių beveik trečdalis yra rusakalbiai, vargu ar gali pasipriešinti Rusijos kariuomenei, pastebi „The Wall Street Journal“. „Jei čia kils karas, jis nebus toks kaip Ukrainoje, nes esame tokia maža šalis. Visų mūsų gyventojų yra mažiau nei Rusijos kariuomenėje, – sakė Narvos meras Jaanas Tootsas. – NATO turėtų mus ginti.“
Nuo 2017 m. Baltijos šalyse dislokuotos kitų NATO narių, įskaitant JAV, sausumos pajėgos, kurios buvo sustiprintos po invazijos į Ukrainą. Iš viso jų yra apie 5 000 karių, tačiau jų yra per mažai, kad galėtų pasipriešinti plataus masto kariniam puolimui, pastebi amerikiečių leidinys.
Vakarų pareigūnai teigia, kad tokios vietovės kaip Narva ir aplinkinės rytų Estijos apylinkės yra akivaizdžiausi Rusijos zondavimo taikiniai, taip pat Suvalkų koridorius tarp Lenkijos ir Lietuvos bei rusakalbės rytų Latvijos teritorijos.
2022 m. birželį V.Putinas, lygindamas save su Petru Didžiuoju ir sakydamas, kad abu valdovai vykdė misiją susigrąžinti istorines Rusijos žemes, konkrečiai paminėjo Narvą, kurioje XVIII a. pradžioje vyko du dideli mūšiai tarp Rusijos ir Švedijos. Savo autobiografijoje jis taip pat teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais jo tėvą naciams neva išdavė Estijos kaimo gyventojai.
JAV stiprėjantys izoliacionistiniai balsai, įskaitant buvusio prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus, kad jis pakviestų Rusiją užpulti Europos sąjungininkes, kurios nepakankamai moka už NATO apsaugą, jau susilpnino aljanso atgrasomąją galią, perspėjo Vokietijos Bundestago Europos Sąjungos reikalų komiteto vadovas Antonas Hofreiteris.
„Nerimauju, kad dėl neaiškių signalų iš Vakarų mes galime suklaidinti V.Putiną ir priversti jį manyti, kad jis gali pulti be didelių pasekmių, – sakė A.Hofreiteris. – Tarkime, jis užpultų Narvą ir kitą dieną pasakytų, kad ji dabar yra Rusijos dalis ir yra po Rusijos branduoliniu skėčiu, o ką jūs dabar darysite?“
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinės žvalgybos generolas: rusai užimtų Baltijos šalis per 7 dienas, NATO sureaguotų per 10
09:53
Generolas majoras Vadymas Skibickis interviu įtakingam leidiniui „The Economist“ išreiškė nerimą dėl Ukrainos perspektyvų mūšio lauke. Pasak jo, reikalai tokie sudėtingi, kokie dar niekada nebuvo nuo pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos dienų.
V.Skibickio nuomone, netrukus bus dar blogiau. Jis prognozuoja, kad Rusija tęs savo planą „išlaisvinti“ visą rytinę Ukrainos Donecko ir Luhansko sritį. Ši užduotis nesikeičia nuo 2022 m. Karinės žvalgybos pareigūno teigimu, Rusijoje buvo duotas įsakymas „ką nors paimti“ iki gegužės 9 d. Maskvoje vyksiančios Pergalės dienos. Esą jeigu nepavyks, tuomet bent jau iki po savaitės vyksiančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Pekine.
Nuo to, kokiu greičiu ir kaip sėkmingai bus žengiama į priekį, priklausys, kada ir kur rusai smogs toliau.
„Mūsų problema labai paprasta: mes neturime ginklų. Jie visada žinojo, kad balandis ir gegužė mums bus sunkus metas“, – pabrėžė V.Skibickis.
Didžiausią rūpestį Ukrainai kelia aukštumose esantis Časiv Jaro miestas, laikomas raktu į tolesnį Rusijos veržimąsi į paskutinius didelius Donecko srities miestus.
Generolas pasidalijo niūria prognoze, kad tik laiko klausimas, kada šis miestas kris panašiai kaip Avdijivka, kurią rusai vasario mėn. subombardavo.
„Žinoma, ne šiandien ir ne rytoj, bet viskas priklausys nuo mūsų rezervų ir atsargų“.
Ruošiasi Charkivo ir Sumų puolimui
Rusija jau pasiekė taktinę sėkmę pietvakariuose, Očeretynės kaime, kur neseniai įvyko nesėkminga ukrainiečių karių rotacija. Rusijos pajėgoms pavyko pralaužti pirmąją gynybos liniją ir sukurti 25 kvadratinių kilometrų dydžio placdarmą. Ukrainai dar šiek tiek trūksta iki padėties stabilizavimo, o Rusija meta „viską“, ką turi, kad pasiektų didesnį laimėjimą.
Pasak V.Skibickio, Rusijos kariuomenė nebėra tokia susiskaldžiusi organizacija, kokia buvo 2022 m., ir dabar ji veikia kaip „vieninga struktūra, turinti aiškų planą ir vadovaujama vieno vado“.
Žvelgdamas į platesnį horizontą, žvalgybos vadovo pavaduotojas teigia, kad Rusija ruošiasi puolimui aplink Charkivo ir Sumų regionus šiaurės rytuose.
Jo vertinimu, laikas, kada tai įvyks, priklausys nuo Ukrainos gynybos tvirtumo Donbase. Tačiau jis daro prielaidą, kad pagrindinis Rusijos puolimas prasidės „gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje“.
Pasak generolo, Rusija iš viso yra įsipareigojusi Ukrainos operacijai skirti 514 tūkst. sausumos karių, o tai yra daugiau nei praėjusį mėnesį vyriausiojo NATO vado generolo Christopherio Cavoli pateikta 470 tūkst. karių sąmata.
Rusijos šiaurinė grupuotė, įsikūrusi už sienos nuo Charkivo, šiuo metu turi 35 tūkst. karių, tačiau ją ketinama išplėsti iki 50 – 70 tūkst. Rusija taip pat „formuoja rezervo diviziją“ (t.y. 15-20 tūkst. vyrų) centrinėje Rusijoje, kurią galėtų prijungti prie pagrindinių pajėgų, aiškino aukšto rango žvalgybos pareigūnas.
Anot jo, to „nepakanka“ operacijai, kuria siekiama užimti didelį miestą. Tokią nuomonę palaiko ir Vakarų šalių kariniai pareigūnai. Tačiau to gali pakakti kuklesnio masto užduočiai.
„Greita operacija įeiti ir išeiti: galbūt. Tačiau operacija, kurios tikslas – užimti Charkivą ar net Sumų miestą, yra kitokio pobūdžio. Rusai tai žino. Ir mes tai žinome.“
Bet kuriuo atveju manoma, kad Charkivo, 1,2 mln. gyventojų turinčio miesto, kuris 2022 m. atrėmė pirmuosius Rusijos puolimus, laukia tamsios dienos.
V.Skibickis įvertino, kad svarbiausias mėnuo bus gegužė, kai Rusija panaudos „trijų sluoksnių“ planą šaliai destabilizuoti. Pagrindinis veiksnys yra karinis. Nors Jungtinių Valstijų Kongresas pavėluotai leido suteikti didesnę karinę pagalbą, prireiks kelių savaičių, kol ji pasieks fronto liniją. Mažai tikėtina, kad ji prilygs Rusijos sviedinių atsargoms arba užtikrins veiksmingą gynybą nuo Rusijos technologijų, destruktyvių valdomų aviacinių bombų.
Antrasis veiksnys yra Rusijos dezinformacijos kampanija Ukrainoje, kuria siekiama pakenkti Ukrainos mobilizacijos kampanijai ir Volodymyro Zelenskio, kurio prezidento kadencija baigsis gegužės 20 d., politiniam teisėtumui. Nors Konstitucija aiškiai leidžia ją neribotam laikui pratęsti karo metu, jo oponentai jau dabar pabrėžia prezidento pažeidžiamumą.
Trečiasis veiksnys, sako generolas, yra nesiliaujanti Rusijos kampanija, kuria siekiama izoliuoti Ukrainą tarptautiniu mastu.
„Jie drebins situaciją visais įmanomais būdais“, – pabrėžė V.Skibickis.
Tačiau jis pažymėjo, kad karių mobilizavimo srityje Rusija susiduria su panašiomis problemoms kaip ir Ukraina. Dabartinė jos kariuomenė neatpažįstamai pasikeitė nuo to profesionalaus darinio, kuris pradėjo plataus masto invaziją. Rusija vis dar turi daugiau karių, kuriuos gali mesti į mūšį ir taip ištempti ir taip įtemptą Ukrainos gynybą bei tikėtis, kad ji įtrūks.
Derybos – vienintelis sprendimas?
Generolas V.Skibickis atviravo nematantis būdo, kaip Ukraina galėtų laimėti karą vien mūšio lauke. Net jei jai pavyktų nustumti Rusijos pajėgas atgal prie sienų – o tai vis labiau tolstanti perspektyva – karas nesibaigtų.
Jis aiškino, kad tokie karai gali baigtis tik sutartimis. Šiuo metu abi pusės prieš galimas derybas stengiasi užimti „palankiausią poziciją“. Tačiau jis spėja, kad prasmingos derybos gali prasidėti ne anksčiau kaip 2025 m. antroje pusėje. Iki to laiko Rusijai teks susidurti su rimtais „priešpriešiniais vėjais“.
Karinės žvalgybos pareigūnas mano, kad Rusijos kariniai gamybos pajėgumai išsiplėtė, tačiau 2026 m. pradžioje pasieks sulėtės dėl medžiagų ir inžinierių trūkumo. Galiausiai abi šalys gali pritrūkti ginklų. Tačiau jei niekas nepasikeis kitais atžvilgiais, pirmiausia ginklų pritrūks Ukrainai.
Pasak V.Skibickio, didžiausias nežinomasis šio karo veiksnys yra Europa. Jo teigimu, jei Ukrainos kaimynės neras būdų, kaip toliau didinti gynybos produkcijos gamybą ir padėti Ukrainai, jos taip pat galiausiai atsidurs Rusijos taikiklyje. Jis menkina NATO kolektyvinės gynybos chartijos 5-ąjį straipsnį ir net NATO karių buvimą su Ukraina besiribojančiose valstybėse, kurie, pasak jo, gali būti mažai reikšmingi, kai bus išbandyti.
„Rusai užims Baltijos šalis per septynias dienas, – šiek tiek neįtikinamai teigia jis. – NATO reakcijos laikas – dešimt dienų“.
Pasak jo, Ukrainos drąsa ir pasiaukojimas suteikė Europai daugiametę persvarą, pašalindami tiesioginę grėsmę iš kadaise baimę kėlusių Rusijos oro desanto pajėgų ir jūrų pėstininkų korpuso mažiausiai dešimtmečiui. Kyla klausimas, ar Europa atsilygins už paslaugą, išlaikydama Ukrainą žaidime.
„Mes ir toliau kovosime. Neturime kito pasirinkimo. Mes norime gyventi. Tačiau karo baigtis [...] priklauso ne tik nuo mūsų."
Jungtinė Karalystė trina savo „raudonas linijas“: leido Ukrainai smūgiuoti savo ginklais Rusijos teritorijoje
09:24
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas lankydamasis Kyjive ketvirtadienį pažadėjo skirti Ukrainai tris milijardus svarų sterlingų (3,52 mlrd. eurų) metinės karinės pagalbos „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad Londonas neprieštarauja, jog ginklai būtų naudojami Rusijoje, skelbia naujenų agentūra „Reuters“.
„Kasmet skirsime tris milijardus svarų sterlingų tol, kol reikės. Tiesiog tikrai ištuštinome viską, ką galime, kalbant apie įrangos skyrimą“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai „Reuters“.
„Dalis tos (įrangos) iš tikrųjų atvyksta į Ukrainą šiandien, kol aš čia esu“, – pridūrė D.Cameronas.
Negana to, jis pažymėjo, kad Ukraina turi teisę panaudoti Londono suteiktus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje ir kad Kyjivas pats sprendžia, ar tai daryti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:31
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduotas rekordinis skaičius Rusijos kovotojų - net 1270. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 472,1 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 22 tankai, 33 šarvuotosios kovos mašinos, 58 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 42 automobilų įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 19 Rusijos bepiločių orlaivių.
Ukrainos karinė žvalgyba: Rusija rengiasi pulti Charkivo ir Sumų regionus
08:08
Rusija ruošiasi puolimui Charkivo ir Sumų srityse. Tai interviu leidiniui „The Economist“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas Vadymas Skibickis. Rusų sėkmė priklauso nuo to, kokia tvirta bus Ukrainos gynyba Donbase.
V.Skibickis prognozuoja, kad pagrindinis Rusijos puolimas prasidės gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Iš viso Rusija Ukrainoje yra sutelkusi 514 tūkst. sausumos karių.
Rusijos šiaurinėje grupuotėje, kuri bazuojasi prie sienos su Charkivu, šiuo metu yra 35 tūkst. karių, tačiau tikėtina, kad jų skaičius bus padidintas iki 50 –70 tūkst. Rusija taip pat „kuria rezervo diviziją“ (t. y. 15–20 tūkst. kovotojų) centrinėje Rusijoje, kuri gali būti prijungta prie pagrindinių pajėgų.
Net ir tokiu atveju, anot V.Skibickio, rusams neužtektų išteklių dideliam miestui užimti. Leidinys „The Economist“ pažymi, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Vakarų šalių kariniai pareigūnai. Tačiau įmanomos ir mažesnio masto operacijos.
NATO pasmerkė Rusijos kenkėjišką veiklą savo teritorijoje
07:59
NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui.
Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.
Nurodoma, kad Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos neseniai atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus tam tikriems asmenims dėl priešiškos valstybei veiklos.
NATO pareiškime pridūrė, kad sąjungininkės dirbs kartu siekdamos atgrasyti ir apsisaugoti nuo hibridinių veiksmų ir kad jos ir toliau tvirtai rems Ukrainą, kuri jau daugiau nei dvejus metus stengiasi atremti Rusijos invaziją.
Praėjusį mėnesį 20-metis britas buvo apkaltintas rengęs su Ukraina susijusio objekto Londone padegimo sąmokslą. Maskvos ambasadorius Andrejus Kelinas atmetė teiginius apie sąsajas su Rusija kaip absurdiškus ir nepagrįstus.
Kovo pabaigoje Čekijos valdžios institucijos pranešė, kad išaiškino Maskvos finansuojamą tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą ir darė įtaką visoje Europoje, įskaitant Europos Parlamentą.
Analitikai: V.Putinas siekia nubausti savo gynybos ministrą S.Šoigu
07:50
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Aleksejumi Diuminu, susijusiu su privačia karine kompanija „Wagner“. Tai rodo, kad Kremliaus vadovas siekia sumažinti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galias, sukurti jam atsvarą ir nubausti jį už nesėkmes siekiant Kremliaus karinių tikslų, naujausioje ataskaitoje teigia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pasak jų, susitikimo metu A.Diuminas informavo V.Putiną apie Tulos srities indėlį į karą. Daugiausia dėmesio jis skyrė trims temoms: karo Ukrainoje dalyvių rėmimui ir aprūpinimui būstu, Rusijos gynybos pramonės bazės gerinimui ir medicinos sistemos Tulos regione tobulinimui.
Analitikai teigia, kad A.Diumino ataskaita atrodė kaip bandymas iš naujo pelnyti V.Putino prielankumą po to, kai 2023 m. birželio pabaigoje jis jį prarado per „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištą.
2022 ir 2023 m. A.Diuminas ne kartą stojo J.Prigožino pusėn, tikėdamasis pats pakeisti Rusijos gynybos ministrą.
ISW daro prielaidą, kad V.Putinas sąmoningai paviešino savo susitikimą su A.Diuminu po balandžio 24 d. įvykusio didelio atgarsio sulaukusio S.Šoigu pavaduotojo Timūro Ivanovo arešto ir prieš gegužės 7 d. vyksiančią prezidento inauguraciją, siekdamas nubausti S.Šoigu vadovaujamą Gynybos ministeriją už Kremliaus karinių tikslų nevykdymą.
Šis susitikimas sukėlė nemažai diskusijų Rusijos žiniasklaidos erdvėje, daugybė tinklaraštininkų ir politikos apžvalgininkų pažymėjo, kad susitikimas įvyko tarp T.Ivanovo suėmimo ir numatomų vyriausybės pertvarkymų po inauguracijos. Rusijos vidaus šaltiniai spėlioja, kad Kremlius gali paskirti A.Diuminą į naujas pareigas Rusijos gynybos pramonėje.
Tuo pat metu pats S.Šoigu trečiadienį pareiškė, kad Rusijai reikia didinti ginklų ir karinės įrangos kiekį ir kokybę, kad „išlaikytų reikiamą puolimo tempą“. Šį pareiškimą galima vertinti kaip tiesioginį išpuolį prieš kai kuriuos Rusijos politikus. Rusijos vidaus šaltinis teigė, kad reaguodamas į T.Ivanovo suėmimą S.Šoigu griežtai kritikavo vicepremjerą Denisą Manturovą, „Rostech“ ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Medvedevą.
S.Šoigu palaikė itin artimus santykius su T.Ivanovu. Jo suėmimas ir staigus A.Diumino sugrįžimas į pirmą planą gali reikšti, kad Kremlius yra nepatenkintas S.Šoigu veikla. Tuo pat metu kai kurie Rusijos šaltiniai mano, kad S.Šoigu atstatydinimas 2024 m. yra mažai tikėtinas.
V.Putino ir A.Diumino susitikimas taip pat rodo, kad V.Putinas greičiausiai yra atsakingas už sprendimą suimti T.Ivanovą. Analitikų vertinimu, V.Putinas reguliariai rotuoja jo palankumu besinaudojančius pareigūnus ir kariuomenės vadus, tikėdamasis paskatinti įvairias frakcijas siekti jo tikslų.
